41-erių R.Kaukėnas taško dar nededa: dar labai noriu žaisti

Rimantas Kaukėnas krepšininko karjeroje taško dar nededa. Ketvirtadienį Vilniaus „Siemens“ arenoje vykusioje spaudos konferencijoje 41-erių gynėjas pristatė artėjantį savo vardo turnyrą ir kalbėjo apie galimus savo karjeros vingius.

„Kitą šeštadienį, birželio 2 d, prie „Siemens“ arenos vyks didžiulė gatvės krepšinio turnyro 3x3 šventė, skirta Vilniaus „Lietuvos ryto“ taurei laimėti. Pagrindinis tikslas yra suburti visus žmones, kurie neabejingi sportui ir labdarai. Kviečiu visus ateiti, sportuoti, gerai praleisti laiką ir prisidėti prie sunkiai sergančių vaikų gydymo. Turnyre su savo komanda dalyvausiu ir aš. Savo komandos draugų kol kas neatskleisiu, nes tie veteranai šiek tiek jaudinasi. Jaudinuosi ir aš. Tikiuosi, mano seni kaulai nesubyrės. Taip pat viliuosi, kad krepšinio turnyras šiek tiek pravers akis ir įskiepys gerų šeimos vertybių, pagal kurias mes visi norime auginti savo vaikus – dalintis, užjausti vaiką, artimą, kuris yra nelaimėje. Tikslas yra ne tik tiesiogiai surinkti lėšas ir jas skirti sergantiems vaikams, bet ir ugdyti mūsų savimonę bei populiarinti krepšinį“, – kalbėjo R. Kaukėnas.

– Kol kas oficialiai nesate paskelbęs, kad baigiate krepšininko karjerą. Gal turite naujienų šioje srityje? – žurnalistai paklausė R. Kaukėno.

– Reikia pradėti galvoti, į kurią pusę pakrypsiu. Iš tikrųjų, turėjau pora pasiūlymų, bet jų atsisakiau dėl įvairiausių priežasčių. Tai galbūt nebuvo suderinama su šeima, nes dabar esu tokio amžiaus, kai svarbu yra ne tik krepšinis. Nesinori ir į aikštelę išbėgti sugriuvus. Šiuo metu viskas kabo ore. Esu neapsisprendęs, bet dar labai noriu žaisti. Nenoriu žaisti būdamas ne formoje ir nenoriu žaisti palikęs šeimą. Žiūrėsime, kaip tai pavyks suderinti, bet kol kas taško dar nededu.

– Sulaukėte pasiūlymų iš komandų, kuriose jau esate žaidęs?

– Taip, pora pasiūlymų buvo iš mano buvusių klubų, dar pora kvietimų buvo iš ten, kur nesu žaidęs. Buvo priimtas sprendimas šiek tiek luktelti. Gali būti, kad taip ir lauksiu iki pensijos (juokiasi).

Sezono pradžioje mano noras buvo eiti į tą komandą, kuri galėtų ir labai norėtų kažką laimėti. Suprantant visa tai, kad daug žaidybinio laiko negaučiau. Bet aplinkybės ne visada yra tokios, kokių nori. Nebuvo galimybės žaisti dėl trofėjaus, todėl ir nepriėmiau tų pasiūlymų.

– Kauno „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ tarp pasirinkimo nebuvo?

– Jie juk turi tiek daug žaidėjų... Kam jiems toks senis? (juokiasi).

– Kiek laiko pastaruoju metu skyrėte sportinės formos palaikymui?

– Intensyviai stengiausi treniruotis iki kovo, o pastaruosius du mėnesius šiek tiek sulėtinau tempą. Jeigu dar žaisiu, vasarą vėl reiks rimčiau padirbėti. Man jau 41-eri ir reikia galvoti, kaip geriau tuos batus pakabinti ant vinies.

– Esate sau apsibrėžęs, kiek laiko lauksite pasiūlymų?

– Tiesa pasakius, apie tai negalvojau. Jeigu gausiu gerą pasiūlymą, kad ir trumpalaikį geroje komandoje, kur galėčiau kažko išmokti, pasisemti patirties ir išmokyti pats, tikrai to neatsisakyčiau. Galbūt nežaisčiau rungtynėse, tik treniruočiausi, būčiau su komanda. Bet kol kas to nėra ir viskas labai neapibrėžta.

– Save labiau matote kaip žaidėją–mentorių?

– Aš ne prieš. Visada sakiau, kad darysiu tai, ko reikia komandai.

– Galbūt vilioja sėkmingas Šarūno Jasikevičiaus pavyzdys – pradėti nuo asistento pareigų ir siekti trenerio karjeros?

– Galbūt ir vilioja. Bet tai jau yra gyvenimas po krepšinio. Visų pirma, man reikia sustoti žaisti ir būti galvoje krepšininku. Vienas iš variantų – būti treneriu.