Sirgalių pagalbos prašantis D.Maskoliūnas: komandą reikia palaikyti ne tik tada, kai sekasi
(23)
Vilniaus „Lietuvos ryto“ vyriausiojo trenerio vairą iš Aleksandro Džikičiaus prieš savaitę perėmęs Darius Maskoliūnas neturi, kada atsipūsti. Pirmadienį strategas debiutavo prie komandos vairo ir jau rytoj Eurolygoje grumsis su Barselonos „Regal Barcelona“.
D.Maskoliūnui teks pratintis ir prie tvarkaraščio, ir prie pajėgių komandų keliamų iššūkių. Specialistui patikėta vadovauti klubui iki sezono pabaigos.
Lengvas pasivažinėjimas nenusimato. Paklaustas, ar realu su dabartine ekipa patekti į Eurolygos „Top 16“ etapą, D.Maskoliūnas atsakė: „Daryti išvadas dar labai sudėtinga. Vadovai kelią tikslą patekti į kitą etapą, bet tai bus be galo (sakė pabrėždamas, - Krepsinis.net) sunku padaryti. Tačiau dėsime visas pastangas.“
- Kokius ginklus naudosite prieš „Regal Barcelona“?
- Naudosime tuos ginklus, kuriuos turime. Kitokių šiai dienai nėra. Žiūrėsime, kiek jie efektyvūs. Laukia sunki kova. Žaidžiame prieš Eurolygos grandą, kurio tikslai visuomet tie patys – tik aukščiausi. Pristatyti priešininkų, manau, tikrai nereikia. Ką galime padaryti, tą ir bandysime. Tikiuosi, kad mūsų palaikyti ateis didelis sirgalių būrys. Mums labai reikia jų pagalbos. Bandysime kovoti dėl pergalės.
- Neliūdna, kad į rungtynes su Samaros „Krasnyje Krylja“ sirgalių susirinko tiek mažai?
- Visada norisi, kad jų būtų kuo daugiau. Iki šiol nedemonstravome tokio žaidimo, kuris sirgaliams būtų mielas akiai, bet jie turi suprasti: turime tokią komandą, kokią turime. Klubą reikia palaikyti visais atvejais: ir kai gerai, o kai blogai – dar labiau.
- Renaldas Seibutis sakė, kad dabar komandoje geresnė darbo etika. Galbūt stengėtės pakeisti žaidėjų požiūrį į kokius nors dalykus?
- Man sudėtinga apie tai kalbėti. Dirbu, kaip dirbu ir esu toks, koks esu. Nieko nevaidinu, sakau tą, ką galvoju. Jie mane supranta ir aš stengiuosi suprasti žaidėjus.
- Koks Šarūno Jasikevičiaus vaidmuo šį sezoną Barselonoje?
- Ne paslaptis, kad jo karjera eina į saulėlydį. Kaip bebūtų gaila... Visi norėtų, kad toks krepšininkas ir tokia charizmatiška asmenybė džiugintų dar ilgai. Bet sportas yra toks dalykas. Faktas tas, kad jis nevaidins pagrindinio vaidmens, bet turėti tokį žaidėją ant suolo, rūbinėje, treniruotėse yra kiekvieno trenerio svajonė. Būčiau labai laimingas turėdamas jį šalia. Savo darbą Jasikevičius dar tikrai gali padaryti.
Norėdami komentuoti prisijunkite.