„Žalgirio“ sistemą papildęs estas turi problemų su cepelinais, danui sunku suprasti lietuvių kalbą

Aktyviai talentų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje besidairanti Kauno „Žalgirio“ organizacija vasarą sudarė ilgalaikes sutartis su dviem perspektyviais krepšininkais iš užsienio. Jaunimo sistemą papildė 16-metis 203 ūgio danas Louisas Stormarkas ir 17-metis 185 cm ūgio estas Kerras Kriisa.

Krepšininkai jau daugiau nei mėnesį sportuoja su „Žalgirio“ dublerių komandos žaidėjais ir apsipranta prie gyvenimo Lietuvoje. Su jaunuoliais apie krepšinį bei kitus dalykus kalbėjosi „Žalgiris TV“.

„Danijoje futbolas yra populiariausia sporto šaka, o krepšinis nėra toks svarbus. Daug apie krepšinį nežinojau, tačiau keletas draugų parodė krepšinio rungtynių įrašus ir man ši sporto šaka pradėjo patikti. Tada užsirašiau į krepšinio treniruotes“, – apie tik prieš metus pradėtą žaisti krepšinį pasakojo L.Stormarkas.

Visai kitaip pažintis su krepšiniu klostėsi K.Kriisai. Išvengti krepšinio nuo mažų dienų jaunuoliui buvo sunku dėl vienos labai paprastos priežasties – krepšininko tėtis Valmo profesionaliai žaidė krepšinį gimtojoje Estijoje ir buvo nacionalinės rinktinės narys.

„Kai buvau dar nedidukas, norėjau būti futbolo žaidėju, – teigė K.Kriisa. – Tėtis man šiek tiek padėjo su sprendimu. Krepšinis iš tiesų yra sporto šaka numeris vienas mūsų šeimoje.“

Kriisų šeimos galva bei atžala kartu net spėjo sužaisti vienas prieš kitą profesionaliose krepšinio rungtynėse – 2017 metų pradžioje Estijos krepšinio čempionate susidūrė Valmo atstovaujama Valgos ekipa ir Kerro – Tartu universiteto klubas.

„Taip mes žaidėme vienas prieš kitą krepšinio rungtynėse prieš metus. Tai buvo nauja ir smagi patirtis“, – įspūdžiais dalijosi K.Kriisa.

Prie gyvenimo Lietuvoje ir lietuviško krepšinio vis labiau priprantantys jaunuoliai džiaugiasi suteiktomis sąlygomis ir galimybė žaisti „Žalgirio“ organizacijoje. L.Stormarko teigimu, jis po truputį stengiasi vytis labiau krepšinyje patyrusius komandos draugus.

„Man čia patinka. Žinoma, kultūra ir žmonės čia kitokie. Labai sunku suprasti lietuvių kalbą. Kol kas viskas gerai. Žmonės man buvo malonūs, – kalbėjo L.Stormarkas. – Iš tikrųjų žaisti yra sunku, bet, manau, kad žingsnis po žingsnio pradedu priprasti. Tikiuosi, jog viskas bus tvarkoje.“

Danui antrino K.Kriisa, kuris tvirtino, jog žaisti „Žalgirio“ organizacijoje jam buvo netgi didesnė svajonė nei kai kuriems Lietuvoje krepšinį žaidžiantiems jaunuoliams.

„Sprendimas nebuvo sunkus. Juk kiekvienas jaunas lietuvis krepšininkas svajoja apie rungtyniavimą Kauno „Žalgirio“ komandoje. Man kaip estui dar didesnė svajonė. Sprendimas atvykti čia nebuvo sunkus. Pažįstu trenerius. Organizacija, sąlygos yra tiesiog puikios“, – teigė estas.

Pokalbio pabaigoje K.Kriisa prisipažino, jog Lietuvoje nepavyko „susidraugauti“ su cepelinais. Lietuviškų frazių jau spėjęs pramokti estas papasakojo linksmą istoriją.

„Viskas kol kas labai gerai. Įsiliejau į kolektyvą gana greitai. Mano komandos draugai man greitai tapo kaip šeima. Tik turiu nedidelę problemą su koldūnais. Gal ir ne su koldūnais, bet su tai didesniais… cepelinais! Tai ne mano tipo maistas, bet pabandysiu prie jų priprasti“, – juokėsi K.Kriisa.

„Ilgoji pertrauka“: V.Sirvydžio (ne)pagrįsti priekaištai dėl sūnaus, kodėl „Wolves“ nepildo sudėties, kodėl pyksta Thurmanas, ar Rubštavičius pasiruošęs keltis į „Žalgirį“, Petrauskas prie „Neptūno“ vairo ir lažybininkų reklamos likimas klubų pavadinimuose