Venesuelos krepšinis: nepažįstamas, bet pavojingas
„Tai bus svarbiausias renginys Venesuelos krepšinio istorijoje“, - džiaugėsi ir didžiavosi Venesuelos krepšinio federacijos prezidentas Carmelo Cortezas, kai FIBA Centrinė valdyba gruodžio 10 dieną paskelbė, kad jo šaliai suteikta teisė kitąmet rengti olimpinį atrankos turnyrą. Venesuelos krepšinio vadovo džiaugsmą lengva suprasti.
Jo šalis krepšinio autoritetu ir laimėjimais smarkiai atsilieka nuo buvusios pagrindinės konkurentės Lietuvos. Kita vertus, už Amerikos žemyno ribų retai rungtyniaujantys ir dėl to europiečiams prastai pažįstami venesueliečiai nėra krepšinio pradinukai, o tapę atrankos turnyro šeimininkais tikisi pakartoti istorinę 1992-ųjų sėkmę ir antrą kartą patekti į olimpines žaidynes.
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos kraštų, į Pietų Amerikos krepšinį dažniausiai žvelgiama iš aukšto. Kiek geriau vertinamos nebent keletą garsių Eurolygos ir NBA krepšininkų turinčios Argentinos bei Brazilijos rinktinės, tuo tarpu kitų šalių komandos laikomos nepajėgiomis prilygti net ir Europos krepšinio vidutiniokams.
Tarp „kitų“ patenka ir Venesuela, kurios rinktinė svarbiausiuose pasaulio krepšinio turnyruose kol kas būdavo labai reta viešnia. Per visą istoriją venesueliečiai vos kartą dalyvavo olimpinėse žaidynėse ir tik du kartus iškovojo teisę varžytis pasaulio pirmenybėse. Kita vertus, planetos čempionate Venesuelos komanda abukart žaidė jau šiame amžiuje (2002 ir 2006 metais), taip tarsi pareikšdama, jog šios šalies krepšinis kopia į kalną ir yra pasiryžęs siekti dar didesnių aukštumų.
Žemyne – tarp keturių stipriausių
Venesuelos krepšinio tradicijos nėra tokios senos ir turtingos, kaip kitų Pietų Amerikos valstybių Brazilijos, Argentinos bei Urugvajaus, kurių krepšininkai ne kartą pateko tarp olimpinių žaidynių ar pasaulio pirmenybių prizininkų.
Tuo metu, kai iškart po Antrojo pasaulinio karo piečiau esančių žemyno šalių krepšinis išgyveno aukso amžių, Venesuelos rinktinė apskritai nedalyvaudavo jokiuose tarptautiniuose turnyruose. Net ir Pietų Amerikos pirmenybėse (jos pradėtos rengti dar 1930 metais) venesueliečiai debiutavo tik 1955-aisiais, o ir po to dar kelis dešimtmečius pasirodydavo anaiptol ne kiekviename turnyre. Reguliariai kovoti dėl stipriausios Pietų Amerikos komandos vardo Venesuelos rinktinė pradėjo tik nuo 1983 metų.
Kita vertus, vos tapę visaverčiais Pietų Amerikos krepšinio šeimos nariais, venesueliečiai iškart aplenkė nuolatines žemyno pirmenybių dalyves Čilės, Kolumbijos, Paragvajaus bei Peru rinktines ir nuo 1983 metų nė karto nenukrito žemiau ketvirtosios vietos.
Per tris dešimtmečius Venesuelos rinktinė laimėjo vieną aukso, du sidabro ir penkis bronzos medalių komplektus. Sėkmingiausias buvo 1991 metų turnyras, kuris vyko Venesuelos mieste Valensijoje. Jame šeimininkų komanda laimėjo vienintelius jos istorijoje aukso medalius. Sidabru Venesuelos rinktinė pasipuošė 1987 ir 1997 metais, bronza – 1993, 1999, 2001, 2004 ir 2008 metais. Pastarajame Pietų Amerikos čempionate 2010 metais venesueliečiai buvo ketvirti.
Amerikos čempionate, kuriame konkurencija yra didesnė, Venesuelos rinktinė ant garbės pakylos užlipo dukart: 1992 metais laimėjo sidabrą, 2005 metais – bronzą.
Penktąja vieta nenusivylė
Teisę žaisti olimpinėje atrankoje venesueliečiai iškovojo užėmę penktąją vietą šių metų rugsėjį Mar del Platoje (Argentina) vykusiame Amerikos čempionate.
Burtai ir tvarkaraštis lėmė, kad per žemyno pirmenybes Venesuelos sirgaliams smarkiai jaudintis nereikėjo. Su pagrindiniais varžovais venesueliečiai žaidė dar turnyro pradžioje, o pralaimėję Puerto Rikui bei Dominikos Respublikai bei nugalėję Kanadą taip tvirtai apsikasė penktojoje pozicijoje, kad per paskutinius tris turus juos būtų išjudinusi tik ilga staigmenų virtinė.
Kita vertus, mačuose su pagrindiniais varžovais buvo karšta. Žaisdami su Dominikos Respublikos rinktine Venesuelos krepšininkai ketvirtajame kėlinyje pirmavo 11 taškų skirtumu, bet pralaimėjo 89:92, o Kanados komandą 103:98 palaužė tik per pratęsimą.
Galiausiai Venesuelos rinktinė gavo kaip tik tai, ko ir važiavo į Amerikos čempionatą. Šio turnyro favoritės Argentinos ir Brazilijos komandos (jos užėmė dvi pirmąsias vietas) venesueliečiams buvo nepasiekiamos. Varžytis su Dominikos Respublikos ir Puerto Riko ekipomis (jos liko trečioje ir ketvirtoje pozicijoje) buvo įmanoma, tačiau šiuo metu jų krepšinio lygis yra truputį aukštesnis negu Venesuelos.
Pagrindinėmis konkurentėmis kovojant dėl penktosios vietos laikytos Kanados ir Urugvajaus komandos. Kadangi jas aplenkti pavyko, venesueliečiai savo rezultatu buvo visiškai patenkinti.
Nors Venesuelos krepšinio federacijos iškeltas tikslas buvo pasiektas, kas treniruos rinktinę kitąmet dar nežinia. Mar del Platoje venesueliečiams pirmą kartą vadovavo amerikietis Ericas Musselmanas, tačiau sutaris su buvusiu „Sacramento Kings“ ir „Golden State Warriors“ strategu galiojo tik vieną turnyrą. Šiuo metu tiek E.Musselmanas, tiek Venesuelos krepšinio vadovai sako, kad norėtų bendradarbiauti toliau, bet parašai ant naujos sutarties dar nepadėti.
Lyderis – iš NBA klubo
Venesuelos rinktinės lyderis Amerikos čempionate buvo 24 metų 198 cm ūgio gynėjas Greivisas Vasquezas. Jis įmesdavo 19,3 taško ir pagal rezultatyvumo vidurkį nusileido tik Argentinos rinktinės lyderiui Luisui Scolai (vid. 21,4 tšk.).
G.Vasquezas šiuo metu yra neabejotinai ryškiausia Venesuelos krepšinio žvaigždė ir vienintelis šios šalies atstovas NBA lygoje. Joje Merilendo universitetą baigęs venesuelietis debiutavo 2010 metais, ir pirmąjį sezoną vilkėdamas „Memphis Grizzlies“ aprangą pelnydavo 3,6 taško.
Prieš G.Vasquezą stipriausioje pasaulio lygoje žaidė vos du Venesuelos krepšininkai. XX amžiaus paskutiniame dešimtmetyje aštuonis sezonus NBA klubuose praleido su „Houston Rockets“ du čempiono žiedus laimėjęs puolėjas Carlas Herrera, o šio amžiaus pradžioje du sezonus NBA ekipose rungtyniavo gynėjas Oscaras Torresas.
Per Amerikos čempionatą Venesuelos rinktinėje žaidė dar du JAV krepšinio paslaptis kremtantys žaidėjai: 24 metų 180 cm ūgio įžaidėjas Davidas Cubillanas iš Marquette‘o universiteto ir 21 metų 202 cm ūgio puolėjas Gregory Echenique iš Creightono universiteto.
Žaidėjai į užsienį nesiveržia
Sutartis su Europos klubais Venesuelos krepšininkai pasirašo retai. Ryškių žvaigždžių, kurios galėtų sudominti Senojo žemyno krepšinio grandus (tokius kaip Madrido „Real“ ar Atėnų „Panathinaikos“), Venesuela pastaruoju metu neužaugina, o kiti Europos klubai venesueliečiams nėra pasiruošę mokėti daugiau negu jie gali uždirbti tėvynėje.
Per visą istoriją buvo vos kelios išimtys. C.Herrera prieš patekdamas į NBA lygą praleido vieną įsimintiną sezoną „Real“ klube, o NBA neįsivirtinęs O.Torresas pabandė laimę Europoje ir geriausiame karjeros etape sulaukė Maskvos CSKA kvietimo. Atidžiau stebintys stipriausių Europos nacionalinių lygų kovas dar galėjo įsiminti keletą metų šioje Atlanto pusėje praleidusius puolėjus Alexą Nelchą, Hectorą Romero ir Richardą Lugo.
Beje, patys venesueliečiai geriausiu visų laikų savo krepšininku vadina ne C.Herrerą, O.Torresą ar G.Vazquezą. Šie laurai nė akimirkos nedvejojant skiriami užsienio klubuose niekada nežaidusiam ilgamečiui Venesuelos rinktinės lyderiui Victorui Davidui Diazui.
198 cm ūgio snaiperiui priklauso daugelis Venesuelos krepšinio rezultatyvumo rekordų. Per vienas šalies lygos rungtynes jis yra įmetęs 76 taškus, o 2003 metų Amerikos čempionate jau būdamas 35-erių metų amžiaus vidutiniškai pelnydavo 19,1 taško.
Priglaudė nukentėjusius per potvynį
Venesueliečiai olimpinį atrankos turnyrą ketina rengti 13 tūkstančių vietų turinčioje Karakaso „Poliedro“ arenoje.
Šį 145 metrų skersmens ir 38 metrų aukščio geodezinio kupolo konstrukcijų statinį 1971 metais suprojektavo amerikietis architektas Thomasas Howardas. Tiesa, arena pradėta statyti truputį vėliau, sparčiai augusioms naftos kainoms pakilus iki pasakiškų 14 JAV dolerių už barelį, ir buvo atidaryta 1974 metų kovo 2 d.
Per beveik keturis dešimtmečius „Poliedro“ matė daugelį garsiausių šių laikų muzikos atlikėjų nuo „Metallica“ ir „Scorpions“ iki Luciano Pavarotti ir Kylie Minogue. Nemažai garsenybių, pavyzdžiui Peteris Gabrielas, Ericas Claptonas ar „Aerosmith“, liko už „Poliedro“ sienų, kadangi koncertai dažnai rengiami ne arenoje, o šalia jos esančioje aikštėje.
1983 metais „Poliedro“ vyko Panamerikos žaidynių varžybos, 2006 metais – Pietų Amerikos krepšinio čempionatas, ne vieną sezoną LPB rungtynes žaidė „Cocodrilos“ klubas.
Šiais metais didžiausioje Venesuelos arenoje nevyko jokie renginiai: nei sporto, nei muzikos. Praėjusių metų gruodį šalies sostinę nusiaubus dideliam potvyniui, „Poliedro“ buvo apgyvendinti būsto netekę karakasiečiai.
Artimiausiu metu „Poliedro“ šeimininkaus statybininkai – Venesuelos vyriausybė įsipareigojo iki olimpinio atrankos turnyro areną rekonstruoti ir pritaikyti naujausiems FIBA reikalavimams.
Didelių arenų yra ir kituose Venesuelos miestuose. Apie 12 tūkstančių žiūrovų gali priimti Valensijos „Forum“, kuri buvo atidaryta 1991 metais ir kurioje Venesuelos vyrų krepšinio rinktinė vienintelį kartą tapo Pietų Amerikos čempione, 10 tūkstančių – Barkisimeto „Domo Bolivariano“, 8,5 tūkstančio – Asunsjono arena, kurioje vyko 2002 metų Amerikos jaunių čempionatas.
Rolandas V.Eidvilas, lrytas.lt
Norėdami komentuoti prisijunkite.