Tikrasis startas: galimi rotacijos pokyčiai ir esminis rungtynių su Juodkalnija faktorius
(23)
iš Filipinų, Krepsinis.net
„Dabar prasideda visas smagumas“, – santūrus po dviejų pergalių Pasaulio taurės varžybų starte išliko Kazys Maksvytis.
Dar prieš čempionato Filipinų sostinėje Maniloje pradžią galima buvo matyti dvi D grupėje meistriškumu išsiskiriančias komandas.
Lietuva ir Juodkalnija padarė savo darbą per pirmąsias dvejas rungtynes ir tarpusavio susitikimu galima sakyti, jog jau pradeda ir antrąjį etapą.
Jame bus žaidžiama dar ir su dviem C grupės komandomis, o į ketvirtfinalį keliaus tik 2 stipriausios abiejų pogrupių rinktinės.
Latvijos krepšininkai, įveikdami prancūzus parodė, kad staigmenų tikėtis įmanoma, tačiau vis tik JAV nepatekimas į ketvirtfinalį būtų net ne staigmena, o didžiausia visų čempionatų sensacija.
Jeigu Steve’o Kerro auklėtiniams vietą tarp 8 stipriausių rinktinių rezervuojame, tai reiškia, jog dėl kito kelialapio susigrums trys rinktinės ir Lietuvos bei Juodkalnijos kova jau yra vienas iš dviejų tiesioginių mūšių dėl vietos ketvirtfinalyje.
Maksvytis
Simpatiškas akiai lietuvių žaidimas ir maksimali koncentracija
Kazys Maksvytis tiek draugiškų rungtynių metu, tiek Pasaulio taurės varžybų pradžioje startinį komandos penketą pritaiko prie varžovų ir kol kas pirmosios kelios minutės būna išties solidžios.
Rungtynes su Egiptu lietuviai pradėjo spurtu 13:4, o susitikimas su meksikiečiais prasidėjo lietuvių atkarpa 8:0.
Paduotas geras tonas rungtynėms ir pirmavimas visas 80 minučių čempionate leido ramiai ir be įtampos toliau šlifuoti savo žaidimą ir modeliuoti galimas situacijas ekipos strategui K.Maksvyčiui.
Jeigu rungtynėse prieš Egipto krepšininkus lietuviams dar sunkiai sekėsi varžovus bausti už zoninę gynybą, tai prieš meksikiečius mūsų rinktinė jau realizavo 44 procentus tolimų metimų.
Lietuviai su aikštės gynyba susidurdavo ir kontrolinėse rungtynėse, tad bent jau antrajame susitikime gana greitai prie jos prisitaikė, o geras pataikymas iš toli leido bausti varžovus už spaudimąsi baudos aikštelėje.
Tolimi metimai pozicinių atakų metu ir geras perėjimas iš puolimą į gynybą leido lietuviams tiesiog mėgautis savo pačių žaidimu antrosiose rungtynėse Maniloje.
Apie tai po susitikimo kalbėjo ir K.Maksvytis, pripažinęs, kad laisvės žaidėjai bėgti į greitą puolimą turi išties daug.
„Leidžiame bėgti. Galbūt dėl to atsiranda šiek tiek daugiau klaidų, tačiau toks žaidimo modelis teisinosi ir susirinkome daug greitų bei pigių taškų“, – kalbėjo treneris,
Vis tik kol kas prieš abejas rinktines lietuviai turėjo gana daug opcijų puolime, todėl žaidimas vyko sklandžiai ir natūraliai. Prieš rimtesnius varžovus teks gerokai daugiau bandyti išnaudoti pranašumus baudos aikštelėje ir sukti „pikenrolus“ su mūsų aukštaūgiais.
Jonas Valančiūnas kol kas abejas rungtynes užbaigė su dvigubais dubliais, tačiau susidaro įspūdis, kad produktyvesnis ir naudingesnis puolime aukštaūgis yra tuomet, kai mažiau žaidžia „1 prieš 1“, o taškus renkasi antraisiais šansais bei po „2 prieš 2“ situacijų.
D.Motiejūnas puolime gerai atrodė ir prieš savo tiesioginius oponentus. Didžiausias jo privalumas šioje situacijoje yra geras aikštės matymas. Sutraukęs varžovų gynybą lietuvis sėkmingai gali siųsti kamuolį įkertantiems komandos draugams ar ieškoti laisvų žmonių perimetre.
Gynyboje kol kas lietuviai nesusidūrė su itin aukšto lygio perimetro krepšininkais, kurie gebėtų stipriau atakuoti Lietuvos bokštus „2 prieš 2“ situacijose, o asmeninėje gynyboje Lietuvos rinktinės žaidėjai kol kas demonstruoja kietą ir fizišką žaidimą, kas tampa itin malonia tendencija.
Sirvydis
Mažėsianti rotacija ir svarbiausių atkarpų žaidėjai
Kol kas Lietuvos rinktinės žaidimą Pasaulio taurės varžybose galime palyginti su važiavimu laisva pavara nuo kalno. Viskas klostosi savaime ir be didesnių trikdžių, tačiau pirmosios įkalnės, kuriose jau reikės jungti pavarą, prasidės kitame susitikime.
Įdomu tai, kad 11 ir 12 žaidėjo pozicijas komandoje užima Deividas Sirvydis ir Gabrielius Maldūnas, tačiau abu jie, gavę savuosius šansus, juos išnaudoja efektyviai.
G.Maldūnas yra kitokio tipo vidurio puolėjas ir gynyboje su juo trumpose atkarpose galima viską keistis, o puolime jis greitai leidžiasi po užtvarų bei puikiai priima sprendimus su kamuoliu. Panevėžio ekipos centras gali būti naudingas ir prieš rimtesnius oponentus, tačiau kiek tų realių progų sulauks šis aukštaūgis kol kas prognozuoti sunku.
Panaši ir D.Sirvydžio situacija, kuris rinktinėje išsiskiria pasitikėjimu savo jėgomis bei gebėjimu atakuoti iš trijų taškų zonos. Stringant komandos puolimui jis gali tapti tuo žmogumi, kurio keletas tritaškių pakreiptų rungtynių eigą ir išjudintų puolimą. Abu suolo galo žaidėjai yra keičiantys žaidimą krepšininkai ir bent jau kažkoks jų vaidmuo turėtų būti matomas ir likusio čempionato metu.
Kitus rinktinės žaidėjus K.Maksvytis labai stipriai rotuoja pagal esamą situaciją aikštėje. Tadas Sedekerskis ir Margiris Normantas žengia ant parketo, kuomet reikia sustiprinti gynybą ir kol kas su šiomis užduotimis susitvarko puikiai.
Eimantas Bendžius iš „ketvirtosios pozicijos“ gali sėkmingiausiai plėsti žaidimą, o Mindaugas Kuzminskas puolime atrodo vienas iš efektyviausių komandos žaidėjų. Jis puikiai išnaudoja ūgio pranašumus „trečioje pozicijoje“, gerai vertina situacijas bei baudžia varžovus metimais iš statinių padėčių.
Kol kas dviems komandos įžaidėjams T.Dimša nuima minučių krūvį šioje pozicijoje, tačiau būtent čia veikiausiai ir matysime šiek tiek kitokį vaidmenų persiskirstymą artimiausiu metu.
Nors Rokas Jokubaitis strigo pirmosiose rungtynėse, tačiau greitai jas pamiršo ir jau parodė savo galimą potencialą. Būtent ant jo pečių greičiausiai ir laikysis lietuvių žaidimo organizavimas svarbiausių rungtynių.
Ant jo pečių yra nugulusi milžiniška atsakomybė ir Lietuvos rinktinės pasirodymas yra visiškai tiesiogiai priklausomai nuo jo žaidimo. Kitose pozicijose K.Maksvytis turi daugiau tolygių pasirinkimų, tačiau čia laukia bent 30 minučių vidurkis.
Reikia pripažinti, kad Vaidas Kariniauskas kol kas per pirmąsias rungtynes taip pat sugebėjo valdyti žaidimą aikštėje. To iš jo reikės artimiausiu metu – bent jau kelių produktyvių minučių aikštėje, per kurias lietuvių žaidimo kreivė nevažiuotų žemyn.
Perry
Būsimo varžovo ginklai ir didžiausią grėsmę keliantis žaidėjas
Ryškiausia Juodkalnijos rinktinės žvaigždė neabejotinai yra Nikola Vučevičius, kuris ir šiame čempionate kol kas yra naudingiausias ir rezultatyviausias komandos žaidėjas, tačiau jis kelia turbūt mažiau nerimo nei natūralizuotas gynėjas Kendrickas Perry.
Tai bus pirmas tokio plano krepšininkas, kurį Lietuvos rinktinė sutiks čempionato metu. Žaisdamas „2 prieš 2“ K.Perry gali sėkmingai atakuoti krepšį pats bei ieškoti komandos draugų. Būtent tokio tipo gynėjas mūsų gynybai šiuo metu atrodo pats pavojingiausias.
Optimizmo suteikia vienas faktorius – gana prastas K.Perry pataikymas iš trijų taškų zonos. Per pirmąsias dvejas rungtynes po 5,5 tritaškio metęs natūralizuotas amerikietis realizavo tik 27 procentus savųjų metimų. Su tokiais skaičiais lietuviai tikrai gali gyventi ir jeigu K.Perry po susikeitimo dažniausiai rinksis paprasčiausią metimą per iškeltas rankas, tai gali būt naudingiausias variantas lietuviams.
Priversti K.Perry ieškoti mažiausiai pastangų reikalaujančių metimų galima ir varginant jį abejose aikštės pusėse. Gynyboje M.Normantas bei kiti jį prižiūrėsiantis žaidėjai privalo duoti daug kontakto, numušinėti varžovų atakas ir kaip įmanoma sunkinti įžaidėjo judėjimą su kamuoliu. Kentėti K.Perry turi ir gynyboje. Lietuvos rinktinės perimetro žaidėjai gali atakuoti jį „1 prieš 1“ ir versti dirbti gynyboje. Išsprendus jo problemą būtų galima teigti, jog pusė darbo jau yra padaryta.
Kita pusė darbo gynyboje bus bent kažkiek mažinti aukštaūgių renkamus taškus. N.Vučevičius tritaškius kol kas meta 75 procentais ir tai yra tiesiog įspūdinga. Realu, kad prieš Lietuvą išaugs ir jo išmetamų metimų skaičius.
Varžovų žvaigždė gali ir veržtis veidu į krepšį, todėl J.Valančiūnui toks oponentas yra išties labai nepatogus. Vis tik šiuo atveju komandos draugų pagalba gali būti raktas į sėkmę. Privertus varžovų centrui nusimesti kamuolį jau būtų žaidžiamas „procentų žaidimas“ ties kuriais oponentais rizikuoti negalima, o kurių metimus iš toli galima pasiimti.
Juodkalnijos rinktinė neturi tolygaus atsarginių žaidėjų suolelio bei ryškesnių pavardžių antroje bei trečiose pozicijose, o daugiausiai talento yra būtent priekinėje linijoje, kur žaidėjų sugebėjimai gana stipriai persidengia. Dėl šių priežasčių greitas perėjimas iš gynybos į puolimą bus itin svarbus ir šiose rungtynėse.
Lietuvos rinktinė ginklų puolime turės ir šiame susitikime, tad jeigu pavyktų palikti varžovus su mažiau nei 80 taškų, tai greičiausiai atneštų taip reikalingą pergalę lietuviams.
Norėdami komentuoti prisijunkite.