T.Pačėsas apie dvidešimtmečių Europos čempionatą: galime būti ir čempionais, kodėl gi ne?
(9)
Lietuvos jaunimo (iki 20 metų) vaikinų rinktinė antradienį išskrido į Estiją, kur liepos 3–5 dienomis vyks paskutinis kontrolinis turnyras prieš Europos čempionatą.
Tomo Pačėso auklėtiniai pasirengimo ciklo metu jau sužaidė devynerias draugiškas rungtynes, iš kurių laimėjo penkerias. Nepaisant to, kad pirmenybės prasidės liepos 9 dieną, į Estiją išvyko 13 žaidėjų – paskutinį krepšininką treneris „atkabins“ tik po draugiškų rungtynių.
„Norime laimėti kiekvienas rungtynes. Galime būti ir čempionais, kodėl gi ne? Visos komandos gali laimėti. Sunku išskirti vieną lyderį ar favoritą, nes kiekvienais metais ateina vis nauji žaidėjai, nauji treneriai. Dabar visos komandos žaidžia draugiškus turnyrus, todėl mes dirbame ir renkamės informaciją. Kiekvienos rungtynės bus iššūkis visai komandai“, – portalui Krepsinis.net pasakojo specialistas.
– Jums bus sunkiau, nes nesate matęs komandų ankstesniais metais?
– Galbūt ir sunkiau, bet principe niekas nesikeičia, nes keičiasi treneriai, keičiasi žaidėjai ir išlieka tik patys geriausi.
– Kodėl į Estiją keliauja ne galutinis dvyliktukas, o trylika žaidėjų?
– Vienam žaidėjui petį skauda, kitam – koją. Galbūt kažkas negalės žaisti, tai reikės kažkam užimti jo vietą. Tos trejos rungtynės bus paskutinės ir per jas susidėliosime viską.
– Vėl žaisite su estais. Galbūt norėtųsi stipresnių ir įvairesnių varžovų?
– Ieškojome priešininkų ir taip jau išėjo, kad neturėjome daug pasirinkimo, kadangi norėjome likti Lietuvoje ir čia dirbti produktyviai. Estijos studentų rinktinė yra jau vyrų komanda, todėl su ja žaisti buvo naudinga. Norėjome dar sužaisti vienerias rungtynes su Lietuvos studentais, bet nesutapo mūsų grafikai. Dabar Estijoje galėsime išbandyti jėgas su ukrainiečiais, estais, kurie yra mūsų amžiaus grupės, todėl galėsime pasitikrinti jėgas.
– Kokia yra situacija su T.Jogėla. Kalbama, kad jis tarp tų trijų, kurie gali palikti rinktinę.
– Jogėlos situacija yra Jogėlos situacija. Pasirengimo laikotarpio metu į jį buvo investuota daug. Jis yra vienas iš kandidatų.
– 16-mečių rinktinėje jis buvo lyderis, o dabar jau balansuoja ties iškritimo riba. Kodėl taip atsitiko?
– Man sunku pasakyti, nes nesekiau jo visos karjeros vystimosi. 16-mečių pirmenybes Kaune aš stebėjau pats ir jis man labai patiko. Galbūt kažkuriuo momentu sustojo jo progresas ir šiai dienai jis yra vienas iš kandidatų. Mes tikimės, kad jis pagaliau bus produktyvus ir naudingas komandai. Iki šiol jis nerodė to, ko iš jo tikėjomės. Vis dėlto mes nenurašome nė vieno žaidėjo ir duodame dar jam šansą. Vienam iš žaidėjų bus paskutinis šansas, bet nereikia pamiršti, kad jau sužaistos aštuonerios draugiškos rungtynės daug ką parodė apie kiekvieną krepšininką. Mes objektyviai nuspręsime, kuris liks už borto, kadangi mums svarbu, kaip žaidėjas atrodo dabar. Žaisti reikia už poryt, o ne po metų.
– Ar viešas T.Lekūno atgailavimas neprivertė pasvarstyti apie jo sugrąžinimą į rinktinę?
– Man labai sunku viešai kalbėti, kai aš su juo daug bendravau asmeniškai. Nenoriu viešai teisintis, bet nenoriu kalbėti kaip būtų, jeigu būtų. Nenoriu atskleisti kažkokių mano ir jo asmeninio bendravimo detalių. Tomas turėjo daug pamokų, turėjo tikrai suprasti, nes jam buvo aiškiai pasakyta viskas. Atgailauti po fakto kiekvienas sugebame, bet aš sprendžiu apie žmogų ne iš kalbų, o iš veiksmų.
– Komandą kažkaip paveikė tas pašalinimas?
– Kai visi žaidėjai susirinko, nustatėme tam tikras elgesio ir treniruočių taisykles. Ne visi suprato, kad taip iš tiesų yra. Galvojo, kad jeigu treneris pasakė, tai dar galima kažkaip kitaip padaryti. Mes nustatėme tarpusavio taisykles ir visiems buvo suprantama. Po to pašalinimo visi galutinai suprato, jog čia ne vieta juokauti.
Norėdami komentuoti prisijunkite.