V.Gomelskio paviešinti skandalingi faktai apie Š.Marčiulionį pribloškė R.Kurtinaitį ir S.Jovaišą

Tiesa ar melas, bandant sukiršinti Lietuvos krepšinio legendas? Klausimas, kuris „gimė“ prieš“ 33-jus metus, o bumerangu iškilo šiomis dienomis. Rusijos leidykloje „Gorodec“ išleista knyga apie garsųjį SSRS laikų krepšinio strategą Aleksandrą Gomelskį šiomis dienomis privertė pečiai gūžčioti ir prie smilkinio pirštu vedžioti praeityje garsus Lietuvos krepšininkus. Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša, Rimas Kurtinaitis ir Arvydas Sabonis knygos autoriaus A.Gomelskio sūnaus Vladimiro kaltinami suokalbiu prieš Šarūną Marčiulionį, kad šis nepatektų į SSRS rinktinę.

„Jei taip būtų, tikrai pasakyčiau. Garbės žodis. Nesu iš tų, kuris prisidirbęs slėptų kažką. Nebuvome tuomet su Šaru draugeliai, bet įkalbinėti trenerio neimti jo į rinktinę – čia jau persistengta“, – išgirdęs mestus kaltinimus teigė dabartinis Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio klubo strategas R.Kurtinaitis.

V.Gomelskio tėvui dedikuotoje knygoje tikinama, kad dar 1984 metais visi Kauno „Žalgiryje“ tuo metu žaidę ir SSRS rinktinėje buvę lietuviai stojosi piestu prieš Š.Marčiulionio kandidatūrą. Mat jis atstovavo Vilniaus „Statybos“ komandai – kauniečių varžovei tuometiniame SSRS čempinate.

„Šarūnas Marčiulionis į SSRS rinktinę prasimušinėjo sunkiai, – rašoma knygoje „Papa“ apie būsimą NBA žaidėją. – Būdamas metro devyniasdešimties, jis atrodė kaip mažas tankas krepšinio aikštėje. Tačiau prieš Šarą stojo visi kiti lietuviai, kurie atstovavo Kauną. Mat gimęs Kaune, Š.Marčiulionis išvyko mokytis į Vilniaus valstybinį universitetą ir žaidė sostinės „Statybos“ klube. Kas pusę metų „Marčelo“ gaudavo pasiūlymą pereiti į „Žalgirį“ iš „Statybos“, tačiau kaskart jį atmesdavo“.

„Žinote, esu ne kartą bendravęs su Vladimiru – jis kai kada mėgsta „vartyti“ faktus kaip nori, užmiršta juos. Galiausiai, ne jis buvo vienoje ar kitoje vietoje, o jam kažkas pasakojo. Jo tėvas pasakojo, kuris visada norėjo būti aukštumoje“, – iš visos šios istorijos juokėsi 56-erių R.Kurtinaitis.

Krepšinio specialistas tikino, kad tuomet jis tikrai negalėjo nei eiti kalbėtis su A.Gomelskiu, nei reikšti savo nuomonę.

„Tai, kad aš pats kabėjau ant klaustuko. Koks tuo metu galėjo būti mano maršas prieš Š.Marčiulionį? Ir šiaip, nesu girdėjęs, kad kas būtų ėjęs ir kalbėjęs, kad Šaro neimtų į rinktinę. Žinote, Vladimiras neblogas mano pažįstamas, tačiau ir su manimi kalbant jis mėgsta istorijas pagrąžinti: pasakoja apie mane, o aš jam sakau – o tu buvai? Tu žinai? Juk viskas buvo kitaip“, – teigė dabar geras Š.Marčiulionio draugas R.Kurtinaitis.

„Lietuvos ryto“ treneris aiškino, kad per visą karjerą SSRS rinktinėje A.Gomelskis nė karto jo neklausinėjo apie galimus kandidatus į komandą.

„Buvo pas mus tokia „senolių“ rinktinės taryba – susirinkdavo visi jie ir kai kada pasvarstydavo, ar verta į kandidatų sąrašą įtraukti vieną ar kitą žaidėją. Taip buvo su Valdžiu Valteriu. Prieš Seulą A.Gomelskis lyg ir norėjo į komandą įtraukti savo numylėtinį iš Latvijos, tačiau „senoji gvardija“ pasakė, kad rinktinėje turi žaisti tie, kurie laimėjo olimpinėje atrankoje kelialapį. Taip ir liko I.Migliniekas, o ne V.Valteris atėjo. Jei kalbėčiau apie save, tai tik kartą su A.Gomelskiu tais metais rinktinės stovykloje stovėjome vienas prieš vieną. Tada jis man tik pasakė: „Kai grįši namo, pabučiuok tėvui ir motinai rankas – keista, kad į tokį molį jie sugebėjo kažką verto įkrauti. Bet viskas dabar tik nuo tavęs priklauso“.

Išgirdęs mestus kaltinimus, kad vienas iš didžiausių iniciatorių neprileisti prie rinktinės buvo S.Jovaiša, dabartinis Seimo narys net pyktelėjo: „Visiškas absurdas. Visiškas melas“.

Modestas Krukauskas, lrytas.lt

„„Ilgoji pertrauka“: įtakingiausių Lietuvos krepšinio asmenų „Top 15“: krepšininkai, esami ir buvę treneriai, funkcionieriai, klubų vadovai, agentai ir net podkasteriai.