V.Bobrovas: Eurolyga man yra aukščiau nei NBA ir norėčiau joje žaisti

Pasvalio „Pieno žvaigždės“ sezoną Betsafe-LKL pirmenybėse pradėjo keturiomis pergalėmis per aštuonis turus, o po sėkmingos sezono pradžios Šiaurės Lietuvos klubas čempionate tvirtai žygiuoja penktoje pozicijoje.

Tvirtai Pasvalyje kol kas jaučiasi ir komandos puolėjas Viačeslavas Bobrovas. Praėjusią vasarą komandą papildęs ukrainietis vidutiniškai renka po 11,5 taško ir atkovoja po 5,4 kamuolio, taip greitai tapęs vienu naudingiausių komandos krepšininkų (13 naud. bal.).

Ukrainiečiui apsiprasti Lietuvoje daug laiko neprireikė ir dabar jis pripažįsta, kad sezono pradžioje demonstruojamas komandos tempas jį džiugina.

„Manau, kad tiek pergalių kol kas yra geras rezultatas mūsų komandai. Mes žaidėme ir su „Žalgiriu“, ir su „Lietuvos rytu“, o šios komandos yra labai geros, jie žaidžia Europos turnyruose ir sunku prieš juos žaisti. Prieš vilniečius nežaidėme blogai, bet tai buvo tik pirmosios mūsų rungtynės. Stengiamės kasdien žaisti geriau“, – tinklalapiui „bcpienozvaigzdes.lt“ pasakojo V.Bobrovas.

Tokia sezono pradžia pasvaliečiams kol kas leidžia tikėtis sėkmingiausio sezono per pastaruosius metus. Praėjusį sezoną „Pieno žvaigždės“ LKL reguliariajame sezone liko septintoje vietoje, o 2015–2016 metų sezone – aštuntoje.

Ar šįmet galima tikėtis aukštesnių pasiekimų?

„Noriu padėti komandai žaisti atkrintamosiose. Kas žino, jei turėsime šansų, galėtume kautis ir dėl medalių. Taip, esame jauna komanda, bet bandome parodyti savo charakterį, kovojame, esame agresyvūs, galbūt mums tai padės.

Sezono pradžioje vienas kito dar gerai nepažįstame, nežaidžiame kartu daug laiko, bet sezonas yra ilgas. Tikiu, kad augsime, išliksime kaip komanda ir eisime į priekį“, – pasakojo V.Bobrovas.

Daug laiko apsiprasti 25-erių metų krepšininkas Pasvalyje neturėjo. Į Lietuvą jis atvyko iškart po jo komandai pasibaigusio Europos čempionato, kuriame ukrainiečiai buvo eliminuoti aštuntfinalyje.

Bobrovui tai buvo pirmasis prisilietimas prie Ukrainos vyrų rinktinės marškinėlių. Kaip dabar čempionatą Izraelyje ir Turkijoje prisimena Bobrovas, patekimas į kitą etapą jo komandai reiškė sėkmingą pasirodymą.

„Mums čempionatas buvo geras. Juk neturėjome kelių žaidėjų: Fesenkos, Gladyro, likusių NBA žaidėjų. Buvo bėdų su klubais, jie nenorėjo rizikuoti žaidžiant be kontrakto. Tikiu, kad ateityje pamatysime geriausius žaidėjus ir parodysime gerą rezultatą“, – pasakojo V.Bobrovas.

Bendraudamas su tinklalapiu „bcpienozvaigzdes.lt“, V.Bobrovas papasakojo apie priežastis, nulėmusias jo karjeros posūkį į Pasvalį, Ukrainos krepšinio padėtį bei savo kasdienybę Lietuvoje.

– Pirmiausiai, mintimis grįžkime į vasarą. Kokios priežastys nulėmė, kad persikėlėte į Lietuvą?

– Stengiausi surasti komandą aukščiausioje lygoje, kadangi pernai žaidžiau trečioje Prancūzijos lygoje. Norėjau geresnės lygos ir komandos. Man jau teko žaisti su gerais žaidėjais, o Lietuvoje, žinau, kad tokie žaidžia. Mano agentas sakė, kad po sezono ar dviejų galėsiu ir toliau kilti. Man čia patinka, LKL yra gera lyga, visi kaunasi.

– LKL pirmenybėse žaidžia ne vienas ukrainietis. Palaikote ryšius su jais?

– Taip, labai gerai pažįstu Denisą Lukašovą, nes mes žaidėme Ukrainos rinktinėje. Dabar atvyko ir Maksimas Kornijenką. Prieš tai žinojau Vladislavą Koreniuką. Jis čia rodė gerus rezultatus. Visada patikrinu jų pasirodymus kitose rungtynėse, nes sezonas ilgas, reikia žinoti, kaip žaisti prieš atitinkamus žaidėjus, gali pasitikrinti, kaip kas žaidžia, kas kokius judesius daro. Tai padeda.

– Savo karjeros pradžioje žaidėte Ukrainoje, po to pasukote į Rumuniją ir Prancūziją, o dabar – Lietuva. Ką galite pasakyti apie LKL pajėgumą?

– Manau, kad LKL lygis yra aukštas. Geresnis nei Prancūzijoje ir Rumunijoje. Prieš dvejus ar trejus metus Ukraina laikėsi panašiame lygyje, turėjome daug pinigų, gyvavo tokie klubai kaip „Azovmaš“, „Doneck“. Dabar ten situacija prastesnė. Tuo metu LKL yra tarp dešimties geriausių Europos lygų, tai gera šalis su puikia lyga.

– O kaip vertinate atmosferą komandos rūbinėje?

– Turime gerą atmosferą, nes visi stengiasi būti kartu. Neturime daug patirties, esame jauna komanda. Yra Stepas Babrauskas ir Aleksejus Žukanenka, kurie vyresni, taigi jie stengiasi mums padėti, pamokyti atlikti kažką daugiau. Stepas kartu yra ir garsiausias komandos žaidėjas. Juk jis kapitonas, turi mus paskatinti judėti į priekį, pasakyti kokius žodžius po rungtynių, paaiškinti, tarpininkauti tarp trenerio ir žaidėjų.

– Pasvalys nėra didelis miestas. Ką mėgstate veikti laisvalaikiu?

– Laisvalaikiu dažniausiai vykstu į Panevėžį. Nuo Pasvalio tas miestas tik 30 min. kelio automobiliu. Vykstu į Kauną, Vilnių, Rygą, nes noriu pamatyti kitus miestus. Pasvalys yra mažas miestelis ir jame nėra didelių atsipalaidavimo zonų – restoranų ar prekybos centrų. Bet viskas gerai, nes iš Pasvalio nesunku nusigauti kitur.

– Dažnai tenka kažkur nuvykti?

– Taip, man tai patinka. Keliaujame su žmona, su Aleksejumi (Žukanenka), stengiamės atrasti naujas vietas, naujus restoranus, gražius miestus, pilis. Labai mėgstu senus miestus, turinčius istoriją. Fotografuojamės, mėgstu turėti prisiminimų nuotraukose.

– Taigi geriausias jūsų draugas komandoje yra Aleksejus Žukanenka?

– Ne, jis labiau mano partneris aikštelėje. Bet stengiamės būti kartu, bendraujame su visais, kartais einame kartu su visa komanda į miestą ir kalbamės, kas būna gerai ar blogai. Daug kalbamės po treniruočių, kartais žaidžiame kortomis. Stengiamės kurti gerą atmosferą rūbinėje ir galiausiai viską perkelti į aikštelę.

– Praėjusią vasarą vilkėjote Ukrainos nacionalinės rinktinės marškinėlius. Koks jausmas ginti savo tėvynės spalvas aikštėje?

– Puikus. Kai esi rinktinėje, gini savo šalies garbę, atlieki darbą aikštėje, nes visi 12 žaidėjų eina ta pačia kryptimi, siekia rezultatų, nes sunku žaisti prieš tokias komandas kaip Italija ar Lietuva. Buvo labai sunku. Tos komandos kartu žaidžia ketverius ar penkerius metus, puikiai susižaidusios, rodo gerus rezultatus. Tai vyksta tuomet, kai kartu žaidėjai žaidžia kasdien.

– Ukraina turi talentingų žaidėjų. Ar tai reiškia, kad šalies krepšinio lygis kyla?

– Lygis, manau, po truputį auga. Ukrainoje dabar vyksta karas, mūsų prezidentas tam skiria daug pinigų. Šalyje yra viso – labo du ar trys žmonės, kurie nori savo pinigus investuoti į krepšinį, auginti vaikus. Jų mes neturime. Nėra gerų arenų, sporto mokyklų.

Dabar kai kurie klubai stengiasi įsisavinti pinigų ir tai plėtoti, bet daug pinigų nukreipta į futbolą. Krepšinis gauna maždaug 10 proc. – tai yra niekas. Gerai, yra dalis krepšinio klubams, rinktinei, bet kaip mokyklos? Kaip salės? Dabar krepšinio federacijos prezidentas mėgina atgaivinti šį reikalą, ieško rėmėjų.

– Ar manote, kad valdžios požiūris yra pagrindinė to problema?

– Taip. Lietuvoje pagrindinėje lygoje turite 10 komandų, kurios yra tikrai mokios, atlyginimai pasiekia žaidėjus, turite arenas, sporto mokyklas. Per tokias sistemas vaikai nueina iki dublerių ar net pagrindinių komandų. Mes neturime daug tokių sistemų.

– Dabar jums yra 25-eri. Koks yra jūsų karjeros tikslas?

– Mano svajonė rungtyniauti Eurolygoje, galbūt gavus šansą ir NBA. Bet man Eurolyga yra aukščiau. Daug europiečių nori grįžti į Eurolygą, nes įsitikina, kad čia žaidžiamas tikrai aukšto lygio krepšinis. Jei žaidi gerame lygyje, sąlygos yra tikrai geros.

„„Ilgoji pertrauka“: įtakingiausių Lietuvos krepšinio asmenų „Top 15“: krepšininkai, esami ir buvę treneriai, funkcionieriai, klubų vadovai, agentai ir net podkasteriai.