V.Sirvydis: „Palangos“ klubo žaidėjams sudaromos tokios sąlygos, kokias turi pajėgūs LKL krepšininkai
interviu (2)
„Palangos“ komandos startas Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) pirmenybėse – daug žadantis: komanda iškovojo 7 pergales ir tik tris kartus – kartą labai apmaudžiai – patyrė pralaimėjimo kartėlį. Kaip sekasi komandai, kokiomis nuotaikomis gyvena krepšininkai, pakalbinome „Palangos“ klubo vyriausiąjį trenerį Virginijų Sirvydį.
– Kokios komandos nuotaikos prasidėjus NKL sezonui? Kuo galite pasidžiaugti ar dėl ko nerimaujate?
– Viskas lyg ir neblogai, bet labai netikėtai pralaimėjome Molėtams. Džiugina bendras žaidėjų nusiteikimas ir kovingumas, o labiausiai neramina, jog vis dar nerandame komandos 4 ir 5 numerio – aukštaūgių, kurie užimtų sunkiojo krašto puolėjo ir centro pozicijas. Vyksta intensyvios paieškos, kurios jau pernelyg ilgai užsitęsė, tačiau šią problemą artimiausiu metu jau turėtume išspręsti. Sunku dar pasakyti, ar tai bus lietuvis, ar legionierius, tačiau labiau krypstama į legionieriaus pusę.
– Neseniai „Palangos“ komandos sudėtį papildė naujas žaidėjas, šešiolikmetis Vitalijus Kozys. Kaip vertinate jo žaidimą ir galimybes žaisti su suaugusiais vyrais?
– Kol kas jo pagrindinis vaidmuo komandoje – leisti pailsėti tam tikriems žaidėjams, kad jie turėtų visas galimybes parodyti kuo geresnį žaidimą ir pasiekti tik pačių aukščiausių rezultatų. Paskutinėse varžybose su „Šilute“ naujasis žaidėjas parodė tikrai neblogus rezultatus – puikiai išnaudojo savo laiką. Esu patenkintas jo žaidimu tiek gynyboje, tiek puolimo pozicijoje. Tačiau iš anksto sunku dar spręsti, kaip seksis tolesnėse rungtynėse.
– Pernai klubas turėjo tikrai tinkamą, gerą legionierių iš JAV – Travisą Garissoną. Jis šiemet vėl buvo atvykęs, bet Palangoje buvo tik porą savaičių. Kas nutiko, berods jis išvyko į kažkurią arabų valstybę?
– Situacija tokia, kad mes – ir aš, kaip treneris, ir klubo prezidentas – tikrai norėjome, kad šis žaidėjas sugrįžtų pas mus, bet jis atvyko iš Alytaus „Dzūkijos“ su trauma. Pradėjus treniruotis, žaidėjo trauma atsinaujino, o sužaidus vienerias rungtynes pastebėjome, kad rezultatai ir pagalba komandai silpna. Sunku pasakyti dėl išvykimo, galbūt čia svarbų vaidmenį vaidina ir piniginis klausimas. Kai žaidėjui jau virš trisdešimt, tai tas klausimas tikrai tampa aktualus. Praėjusiame sezone jis tikrai mums padėjo, tad tikėjomės tokių pat rezultatų ir šiemet. Tačiau trauma gerokai apribojo jo galimybes, tad mes priėmėme jam nepalankų sprendimą. Mums svarbu tikrai sportuojantys, „ariantys“ žaidimo aikštelėje ir siekiantys tik pačių geriausių rezultatų. Deja, šį sezoną amerikietis to nedemonstravo. Beje, buvo kalbėta, kad mūsų klube Garissonas bus tol, kol gaus jam priimtinesnį pasiūlymą.
– Galbūt klystu, bet šiemet aikštelėje nėra matyti aiškių lyderių, kokie buvo pernai?
– Pernai ryškesnis komandos lyderis galbūt buvo Adomas Drungilas, bet, kaip aš esu įsitikinęs, lemiamu momentu lyderis turi būti tikrai lyderis, išsiskirti iš kitų komandos narių visu 100 procentų. Šiemet mes galvojome, kad ir vienas, ir kitas užims tas lyderio pozicijas, bet lemiamu momentu jie pasislėpė šešėlyje. Savo auklėtiniams sakau aiškiai ir konkrečiai, jog man nereikalinga statistika ir kiekvienas turi būti lyderis žaidimo aikštelėje, kad bet kuris žaidėjas perimtų likimą į savo rankas. Pastaruoju metu nemažai tų rungtynių, tad gerus rezultatus demonstravo ir Tadas Rinkūnas, Deividas Anužis. Neblogai papildė komandą ir Mindaugas Reminas. Geroje formoje šį sezoną ir Povilas Šakinis. Tad priešininkams gintis tapo daug sunkiau, kai komandoje nėra aiškaus vieno lyderio. Geriausias lyderis – bendra, susitelkusi komanda. O tikrasis lyderis, manau, atsiskleis lemiamuose momentuose pavasarį.
– Dauguma „Palangos“ rungtynių šiemet pasibaigė vos kelių taškų skirtumu į vieną ar kitą pusę. Ką tai sako? Kad visos komandos daugmaž vienodo pajėgumo?
– Komandos išties daugmaž lygiavertės. Mes kol kas žaidžiame su vienu aukštu puolėju Matu Juciku. Šis žaidėjas gana jaunas, turintis menką patirtį ir sportininko karjerą pradėjęs gana vėlokai. Įdirbio trūksta dar daug, tačiau po truputį pažanga tikrai matoma, tiesiog jam reikalingas komandoje dar vienas aukštas krepšininkas. Neseniai žaistose rungtynėse su Marijampolės „Sūduva-Mantinga“ mūsiškiai buvo „nuskandinti“ per kelias minutes, kuomet Jucikas per 12 min. gavo keturias pražangas. Nėra lygiavertės atsvaros aukštaūgiams. Deja.
– Komandos amžiaus vidurkis šiemet, regis, pirmenybėse yra vienas mažiausių?
– Taip, esame tikrai jauni. Reminas ir Šakinis – du patyrę, vyriausi žaidėjai, tačiau kol kas komandos branduolys tikrai neblogas. Kalbant apie patį jauniausią, Kozį, tai, manau, kad tokio amžiaus jaunuoliams žaisti suaugusių vyrų komandoje yra puiki patirtis, ir tai pačios naudingiausios pamokos, kuomet šalia yra ne tik treneris, bet ir patyrę žaidėjai. Tad kartais man nereikia net stabdyti naujokų, jie naudingų pastabų gauna iš jau patyrusių. Tad bendradarbiavimas – labai svarbu.
– Komanda, atrodo, šiemet demonstravo geresnį startą sezone nei pernai – 7 pergalės ir 3 pralaimėjimai. Kas tai lėmė?
– Būtų buvę dar geriau, jei būtume laimėję prieš Molėtus ir Marijampolę. Pastarieji šiemet atrodė išties solidžiau už mus, išnaudojo mūsų trūkumus. O Molėtai – skambus antausis. Tiesiog pritrūko bendro nusiteikimo, tad gavome skaudžią pamoką.
– Kokie tikslai keliami komandai?
– Tikslai visada turi būti tik patys aukščiausi, nes jei neturi aukštų tikslų, tai paprastai pasižaisti gali ir miesto lygoje. Pirma keliama komandos užduotis – patekti į stipriausių komandų aštuntuką, o vėliau norisi ir dar daugiau, eiti ir iki finalinio ketverto. Tikrai šiemet neblogai atrodo „Mažeikiai“, „Telšiai“, tačiau visos komandos nenuspėjamos. Atsiminus praėjusį sezoną, rodos, tikrai buvome stipresni už Klaipėdos „Naftą-Uni-Akvaservį“, bet kelios menkos klaidos ir pralaimėjome lemiamas varžybas.
Artimiausios numatomos varžybos su Panevėžio „Lietkabeliu“, dėl kurių šiek tiek neramu. Sunku tinkamai nusiteikti žaisti prieš komandas autsaideres, bet, tikiuosi, nepasikartos ta pati situacija, kaip su Molėtų „Ežerūnu-Kariu“. Panašaus pobūdžio komandos yra neprognozuojamos ir nenuspėjamos. Labai sudėtinga daryti analizes ir suprasti priešininkų komandinius veiksmus. O ateinantį šeštadienį namuose žaisime su „Mažeikiais“.
– Jūs pats esate žaidęs tikrai ne už vieną pakankamai profesionalų krepšinio klubą, vadovavęs kitoms komandoms – kiek „Palangos“ klubo organizacija yra stipri, ar atitinka aukščiausius reikalavimus?
– Esu žaidęs Vilniaus „Sakaluose“, „Lietuvos ryte“. Su pačiais Lietuvos krepšinio grandais nėra ko lyginti, tačiau, jei atsižvelgsime į vidutinio lygio komandas, tai mūsų „Palangos“ klubo žaidėjai gyvena tikrai kitų atžvilgiu pavydėtinomis sąlygomis, kaip tikrai gero lygio LKL žaidėjai – viešbučiai geri, gyvenimo sąlygos idealios, salė puiki. Viskuo yra pasirūpinta, žaidėjams belieka tik dirbti ir rodyti pačius geriausius rezultatus. Ko visi ir tikimės.
Norėdami komentuoti prisijunkite.