Su Lietuva olimpinę bronzą iškovojęs krepšininkas dėl svajonės ryžosi drąsiam sprendimui

3x3 krepšinis pastarąjį penkmetį ir kiek daugiau yra tapęs šansu ne paties aukščiausio lygio žaidėjams. Šansu užsidirbti, keliauti į tarptautinius turnyrus, atstovauti rinktinei, kovoti dėl olimpinių medalių.

Medalius Lietuvai rinktinė jau iškovojo Paryžiuje, kai parsivežė bronzą. Vienu to autorių tapo ir Evaldas Džiaugys.

Prieš šį sezoną jis priėmė Lietuvoje nelabai populiarų sprendimą ir tapo vienu iš nedaugelio, pasirinkusių atsisakyti 5x5 krepšinio. E.Džiaugys nutarė nebežaisti Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL), kur praleido 11 metų, ir vilkėti Lietuvos rinktinės bei Raudondvario „Hoptrans“ marškinėlius.

„Norisi užsikabinti dar vienoje olimpiadoje. Lygis auga, rinktinės nemažina apsukų, ruošiasi, reikia ir pačiam labiau paspausti save“, – aiškų sprendimo motyvą įvardina jis.

Los Andželo olimpiada – 2028 m., tad visą šį laiką jis neplanuoja žaisti 5x5 krepšinio. Gali būti, kad 29-erių E.Džiaugys taip ir užbaigė savo karjerą tradiciniame krepšinyje.

„Šiai dienai manau, kad negrįšiu. Tik nespjaunu, nežinau, kaip pasisuks gyvenimas. Artimiausiu metu neplanuoju – bent iki Los Andželo. O jau ten būsiu ar ne, čia kiti dalykai. Darau viską, kad ten būčiau“, – užsivedęs vėl žaisti olimpiadoje yra jis.

Šiuo metu tarp visų lietuvių 3x3 žaidėjų E.Džiaugys turi 2-ą reitingą ir nusileidžia tik Aurelijui Pukeliui. Pasaulio rikiuotėje puolėjas yra 20-tas, čia lyderiauja serbai. 

– Pasirinkote šį sezoną paskirti tik trijulių krepšiniui, kaip praėjo šie metai?

– Pradžioje buvo sunku priimti sprendimą, turėjau minčių grįžti į 5x5 ir pažaisti Nacionalinėje lygoje. Bet kažkaip kiti prikalbino, kad pabandyčiau likti taip, tad pasirinkau tokį kelią ir manau, jo laikysiuosi iki olimpiados. Taip, iš finansinės pusės pasijaučia, nes nelieka žaidimo NKL, tačiau kita vertus, mažesnė traumų rizika, kūną patausoji. Labiau matau šį privalumą. Ne faktas, kad žaisi olimpiadoje, bet jei tausosi save, šansų daugiau.

– Pavadintumėte tai šiokia tokia rizika?

– Taip. Vis tiek 5x5 krepšinyje nelabai matau save kaip LKL suolo žaidėją, kad sėdėčiau ir būčiau 12-tas. Pasiūlymų buvo, tačiau nesinori. Atradau 3x3, gerai jaučiuosi, gerai sekasi, tad nesigailiu, ką pasirinkau.

– Kiek baimės pradžioje buvo, priimant nelabai Lietuvoje įprastą sprendimą, nebežaisti 5x5 krepšinio?

– Labiausiai žiūrėjau į kitų šalių pavyzdžius ir pamačiau, kad, pvz., latviai ar serbai daro tą patį. Matosi ir jaučiasi, kad jie greičiau įsilieja į 3x3 sezoną. Tai mane pastūmėjo labiausiai. Baimių buvo, galvojau, kaip sportuosiu vienas. Serbijoje komandų daug, jie gali treniruotis tarpusavyje, o aš lieku vienas. Jau yra Beliavičius ar Vingelis, kurie irgi nežaidė 5x5, galėjome sportuoti kartu. Kai praėjau viską pats, supratau, kad bandysiu tai tęsti. Norisi užsikabinti dar vienoje olimpiadoje. Lygis auga, rinktinės nemažina apsukų, ruošiasi, reikia ir pačiam labiau paspausti save.

– Kaip dabar atrodo jūsų rutina? Per šiuos metus, berods, sužaidėte 5 turnyrus.

– Tarpsezonio metu – štanginė, salė, metimai. O dabar, kai prasidėjo sezonas, viskas aišku: stovykla, atvažiuojame, ruošiamės, dirbame profesionaliai, ne mėgėjiškai susirenkame. Plius, yra ir Raudondvario komanda, su kuria taip pat sportuojame kasdien, kai tik grįžtame iš turnyrų. Pasižaidimai su kitomis komandomis, treniruotės ir vėl skrendi į kitą turnyrą. Kažkam gal atrodo, kad čia susirenki šiaip pažaisti, bet ne, šiais laikais taip nepadarysi, viskas aukštame lygyje. Kiekviena komanda turi žaidėjų ir ruošiasi pilnomis jėgomis.

– Ar nepasiilgstate to 5x5 krepšinio ritmo, kuomet yra po dvejas rungtynes per savaitgalį, daugiau žaidybinės rutinos, ne tik treniruočių?

– Sezono metu dabar gal turime net dar daugiau žaidybinio ritmo. Tikrai daug keliaujame, turnyrų daug, per vieną gali maksimaliai sužaisti iki 5 rungtynių. Gaunasi dideli krūviai. Ilgėtis nėra kada, nes viskas gana intensyvu. O kai būna 3x3 tarpsezonis, vyksta 5x5 sezonas, labiausiai pasiilgstu rūbinės ir tų juokų joje. Per tarpsezonį stengiuosi atstatyti mini traumeles ir ruoštis kitam sezonui.

– Pliusus savo pasirinkime išvardijote, bet ar jame yra kažkokių minusų? Žinoma, šalia finansinių.

– Tas finansinis minusas irgi priklauso nuo pasiekimų turnyruose (prizas, priklausomai nuo vietos, siekia nuo 6 iki 40 tūkst. eurų per turnyrą komandai – Krepsinis.net). Jei pasirodai blogiau, ir pinigų bus mažiau. Aišku, šalia pinigų renkame ir reitingo taškus savo šaliai. O tie reitingo taškai gali atnešti tiesioginį bilietą į olimpiadą. Dėl finansų nėra didelio minuso, bet ką pajutau, kad kai su rinktine vykome į taures, gal kiek žaidybinio ritmo trūksta. Bet turėsime pamoką, kad daugiau pasižaistume pasiruošime. Kitąkart žinosiu, kaip elgtis iki rinktinių turnyro.

– 3x3 krepšinyje egzistuoja ir klubinis krepšinis, kuris gana pelningas užsienyje. Ar pats neturėjote pasiūlymo iškeisti Raudondvario ekipos į užsienio komandą?

– Buvau gavęs pasiūlymą vykti į Kiniją, bet pinigai nepasakyčiau, kad labai skyrėsi. Žinau, kokius tūkstantinius kontraktus ten buvo pasirašę latviai, tad net nesileidau į kalbas. Plius, būčiau be šeimos. Paskaičiavau, kad likti Lietuvoje bus dar geriau.

– Kokias maksimalias kontraktų sumas esate girdėjęs apie kitus 3x3 žaidėjus?

– Tie patys du latviukai uždirbo virš 100 tūkst. per sezoną. Kinijoje tokie pinigai vaikšto. Yra, kas investuoja ir turi pinigų bei augina lygį. Ateina ir didelių vardų pasibandyti, tik ne faktas, kad aukšto lygio 5x5 žaidėjas ateis ir dominuos. Buvę NBA ir Eurolygos žaidėjų, bet kai kurie limpa, kai kurie – ne. Reikia bandyti ir matysi, ar tinki šiam krepšiniui. Tai mobilumo ir kitų niuansų derinys.

– Jau nusiteikėte, kad 5x5 karjera yra baigta ar kol kas nesate toks kategoriškas?

– Šiai dienai manau, kad negrįšiu. Tik nespjaunu, nežinau, kaip pasisuks gyvenimas. Artimiausiu metu neplanuoju – bent iki Los Andželo. O jau ten būsiu ar ne, čia kiti dalykai. Darau viską, kad ten būčiau.

– Ar iškovotas olimpinis bronzos medalis motyvavo jus būtent koncentruotis į šią krepšinio kryptį?

– Žinoma, kiekvienas laimėjimas motyvuoja. Kaskart, kai laimi medalius, ypač su rinktine, labai smagu. Kaskart važiuoji ir stengiesi iš visų jėgų atstovauti šaliai, tik kartais susiklosto dalykų, kuriuos sunku kontroliuoti. Dabar pasaulio čempionate nepavyko, kaip norėjome. Ta 5 vieta gal kažkam skamba gerai, bet manęs netenkina. Teks laukti kito čempionato ir įrodinėti iš naujo, kad esame verti daugiau.

– Šiais laikais jau sulaukiate daugiau palaikymo dėl 3x3 krepšinio ar vis dar gaji nuomonė, kad tai – antrarūšis krepšinis?

– Visokių tų nuomonių yra. Yra kas palaiko nuoširdžiai, yra kas nepripažįsta. Tai du atskiri sportai, jų vienodinti net nereikia. 5x5 krepšinis yra gražus savaip, 3x3 – savaip, nes yra greitas, su daug rungtynių per dieną, visai kas kita.

– Sutinkate, kad kai kuriems žaidėjams trijulių krepšinis yra savotiškas gyvenimo šansas iškovoti pasiekimus, kurių 5x5 pasiekę niekada nebūtų? Ypač, kai kalbame apie olimpiadą, kuri gali atnešti ne tik medalius, bet ir premijas, rentas šalia to.

– Tikrai taip. Pripažįstu tą dalyką. Kiekvieno žaidėjo svajonė turbūt yra sužaisti olimpiadoje, kiekvienoje sporto šakoje. Nieko aukščiau būti negali. O jei laimi medalius, tai tau garantuoja ir pinigus, čia kiti dalykai. Tik apie tai negalvoji, kai keliauji žaisti. Aišku, laimėti nori, bet tokių dalykų nepriplanuosi ir neapsikrausi. Galvoji apie varžovus. Olimpiadoje buvo ir garsių krepšininkų – Sokolowskis, Fredette‘as ir pan., bet tie žaidėjai pamato, kad pasiimti tą apdovanojimą nėra taip lengva.

– Gal kiek hipotetinis klausimas, bet kaip manote, ar jūsų karjera krepšinyje būtų susiklosčius kitaip, jei būtumėte gavęs realų šansą LKL?

– Mano kaip daugelio krepšininkų svajonė vaikystėje vis tiek buvo žaisti LKL. Čia normalu, buvau lygiai toks pats, labai to norėjau, kažkada buvau ant to slenksčio, būdamas 24–25 metų. Bet kaip tik tuo metu pabandžiau 3x3, mane prikalbino Justas Garliauskas, ir man prilipo. Palaipsniui pasirinkau 3x3. O dabar galvoti, kaip būtų, sunku. Turbūt dabar būčiau žaidęs 5x5. Gal net nebūčiau pabandęs to 3x3. Bet džiaugiuosi, kad likimas susidėliojo taip, visiškai nesigailiu.