Tyrimas parodė, kokią įtaką „Žalgirio“ varžovams ir teisėjams daro namų arena
(12)
Po kiekvienerių Eurolygos namų rungtynių Šarūnas Jasikevičius aptardavo bent vienos iš dviejų į oficialias komandų sudėtis nepatenkančios, tačiau įtakingos grupės pasirodymą. Sirgaliai ir teisėjai. Po kiekvieno „Žalgirio“ arenoje vykusio susitikimo kritikos ir pagyros skriedavo vieniems arba kitiems, o kartais ir abiems. Atvejai, kai šios grupės liko nepaliestos, užsimiršo dar praėjusiame sezone.
2016–2017 metų Eurolygos sezone Kauno „Žalgiris“ išvykoje laimėjo dažniau nei namie, tačiau tokie atvejai profesionaliame Europos krepšinyje – išimtiniai. Pažvelgus į visų Eurolygos klubų rezultatus per pastaruosius penkerius metus ir 1264 sužaistus mačus, namų sienų pranašumas – neabejotinas. Namuose žaidę klubai 2012–2017 metais pasiekė 62,4 proc. visų pergalių. Tendencija labai aiški – dviejų teoriškai lygių klubų akistatoje standartinė Eurolygos komanda namuose statistiškai turi 24,8 proc. didesnius šansus laimėti nei priešininko aikštelėje. Ir ši tendencija – stebėtinai stabili. Pažvelgus į kiekvieną sezoną atskirai: išvykose šį sezoną buvo pasiekta 37,6 proc. pergalių, pernai – 35,6 proc., dar anksčiau – 37,4 proc., dar metais atgal – 36,8 proc. Tad statistinis namų aikštelės pranašumas – nenuginčijamas.
Su kuo viešojoje erdvėje dažniausiai siejamas sirgalių palaikymas? Energija ir pasitikėjimu. Sirgaliai prideda jėgų ir priverčia žaidėjus jaustis tvirčiau. Sirgaliai taip pat demonstruoja savo tikėjimą, kuris transformuojasi į didesnį žaidėjų pasitikėjimą savimi. „Didelis ačiū sirgaliams, kad išgirdo mus ir prisirinko pilna arena. Tai buvo vienas mačų, kai tu tiki, jog jie tiki komanda ir nori jai padėti. Fantastiškas jausmas“, – po namuose Stambulo „Anadolu Efes“ klubui pralaimėto mačo tąkart sakė Š.Jasikevičius.
Jasikevičius
Pirmojo, energijos ir jausmų faktoriaus, statistiškai nepamatuosi. Istorijos ir mitai apie krepšinio ir gerbėjų sukuriamus jausmus ir neturi atsirasti analizių lentelėse. Tačiau namų sienų sukuriamą didesnį pasitikėjimą galima pasverti pažvelgus į daugiau nei šimtą tūkstančių per pastaruosius penkerius metus Eurolygoje atliktų metimų.
Pažįstami lankai ir savų gerbėjų palaikymas turėtų labiausiai padėti atakuojant iš toli bei stojant prie baudų metimų linijos, tiesa? Visgi realybė yra kiek kitokia, o pasitikėjimo ir pataikymo skirtumas šiose kategorijose namie iš išvykoje – vos apčiuopiamas. Statistiškai namuose Eurolygos klubai per 1262 rungtynių iš toli pataikė 36,5 proc. tritaškių, išvykoje – 35,4, tad pranašumas – vos 1,1 procentas. Baudų metimų kategorijoje skirtumas dar menkesnis – namuose pataikyta 74,7 proc. metimų, išvykoje – 73,8. Skirtumas – 0,9 procento. Gali skambėti neįtikėtinai, tačiau šiame 30 rungtynių reguliariajame sezone išvykose Eurolygos klubai pataikė 0,2 proc. baudos metimų daugiau (!) nei namuose (75,5 ir 75,7 proc.).
Fenerbahce sirgalius
Kiek labiau apčiuopiamas pranašumas – žaidžiant arčiau krepšio, kur savų sirgalių akivaizdoje pataikoma 52,1 proc. metimų, išvykoje – 50,6 (skirtumas – 1,5 proc.). Vėliau pagrįsiu nuomonę, kodėl manau, kad šis pataikymo procentų skirtumas nėra tik paaugusio pasitikėjimo rezultatas. Bendrai susumavus visus tris rodiklius, skirtumas yra 3,5 proc., 163,3 bendra pataikymo procentų suma namuose prieš 159,8 išvykoje. Pavyzdžiui, jei komanda per rungtynes išmeta 40 dvitaškių, 20 tritaškių ir 20 baudos metimų, namuose žaidžiantis klubas pretenduoja surinkti 78,5 taško, išvykoje – 76,48. Tad taiklumo skirtumas – du taškai (2,5 proc. visų taškų), iš kurių tritaškiai ir baudų metimai sudaro tik 0,8 taško.
Geriausioje Eurolygos arenoje rungtyniaujančio „Žalgirio“ taiklumo procentų sumos skirtumas namuose ir išvykoje per pastaruosius penkerius metus – plius 4,1 procento. Tendencija rungtyniaujant Kaune panaši kaip ir visoje lygoje. Mažas ar jokio pranašumo atakuojant iš toli: „Žalgiris“ per penkerius metus išvykose pataikė netgi 0,4 proc. daugiau metimų nei namie. Stojant prie baudų metimų linijos „Žalgiris“ Kaune jautėsi vos tvirčiau nei svetur – 0,8 proc. geresnis pataikymas. Didžiausias kauniečių pranašumas – arčiau krepšio, plius 3,7 proc. lyginant su pataikymu svečiuose.
Tad išvada akivaizdi – Eurolygos klubams nėra apčiuopiamo skirtumo atakuojant iš toli į pažįstamus lankus ar ne. Sirgaliai taip pat menkai prisideda prie pramestų baudos metimų – ta pati įtampa komandas kamuoja tiek namuose, tiek išvykose.
Po spalį namuose pralaimėtų rungtynių Š.Jasikevičius rėžė: „Labai lengva sirgti, kai komanda pirmauja 15 tašų skirtumu, bet mums daugiausiai palaikymo reikia tada, kai yra minusas ar mums labai nesiseka. Žaidėjai tą jaučia.“ Š.Jasikevičius paminėjo A, bet nepaminėjo B: palaikymą jaučia ne tik komanda, bet ir teisėjai.
Nuo 2012 metų teisėjai svečiuose rungtyniavusiems klubams per rungtynes vidutiniškai užfiksuodavo 4,1 procento daugiau pražangų nei jų varžovams. Ši tendencija be išimčių laikosi eilę metų, įskaitant ir šį sezoną, kuriame svečiams taisyklių pažeidimai buvo fiksuojami 5,1 proc. dažniau. Taip pat šiemet namų klubai gavo 11,2 procento daugiau progų rinkti lengvus taškus nuo baudų metimo linijos. „Žalgirio“ atveju skirtumas 2016–2017 metų sezone dar akivaizdesnis – 10,4 proc. daugiau pražangų išvykoje nei namuose. Tad atsižvelgus į vidutinį pražangų kiekį, namų komanda Eurolygos rungtynėse vidutiniškai gauna vieną papildomą teigiamą švilpuką. Rungtyniaujančios prieš „Žalgirį“ – du papildomus teigiamus sprendimus.
Akivaizdesnis teisėjų palankumas namų klubams pastebimas pažvelgus į nesportinių pražangų kategoriją – už šiurkščius taisyklių pažeidimus svečių komandos per pastaruosius penkerius metus buvo baudžiamos 27,3 proc. dažniau nei savų sirgalių palaikomos komandos. 32 nesportines pražangas nuo 2012 metų gavusį „Žalgirį“ taip pat dažniau baudė išvykose – griežtą arbitrų verdiktą svečių arenose „Žalgiris“ išgirdo 20 kartų (62,5 proc.), namie – 12 (37,5). Tad griežtą sprendimą teisėjams paprasčiau priimti svečių atžvilgiu nei tūkstantinį užnugarį turinčių šeimininkų.
Namų klubai nuo 2012 taip pat blokuoja 14,1 proc. daugiau metimų bei atlieka 5,1 proc. mažiau klaidų. Interpretacijos galimos dvi: A – gerbėjų įkvėpti šeimininkai akyliau ginasi, aukščiau šoka, o įbaugintiems varžovams sunkiau sekasi priimti teisingus sprendimus, tad tenka dažniau klysti. B – šeimininkams 14,1 proc. rečiau fiksuojami taisyklių pažeidimai, o svečiams yra sunkiau žaisti prieš namų klubą, kuriam yra leidžiama vos šiek tiek daugiau nei varžovams.
Namų komandos faktoriai
Kiekvienas krepšinio aikštelėje buvęs pritars, kad bent penkiais atvejais iš 50 per rungtynes užfiksuotų pažeidimų galėjo būti ir nefiksuojami. Dar bent penkiose situacijose teisėjai gali įsikišti, bet nusprendžia to nedaryti. Vietos interpretacijai – daugybė. Būtent šios – į bet kurią pusę pakrypti galinčios situacijos – sukuria statistinį pranašumą namų klubams ir būtent dėl to po rungtynių spaudos konferencijose dažnai ardosi svečių treneriai. Š.Jasikevičius šiame Eurolygos sezone stovėdamas šalia aikštelės puikiai suprato nerašytas taisykles, įtakos trikampio – komandos, sirgaliai, teisėjai – dinamiką, todėl po kiekvieno susitikimo kritikos ir pagyros skriedavo vieniems ar kitiems.
Eurolygoje tūkstantinės minios palaikymą turintys šeimininkai sulaukia daugiau palankių teisėjų švilpukų, yra rečiau baudžiami už abejotinus blokus, gali kiečiau gintis, aktyviau provokuoti pražangas bei agresyviau žaisti arčiau krepšio. Dėl to aštuonias pergales svečiuose iškovojusio „Žalgirio“ pasirodymas išvykose šiame Eurolygos sezone atrodo dar įspūdingiau, kaip ir intensyviai visomis kryptimis dirbusio Š.Jasikevičiaus darbas, pritaikant spaudimą ar skiriant dėmesį reikiamoms grupėms – sirgaliams ir teisėjams – reikiamu metu.
Sekite krepšinio analitiką Erildą Budraitį socialiniame tinkle „Facebook“. Susisiekti su autoriumi galite el. paštu: [email protected].
Norėdami komentuoti prisijunkite.