V.Garastas: džiugu, kad galiu sau ramiai žiūrėti rungtynes ir mėgautis krepšiniu

Klaipėdoje viešėjo ir reikalus dėl rugsėjo mėnesį vyksiančio savo vardo tarptautinio krepšinio turnyro derino Lietuvos krepšinio federacijos Garbės prezidentas, buvęs ilgametis Lietuvos krepšinio treneris Vladas Garastas.

Šiemet rugsėjo 16–21 dienomis vyksianti krepšinio šventė, kurioje bus kovojama dėl Vlado Garasto taurės, žada naujovių. Pirmą kartą turnyras vyks ne tik Klaipėdos „Švyturio“, bet ir Palangos sporto arenose.

Turnyre varžysis net aštuonios komandos: Klaipėdos „Neptūnas“, Kauno „Žalgiris“, Vilniaus „Lietuvos rytas“, svečiai iš Rusijos – Maskvos srities „Chimki“ ekipa, Latvijos „Ventspils“, Ukrainos Kijevo „Budivelnik“, Dnepropetrovsko „Dnipr“ ir Kazachstano Astanos „Astana“.

Šiemet jau tradiciniu tapęs turnyras bus ypatingas – skirtas Klaipėdos krepšinio klubo „Neptūnas“ 50-ies metų jubiliejui paminėti.

Šiemet tradicinis ir šventinis krepšinio renginys truks net penkias dienas. Varžybos vyks grupėse Palangoje bei Klaipėdoje. Dvi stipriausios komandos iš Palangos vyks į uostamiestį, dvi pralaimėjusios „Švyturio“ arenoje keliaus tęsti kovų į Palangą. Rugsėjo 20–21 d., finalines rungtynes renginio organizatoriai kvies stebėti Klaipėdos „Švyturio“ arenoje.

Paskutinę tradicinio turnyro dieną bus apdovanoti ne tik nugalėtojai, bet ir geriausi komandų žaidėjai.

– Klaipėdoje savo vardo krepšinio turnyrą organizuosite jau trečią kartą. Jūsų vardo turnyrą taip pat norėjo organizuoti ir Kauno miestas, tačiau Jūs pasirinkote Klaipėdą. Kodėl? - „Vakarų ekspresas“ pasiteiravo garsiosios krepšinio legendos.

– Klaipėda man – arčiau širdies. Esu tarsi senas klaipėdietis. Pirmą kartą Klaipėdoje apsilankiau po karo, 1947 metais. Tada dalyvavau lengvosios atletikos varžybose, bėgau 1000 m ir tapau Lietuvos čempionu. Klaipėda buvo iki senojo turgaus, o toliau buvo laukai. Buvo tik viena gatvė ir vien kaminai, dar daug griuvėsių... Keista ir malonu matyti, kaip dabar atrodo Klaipėda – išties išsiplėtė miestas.

Pajūryje yra likę daug prisiminimų. Lietuvos uostamiestis tikrai nusipelnė, kad jame vyktų tokie turnyrai ir sirgaliai dažniau galėtų mėgautis profesionaliu krepšiniu. Klaipėdą galėčiau pavadinti tikru krepšinio miestu, kuris mūsų šaliai yra padovanojęs ne vieną talentingą krepšininką, garsinantį ne tik savo miestą, bet ir visą šalį.

Kai pradėjau dirbti krepšinio treneriu, klaipėdiečiai man daug padėjo. Čia visada prie jūros organizuodavome stovyklas. Palangoje negalėjome to daryti, nes buvo uždrausta. Palanga buvo neva kurortas ir ten stovyklauti neleido.

Be to, po karo normalių matmenų krepšinio aikštės Lietuvoje buvo tik dvi – Klaipėdoje, Sporto rūmuose, ir Kaune, Kūno kultūros institute. Kitur negalėjome treniruotis.

Klaipėda man asmeniškai labai daug padėjo, padėjo ir "Žalgirio" komandai, ir Lietuvos rinktinei.

– Pats daugybę metų dirbote treneriu, vėliau ėjote Lietuvos krepšinio federacijos prezidento pareigas. Koks jausmas dabar stebėti iš šalies Lietuvos rinktinės rungtynes, kai nebėra jokios atsakomybės?

– Labai geras ir malonus jausmas. Ramybė. Nebėra tos įtampos. Žiūriu, kaip dabar krepšinio treneriai bėgioja, nervinasi, lieja emocijas, griebiasi už galvos, pešasi plaukus... Turbūt dabar iškart nukrisčiau nuo tokios įtampos. Džiugu, kad galiu sau ramiai žiūrėti varžybas ir mėgautis krepšiniu.

– Į Klaipėdą atvykote pabendrauti, pasikonsultuoti su šiame mieste dirbančiu savo anūku, Jūsų bendravardžiu Vladu. Ar anūkas dažnai Jus aplanko?

– Gana dažnai. Kai tik yra proga, visada nuoširdžiai pabendraujame.

– Kaip vertinate, kad jis dirba Klaipėdoje Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos generaliniu sekretoriumi?

– Labai gerai. Svarbu, kad nusimano vadybos, varžybų organizavimo srityje. Turi patirties ir man gali padėti. Pateikia įvairių idėjų, kaip geriau daryti, ir panašiai. Jauna galva visada gali nustebinti įdomiomis mintimis, idėjomis.

– Gal ateityje anūkui patikėsite organizuoti savo vardo turnyrą?

– Visko gali būti, juk aš nesu amžinas. Turnyras kasmet plečiasi - šiemet gi dalyvaus jau aštuonios ekipos. Analogiško turnyro, kuriame varžytųsi tiek aukšto lygio komandų ir truktų tiek dienų, aš nežinau. Būna, kad vyksta turnyrai, kur varžosi po keturias komandas, o čia – dvigubai daugiau. Darbas išties yra didelis.