„Žalgirio“ arenoje rungtynes stebėjęs sirgalius: buduliai keikėsi ir gėrė alų – daugiau savo vaikų ten nesivesiu
skaitytojo laiškas (122)
Portalo Krepsinis.net redakciją penktadienį pasiekė skaitytojo Mindaugo (pavardė redakcijai žinoma) laiškas, kuriame jis papasakojo nemalonius įspūdžius iš Kauno „Žalgirio“ ir Stambulo „Anadolu Efes“ rungtynių.
„Vakar su vaikais atėjome į „Žalgirio“ rungtynes. Prisipažinsiu, kad įprastai tarp žiūrovų sėdėti netenka, nes vis gaunu pakvietimą į ložę, bet vakar nusprendžiau nusivesti vaikus tam, jog pajustų tikrą krepšinio sirgalių dvasią, taip sakant, paragautų sirgalių duonos. Likau apakęs.
Priešais mus sėdėjo penki vyrai, kurie nuolat gėrė alų, keikėsi, valgė keptą duoną ir riebaluotais pirštais vienas kitą glėbesčiavo po taiklių metimų. Blogiausia, kad vienas veikėjas buvo atėjęs su savo žmona ir vaiku, bet tai jam netrukdė nuolat keiktis, rodyti vidurinio piršto kombinaciją ir panašiai. Buvo graudu žiūrėti. Tikrai. Blogiausia, kad jo žmona tik juokdavosi po to, kai jos vyras su dar keturiais draugais „fakais šėrė“ rungtynių arbitrus ir skandavo tą anglišką frazę, kurią galima išgirsti tik rungtynėse Kaune. Mano vaikams 5-eri ir 7-eri. Gerai, kad jie dar angliškai nesupranta tokių frazių ir nesidomėjo, ką rėkia dėdės.
Blogiausia, kad patekome į tokių „sirgalių“ apsuptų, kadangi tiesiai už manęs sėdėjo vyras, kuris visą mačą keikėsi, rėkavo tą legendinę frazę teisėjams ir siuntė Estiją bei Ukrainą (dirbo du tos šalies teisėjai) velniop.
Tokie buduliai net nesupranta, kad jų teisėjai negirdi ir negirdės, o jų rodomos vidurinio piršto kombinacijos yra įdomios tik jiems patiems. Na ir bukagaliai.
Aplink mus sėdėjo nemažai kultūringų ir normalių žmonių, kurie rungtynes stebėjo ir emocijas reiškė be keiksmažodžių ar vidurinio piršto. Man kyla klausimas, ar tuos alaus prisigėrusius asilus galima vadinti sirgaliais? Man buvo gėda, kad esu tarp tokių veikėjų ir daugiau jų matyti nenorėčiau.
Be abejo, kad „Žalgirio“ arenai būtent alų geriantys ir keptą duoną valgantys „sirgaliai“ yra pelningiausi, nes bokalas alaus ir duona kainuoja 14 litų, o vien tie penki veikėjai išgėrė po 4–5 bokalus ir suvalgė tiek pat duonos. O kiek tokių kaip jie buvo dar.
Istorijos moralas toks, kad daugiau savo vaikų nesivesiu į žiūrovų tribūnas, nes ten sėdi daugybė budulių, kurie ateina į krepšinį prisigerti alaus ir išrėkti savo keiksmažodžius.“
Portalas Krepsinis.net neatsako už laiško turinyje skelbiamą informaciją. Turite ką pasakyti ir jūs? Tuomet siųskite savo tekstą adresu [email protected].
Norėdami komentuoti prisijunkite.