Talentingasis įžaidėjas A.Pilauskas: noriu lygiuotis į Jasikevičių

Vilniaus „Perlo-MRU“ komandoje rungtyniauja „Lietuvos ryto“ klubo paskolintas vienas perspektyviausių Lietuvos įžaidėjų – Aistis Pilauskas. Tinklapiui bcvilniausperlas.lt krepšininkas papasakojo apie savo pirmuosius žingsnius krepšinio aikštelėje, apie patirtį su aukšto lygio žaidėjais bei daug kitų įdomių dalykų.

– Kas tave paskatino susidomėti krepšiniu?

– Į krepšinio treniruotę mane atvedė tėvai, labiau mama, kai man buvo 6 metai. Nes mama sakė, kad turiu turėti kokį nors užsiėmimą, lankiau dailę ir kitus būrelius, bet mama atvedė būtent į krepšinį. Ir pirmus du metus man „baisiai“ nepatiko, nes per krepšinio treniruotes krepšinio elementų nebūdavo. Bet su laiku išaugo į aistrą ir dabar neįsivaizduoju gyvenimo be krepšinio.

– Vasara treniravaisi su pagrindine „Lietuvos ryto“ komanda, buvai registruotas Europos taurės rungtynėms, koks jausmas būti su tokio lygio krepšininkais?

– Būti su tokio aukšto lygio krepšininkais yra neapsakomas jausmas, kai tu kiekvieną dieną išeini treniruotis su viena geriausių šalies komandų ir su aukšto lygio krepšininkais, tai neįkainojama patirtis. Kiekvienoje treniruotėje tu privalai daug mokytis iš profesionalų, žiūrėti kiekvieną jų judesį, klausti kuo daugiau patarimų ir semtis patirties.

– Esi laikomas vienas perspektyviausių Lietuvos žaidėjų, ar tai tave motyvuoja stengtis dar labiau?

– Krepšinio aikštelėje esu maksimalistas, jeigu man žmones sako, kad jau neva kažką pasiekiau, man tai ne riba ir mano tikslai kur kas aukštesni.

– Žaidi tiek Moksleivių pirmenybėse, tiek Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL). Ar septyniolikmečiui nesunku stumdytis su vyrais?

– Jeigu atvirai, tai pirmi keli mėnesiai buvo tikrai ne rožėmis kloti, nes staigus šuolis nuo moksleivių iki vyrų buvo ganėtinai sunkus, nes čia kitas lygis, kiti greičiai, čia žaidėjai – kur kas protingesni. Netgi dabar yra sunku, tačiau dabar esu pripratęs prie šio lygio ir kiekvieną treniruotę bandau eiti tik į priekį.

– Ar turi savo idealą, į kurį bandai lygiuotis?

– Visų Lietuvos įžaidėjų ikona turėtų būti yra Šarūnas Jasikevičius. Bet ne pagal žaidimo techniką, o pagal darbo etiką, atsidavimą ir charakterį. Nes Šaras yra tikras treneris aikštelėje, jis visuomet užsitarnaudavo komandos draugų pagarbą ir jo klausydavo, kaip vyriausiojo trenerio. Todėl būtent šiais aspektais ir noriu lygiuotis į jį.

– Nors tau dar tik 17-iolika metų, tačiau esi dirbęs su įvairaus stiliaus krepšinio specialistais. Kuris treneris tau paliko didžiausią įspūdį?

– Turbūt aukščiausio lygio treneris, su kurio man teko dirbti, tai Tomas Pačėsas. Porą treniruočių dalyvavau su pagrindine „Lietuvos ryto“ komanda, tai tikrai labai reiklus, griežtas treneris. Taip pat Lietuvos jaunių rinktinėje dirbau su Sauliumi Štombergu, tas pats Arvydas Gronskis turi labai didelį patirties bagažą ir tikrai džiaugiuosi, kad man yra tekę treniruotis su šiais treneriais.

– Plačiau papasakok, koks yra treneris Arvydas Gronskis?

– Treneris labai daug dėmesio skiria detalėms, jas akcentuoja. Jis yra protingai griežtas, nes kai reikia jis gali pasakyti griežtą žodį, o gali ir pajuokauti. Kaip ir minėjau, turi labai daug patirties ir aš esu be galo laimingas, kad kiekvieną dieną galiu dirbti su šiuo puikiu krepšinio specialistu.

– Esi moksleivis, žaidi per kelias komandas, ar mokslai nuo to nenukenčia?

– Būna visko. Kartais grįžti po sunkios treniruotės ir žinai, kad kitą dieną tavęs laukia sunkus atsiskaitymas, būna sunku prisiversti, tačiau esu jaunas, pilnas jėgų, tad bandau išlaviruoti (šypsosi).

– Praėjusiais metais MKL pirmenybėse rungtyniavai su 9 nr. pažymėtais marškinėliais, šiemet Eurolygos jaunimo atrankoje vilkėjai 7-ąjį, o Nacionalinėje krepšinio lygoje žaidi su 20. Vis dar neišsirenki mėgstamiausio?

– Mėgstamiausias vis dėlto yra devintas numeris, tačiau taip gavosi, kad „Perlo-MRU“ komandoje ir Eurolygos atrankoje gavau kitus numerius, tai nėra didelė problema, bet jeigu yra galimybė, visuomet renkuosi devintąjį.

– Kuris „Perlo-MRU“ krepšininkas yra linkęs daugiausiai papokštauti treniruočių ar kelionių metu?

– Tai būtų mūsų komandos „veteranas“ Remigijus Sugintas (šypsosi).