Pakartota istorija nusivylęs G.Žibėnas: mums trūksta nugalėtojų mentaliteto (89) VIDEO interviu, FOTOGALERIJA

Vilniaus „Rytas“ ketvirtus metus paeiliui nepasiekė Karaliaus Mindaugo taurės („Citadele KMT“) finalo, šįkart pusfinalyje nusileisdamas Panevėžio „7bet-Lietkabeliui“.

Sostinės ekipa nesulaikė net 44 naudingumo balus surinkusio Džordže Gagičiaus bei pralaimėjo 86:94.

„Ryto“ strategas Giedrius Žibėnas prieš rungtynes žadėjo nekartoti pernykščių klaidų, tačiau pusfinalyje apginti favoritų statuso nepavyko ir šiemet, pernai kritus prieš Jonavos „CBet“.

Po rungtynių vyriausiasis Vilniaus komandos treneris apžvelgė pagrindines nesėkmės priežastis, neslėpdamas apmaudo dėl neišmoktų pamokų.

„Sveikinimai „Lietkabeliui“, jie nusipelnė šios pergalės. Pradėjome rungtynes geru režimu, labai solidžiai žaidėme gynyboje, 31 tašką praleidome iki ilgosios pertraukos, laikėmės žaidybinio plano. Labai geras susitelkimas buvo. Žinojome, kad jie labai gerai žaidžia trečiąjį kėlinį, šį sezoną tokia yra jų tendencija. Labai neteisingai įėjome į trečiąjį kėlinį, su atkarpa 0:7. Buvo tie taškai iš po krepšio su pražangomis, buvo tie niekieno kamuoliai „Lietkabelio“. Jų patyrę žaidėjai taip grįžo į rungtynes, pasijuto gerai, komfortabiliai, o tokiose rungtynėse, kur reikia išlaikyti šaltą protą, nepavyko to padaryti. Deja, bet istorija pasikartojo“, – teigė specialistas.

– Džordže Gagičius surinko 44 naudingumo balus, kas nepavyko prieš jį?

– Visų pirma, asmeniškai nesusitvarkėme. Gal mes galvojome, kad esame stipresni kūnais, bet mes tokie nesame. Tokiose situacijose reikia su juo dirbti iš anksto, lįsti iš priekio, padaryti pražangą, kai yra abiem kojomis baudos aikštelėje, siųsti į kairę pusę užsibaiginėti, kur jam yra gerokai sunkiau, galų gale siųsti ir prie baudų metimo linijos. Kartais net veidu, krūtine ar visu kūnu tvertis ir neštis jį lauk. To šiandien nepadarėme, jis žaidė labai giliai. Kai žaidžia labai giliai, jis yra labai pavojingas krepšininkas, nesvarbu, kokios formos būtų. Tie patyrę krepšininkai, kai gauna adrenalino, jie gali tokius pasirodymus labai lengvai surengti.

– Dvigubinti jį gynyboje idėjos nebuvo?

– Jis kamuolį gaudavo pagrinde iš viršaus, jų buvo tokia taktika, tada nėra iš kur dvigubinti. Aišku, galime iš kampų dvigubinti, bet jis kamuolį priimdavo ten, kur negalėjo priimti. Nepadarėme to darbo prieš kamuoliui ten nukeliaujant. Kažkur per daug pasitikėjome savimi ir savo kūnais.

– Marcusas Fosteris pelnė 23 taškus, bet trūko geresnės jo metimų selekcijos?

– Nepasakyčiau. Trūko ne tik pas Marcusą, bet ir pas kitus atrankos metimų, bet ne puolimas pralošė rungtynes. „Lietkabelis“ mums sumetė 63 taškus antroje rungtynių pusėje, ten ir pasimatė patirties skirtumas, o jis yra labai didelis. Kai leidžiame varžovui gerai pasijausti ir prarandame žaidybinio plano fokusą, nesame pakankamai patyrę, kad galėtume laužti tokias rungtynes.

NUOTRAUKOS: KMT: „Rytas“ – „Lietkabelis“ (80 nuotraukų)

DAUGIAU >

– Pralaimėjimas buvo ir FIBA Čempionų lygos įkrintamosiose, gal ta patirtis lemiamuose mūšiuose ir kiša koją?

– Sutinku, kad mes tokiose vienose rungtynėse taip atrodome. Šios rungtynės parodė, kad tai yra tiesa ir mums trūksta nugalėtojų mentaliteto.

– Kaip jį galima išugdyti?

– Galėčiau taip pat atsakyti klausimu į klausimą atsakyti, kaip išugdyti tą niekieno kamuolį, kas jį paims? Tokie tie klausimai. Galime reikalauti tų protingų pražangų, laiku ir vietoje. Tai yra nugalėtojų mentalitetas, kai žinai to kainą, tos vienos pražangos, išvengimo kėlinio pradžioje taškų iš po krepšio, padaryti kietesnę pražangą apačioje, nusiimti tą kamuolį, dėl kurio žinome, kad patyrę „Lietkabelio“ žaidėjai ant jo grius. Tai yra jų stilius ir juo jie vadovaujasi eilę metų. Čia yra tas nugalėtojo mentalitetas.

– Martynas Echodas minėjo, kad komandai trūko sudėtingesnių rungtynių prieš KMT finalo ketvertą. Pritartumėte šiai minčiai?

– Labai pritarčiau, bet tai nėra pasiteisinimas. Didžioji dalis žaidėjų šių rungtynių turėjo laukti metus nuo pernai metų „Šiaulių“. Taip, gal kažkur išsimušę iš tų tokių taškas į tašką rungtynių, sutinku, bet prieš tai turėjome Uteną, „Wolves“ ir Čempionų lygą. Kelios savaitės – galbūt, bet tai yra diskutuotina tema.

– Trečius metus paeiliui komandos tikslai lieka nepasiekti. Nekyla minčių apie savo darbą?

– Aišku, kyla visokių minčių. Stengiamės komandą pasiruošti maksimaliai, kažkas šiandien pavyko, kažkas nepavyko. Gal kažkur nepavyko žaidėjų įtikinti, kad tai yra veteranų komanda, jie trečiajame kėlinyje eis labai agresyviai. Jie eis žaisti taškas į tašką, o taip žaidžiant bus labai sunku. Šnekėjome apie tai visą savaitę, bet gal nepavyko prisikasti iki žaidėjų vidaus.

– Po minėtų nesėkmių pokyčiai komandoje yra reikalingi?

– Nemanau. Čia reikia žiūrėti analizę ir karštai negaliu tikrai pasakyti. Sudėtį turime gerą, žaidėjų gerų, bet čia jau nėra pamoka, tokių pamokų mes jau turėjome. Reikia kietesnio nugalėtojų mentaliteto.

– Praėjusiais metais pralaimėjus pusfinalyje nepavyko atsitiesti mažajame finale. Akcentuosite tą trečiosios vietos svarbą?

– Mes turime gerbti savo gerbėjus, žinau, kad šiandien jie yra nusivylę ir turime jų atsiprašyti. Komanda tikrai rytoj kovos dėl savo gerbėjų ir negalime išvažiuoti be pergalių iš šio turnyro ir turime savyje surasti jėgų. Gal po šių rungtynių bus kažkiek mikrotraumų, bet čia jokių pasiteisinimų negali būti. Turime eiti dėl pergalės. Žinau, kad sunku žaidėjams, bet kam tai rūpi?

– Apskritai, jūsų nuomone, reikalingos tos rungtynės dėl trečiosios vietos?

– Manau, kad ne.