Su „Wolves“ iki šiol plušantis V.Čižauskas: gavau LKL pasiūlymų, bet jie, švelniai tariant, labai silpnoki
interviu (29)
Nors sezonas jau prasidėjo, Vilniaus „Wolves Twinsbet“ komanda treniruotėse vis dar turi vieną narį iš šalies. Vytenis Čižauskas sportavo su ekipa pasirengimo metu ir liko kartu iki šiol, kadangi vis dar neturi darbo.
Retas atvejis, kai klubai ir sezono eigoje pasilieka tiesiog talkinusius krepšininkus, tačiau prie to galimai prisidėjo ir Alessandro Magro, kuriam lietuvis buvo neblogai pažįstamas iš anksčiau.
32 metų 190 cm ūgio V.Čižauskas pas šį strategą rungtyniavo Lenkijoje, kai 2020–2021 m. sezone gynė Dombrovos Gurničos MKS garbę.
„Man labiausiai patiko, kad jis visada energingas, pozityvus, užsivedęs, mėgstantis bendrauti su žaidėjais, gebantis prieiti, prikelti tave. Taip jis užveda visą komandą, nesvarbu, esi pavargęs ar be nuotaikos. Kai pamatai tokį trenerį, pats jautiesi nesmagiai, išsijudini ir varai pilna jėga“, – labiausiai žavinčią italo savybę išskiria gynėjas.
Jis pats neslepia – norėjo grįžti į Lietuvą, tačiau pasiūlymų, kurie verstų dėti parašą, taip ir nesulaukė, tad ko gero teks vėl keliauti svetur.
„Krepšinio pasiilgimas jau prasidėjo. Prasidėjo visos lygos, viską iš eilės žiūriu, norisi ir pačiam išbėgti pažaisti, ne tik žiūrėti“, – sako V.Čižauskas.
Rumunijos lygoje gynėjas per 18 minučių pelnė 8,1 taško, atkovojo 3,1 kamuolio, atliko 3,2 perdavimo bei rinko 9,9 naudingumo balo.
– Vyteni, vis dar esate darbo paieškose, kaip dabar atrodo jūsų laikas?
– Vis dar sportuoju su „Wolves Twinsbet“, kaip tik vykstu į Kauną po treniruotės. Dėl to labai gerai – nereikia vienam vargti. Aš maniau, kad prasidėjus sezonui man sakys, jog manęs nebereikia, tačiau gavosi, jog pradžioje mane pasikvietė, nes vėlavo Andrewsas.
Pasijungiau, maniau, sportuosiu tik pasirengime, bet vėliau leido likti, kol rasiu komandą, nes tai vienas, tai kitas apsirgdavo ar susitraumuodavo. Ir jiems gerai, ir man – vis tiek komandoje yra rutina, ritmas, pati organizacija yra aukšto lygio, viskas sudėliota, o ir žaidėjai – aukšto lygio. Jokios kalbos apie tai, kad likčiau sezonui nebuvo, jie vis tiek susikomplektavo, gynėjų – pilna.
– Kokį įspūdį jums paliko lietuviams iki tol mažai matytas treneris Alessandro Magro?
– Lietuviams gal jis ir matytas mažiau, bet nedaug kas žino, kad esu žaidęs pas jį Lenkijoje, po koronaviruso. Tuo metu buvo pirmasis jo sezonas vyr. trenerio poste. Man labai smagu, kad jis atvažiavo į Lietuvą, nes man žaisti pas jį labai patiko. Kas man įstrigo, kad tai vienas iš trijų ar penkių geriausių trenerių, pas kuriuos esu žaidęs. Nors tuo metu buvo pirmieji jo metai vyr. trenerio poste, jis buvo dirbęs pas gerus strategus štabuose.
Man labiausiai patiko, kad jis visada energingas, pozityvus, užsivedęs, mėgstantis bendrauti su žaidėjais, gebantis prieiti, prikelti tave. Taip jis užveda visą komandą, nesvarbu, esi pavargęs ar be nuotaikos. Kai pamatai tokį trenerį, pats jautiesi nesmagiai, išsijudini ir varai pilna jėga. Man nuostabą kėlė, kiek jis lakstydavo palei šoninę liniją, rėkdavo, spausdavo mus. Jo net marškinėliai būdavo šlapi – kaip po treniruotės. Man apie jį atsiliepimai tik geriausi.
Kai atvykau į pasirengimą, nelabai kas žinojo, kad esu pas jį žaidęs, visi paklausinėjo, aš papasakojau ir tada visi sužinojo, kas tai per treneris.
– Kuo A.Magro pasikeitė per tuos keletą metų?
– Iš taktinės pusės jis pridėjo, įgijo daugiau patirties. Kaip žmogus jis liko toks pats šaunus, bendraujantis su visais vienodai, nesvarbu, tu pagrindinis ar 12-tas žaidėjas, niekas nelieka šone. Jis italas, manau, tai prideda, nes jis moka šnekėti.
Wolves
– Nelabai tipinė situacija, kad sezoną pradedate be darbo. Kaip manote, kodėl taip nutiko?
– Vieną kartą teko palaukti, gal irgi buvo panaši situacija, kad ieškai to, ko norėtum, pasiūlymų yra, bet jie ne tokie, kaip norisi. Šiemet labiau norėjau likti Lietuvoje dėl šeimos, vaikams tuoj eiti į mokyklą. Prašiau agentų žiūrėti variantų čia. Buvau gavęs kelis pasiūlymus čia, bet jie, švelniai tariant, buvo labai silpnoki (Juokiasi).
– Kaip podkastuose mėgstama sakyti – už sriubos lėkštę?
– Panašiai (Juokiasi). Dėl to tenka palaukti, visos komandos susipildė ir tenka laukti, kol kažkas norės permainų ar kažkas patirs traumą. Gerai, kad nereikia sportuoti vienam, tad tiesiog laukiu.
– Ne jūs pirmas sakote, kad kaip ir norėtųsi grįžti namo, bet užsienio pasiūlymai vis tiek nukonkuruoja.
– Matau, kad ir šiemet tas pats šviečiasi, nemanau, kad kažkas kažką pasiūlys, nebent kažkas atsitiks. Matyt, vėl teks vykti į užsienį.
– Kaip manote, jei nebūtumėte nusiteikęs, kad norite žaisti Lietuvoje, jau darbą būtumėte radęs?
– Galbūt.
– Neturėjote variantų įdomesnėse rinkose?
– Šią vasarą ne, anksčiau esu turėjęs, bet manau, kad mano profilio žaidėjui nėra lengva išvažiuoti, nes ten daugiausiai vyksta arba centrai, arba gynėjai su NBA patirtimi. Jiems reikia visiškai taškų rinkikų arba galinčių dėlioti. Ne mano profilio rinka.
– Porą pastarųjų metų praleidote Rumunijoje, neturėjote varianto kabintis ten?
– Toje pačioje komandoje variantų nebuvo, jau po sezono buvome tai aptarę, nes jie vykdė permainas. Nors aš pats likti visai būčiau norėjęs. Turėjau kelis pasiūlymus kitose ekipose, bet jie nebuvo tokie, kokių ieškojau. Dėl to nusprendžiau palaukti ir vis dar laukiu.
– Kokį įspūdį jums apskritai paliko lyga, kurioje pastaruoju metu lietuvių gana daug?
– Įdomų. Šalis – didelė, komandų skaičius labai didelis. Komandų buvo 18, dabar – 16, labai didelis skirtumas tarp lyderiaujančių komandų, kaip Klužo Napokos, ir mažesnių klubų. Labai sunku apibūdinti lygį, nes gali nuvykti į Klužo Napoką ir gauti 30 taškų, o po savaitės nuvykti į kaimą ir pats apžaisti kitus 30 taškų. Plius, pernai buvo taisyklė, kad aikštėje turi būti bent du rumunai vienu metu. Tų vietinių daug nėra, juos pasiima Klužo Napoka, Oradija ir kitos geros ekipos. Likusioms 12–14 komandų lieka, kas lieka, tada lygis nukrenta, nes 3 užsieniečiai būna neblogi, o du vietiniai išsiskiria iš konteksto.
– Minėjote permainas Konstancos ekipoje, ar joje dar lieka dirbti Ginas Rutkauskas?
– Taip, jis turėjo kontraktą 3 metams ir dabar paskutiniai. Šiemet pirmi metai ten be lietuvių žaidėjų. Buvo ten ir Mockevičius, ir Ivanauskas. Šio miesto moterų komanda bandė patekti į Eurolygą, žaidė atranką, didesnis biudžetas skirtas joms, pamažintas – vyrams.
Čižauskas
– Minite norą grįžti namo. Nemažai blaškėtės po Europą – Ispanija, Latvija, Vokietija, Estija, Turkija, Prancūzija, Lenkija, Rumunija – ar šitas turas jus labai nuvargino?
– Kai reikėdavo keisti klubą kasmet, buvo pabodę, bet kai pastaruosius 2 metus buvau vienoje vietoje, visai patiko. Aišku, gyvenome fainame mieste, šalia jūros, bet jau norisi grįžti į Lietuvą, esu pasiilgęs.
– Ko labiausiai pasiilgote iš LKL batalijų?
– Labiausiai pasiilgau lietuviškos rūbinės, pasėdėti su vietiniais kartu. Kai užsienyje būdavau su lietuviais, būdavo smagu pašnekėti, aptarti aktualijas. Nereikia laužyti liežuvio, nors anglų moki, bet bajeriukų nepapasakosi kaip gimtąja kalba (Juokiasi).
– Kokie dabar yra jūsų kriterijai naujai komandai?
– Dabar jau tiek pravažinėjau, daug išbandžiau, bet visada norėjosi pabandyti Italijos lygą, kurioje taip ir nebuvau. Būtų įdomu. Bet šiaip šiuo metu svarstau visus variantus ir žiūrėčiau.
– Koks Virginijus Šeškus nebuvo jums skambtelėjęs?
– Ne (Juokiasi). Mačiau, pasiėmė kažkokį gynėjuką jau.
– Galbūt jūsų darbo paieškas Lietuvoje sunkina tai, kad pastaruoju metu čia buvote mažiau matomas?
– Gali būti, bet man vis tiek keista, vis tiek esu lietuvis, n metų žaidžiau čia, visi mane žino kaip nuluptą. Būtų keista, jei mane paėmė ir pamiršo. Plius, dabar gali pasižiūrėti bet kokios lygos rungtynes internetu. Gal šiaip visi remiasi tais žaidėjais, kurie LKL žaidė pernai – vėl ima tuos pačius. Komandų tokia vizija, jei jiems gerai, viskas tvarkoje.
– Beje, jūsų gerai pažįstamas jaunimo strategas Kazys Maksvytis vis dar yra be darbo. Jei reikėtų lažintis, kaip manote, ar per sezoną jis dar grįš į Eurolygą?
– Manau, kad jis gaus darbą, kaip tik klausiau šią temą podkaste. Manau, jis neturi kur skubėti, tikiuosi, kad jis tą darbą gaus. Gaila, kad pastarieji metai jam buvo tokie, bet toks trenerių darbas. Labai greitai viskas gali pasikeisti: vieną sezoną viską laimėsi, viskas bus gerai, po to pralaimėsi ir liksi atpirkimo ožiu. Buvo ne vienas toks pavyzdys ir anksčiau.
Norėdami komentuoti prisijunkite.