Skaitytojo laiškas: R.Meilutytė ir futbolas – ne varžovai krepšiniui

Portalo Krepsinis.net redakciją sekmadienį pasiekė skaitytojo Vitalijaus laiškas, kuriame kalbama apie krepšinio, futbolo ir Rūtos Meilutytės populiarumą Lietuvoje. Pateikiame neredaguotą laišką.

Pagaliau baigėsi kelias savaites trukusi laikina psichozė, kai Lietuvoje vyko jaunimo Europos futbolo čempionatas, o Rūta Meilutytė ir kompanija plaukė Barselonoje pasaulio čempionate.

Prisipažinsiu, esu didelis krepšinio gerbėjas, tačiau pažiūriu ir futbolą, ir plaukimą, ir tenisą. Esu buvęs aukščiausio lygio rungtynėse Barselonoje, Londone ir Porto. Jaučiau atmosferą ir teniso turnyruose Prancūzijoje, kur dalyvavo Nadalis ir kiti. Tačiau niekas neprilygsta krepšiniui.

Sunku apsakyti žodžiais, kas vyko „Siemens“ arenoje per Europos čempionatą, kai Lietuva žaidė su Serbija, Prancūzija ir ypatingai Vokietija. Abejingų neliko po Šaro perdavimų, kuriuos Jonas Valančiūnas „uždarydavo“ dėjimu į krepšį, pagavęs kamuolį ore. Vien ką reiškia „Žalgirio“ sirgalių giedamas himnas prieš Eurolygos rungtynes ir emocijos per jas, kai kauniečiai triuškina varžovus. To lietuviškame futbole ir plaukime niekada nebuvo ir nebus.

Kai Kaune, kur Lietuvos jaunimas žaidė futbolo Europos čempionate, žmonės išvydo pilnas tribūnas – pradėjo kalbėti apie futbolo atsigavimą. Pridėkite ir Vilniaus „Žalgirio“ sėkmingą (kol kas) žygį Europos lygoje, kur taip pat sausakimšas LFF stadionas. Nemanau, kad tai yra futbolo atsigavimas.

Žinau, kad į futbolo Europos čempionatą buvo dalijama LABAI daug bilietų nemokamai futbolo akademijos auklėtiniams, jų draugams ir artimiesiems. Vien tik tam, kad būtų užpildytos tribūnos, nes lietuviškas futbolas Lietuvoje yra niekam neįdomus.

„Žalgirio“ žygis yra tik prieš visiškus futbolo analfabetus. Nugalėti klubai nepasižymėjo dideliu meistriškumu. Taip, „Lech“ nugalėtas, bet garantuoju, kad ketvirtadienį žalgiriečiai pralaimės 0:2 arba 0:3 ir žygis bus baigtas, kaip ir visa euroforija.

Rūta Meilutytė – du medaliai ir du rekordai. Žaviuosi šia mergina, bet kažkodėl ji man nedovanoja tiek emocijų. Esu tikras, kad daugelis iš mūsų negali lyginti plaukimo su krepšiniu. Taip, Rūta laimi medalius ir tampa tautos didvyre, tačiau jos stačiokiški atsakymai kaip „variau kaip galėjau“ ir panašiai, manęs nežavi.

Taip pat plaukimas yra per trumpas reikalas – nespėjama išgyventi emocijų. Praplaukia minutę ir viskas baigta. Krepšinį stebintis žmogus patiria daug daugiau emocijų ir išgyvena daug ilgiau. Dėl tokių akimirkų, kai Šarūnas Jasikevičius pataikė tritaškį su Lamaro Odomo pražanga ar Simas Jasaitis prametė lemiamą dvitaškį mače prieš Makedoniją, mes ir gyvename. Žinoma, geriau krūva teigiamų emocijų, nei neigiamų, bet turime, ką prisiminti.

Ar kažkas prisimena R.Meilutytės laiką, kuris atnešė auksą olimpiadoje? Turbūt ne. O pamena, kokiu rezultatu pralaimėjome makedonams 2011 metais? Tikrai taip.

Neįsivaizduoju, kaip Lietuvoje plaukimas ar futbolas galėtų nukonkuruoti krepšinį. Nemanau, kad kažkas mūsų antrajai religijai gali mesti iššūkį.

Trumpa euforija po futbolo ar plaukimo – baigėsi. Pirmadienį Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pradeda draugiškų rungtynių maratoną. Pamirškime Rūtą, „Žalgirio“ futbolą ir laikas grįžti namo – į krepšinio arenas.

Krepsinis.net neatsako už skaitytojo laiško turinį. Turite ir jūs ką pasakyti? Tuomet siųskite savo tekstą adresu [email protected]. Galbūt ir jūsų laiškas pasieks plačiąją auditoriją.

„„Ilgoji pertrauka“: LKL klubų biudžetai, jų išnaudojimas, brangiausi žaidėjai, savivaldybių indėlis ir algų lubos