Savo sprendimais neabejojantis G.Žibėnas: apie skambų sezono finišą ir M.Fosterio išsišokimus

Vilniaus „Rytas“ patyrė dar vieną fiasko šį sezoną, nepatekdami į Karaliaus Mindaugo taurės (KMT) finalą ir po tokio pralaimėjimo atsitiesti, ko gero, yra be galo sunku, tačiau vilniečiai nesulūžo – atlaikė „Šiaulių“ ekipos pasipriešinimą bei iškovojo bronzos medalius (94:89).

Po iškovojo medalio Giedrius Žibėnas buvo santūrus ir džiaugėsi parodyta kova.

„Nėra ką per daug komentuoti, džiaugiamės pergale, turint omenyje tas visas sąlygas, turint omenyje, kaip vakar pasibaigė mūsų rungtynės. Turėjome daug pusiau sužeistų žaidėjų. Nebuvo paprasta mums, nebuvo lengva, bet žaidėjai kovėsi už save ir už sirgalius. Žaidžiant dėl trečiosios vietos nulis to smagumo. Labai laiku mums ta pertrauka persigrupuoti, išsilaižyti žaistas ir pasiruošti lemiamai sezono daliai. Turime daug stiprių rungtynių kovo mėnesį. Perspėjome, kad laisvų laiku žaidėjai liktų formoje ir kai grįšime – kibsime į darbus. Reikia ruoštis likusiai sezono daliai“, – sakė treneris.

– Kaip nuteikinėjote žaidėjus šioms rungtynėms?

– Šiek tiek pažiūrėjome vakarykščių rungtynių analizę, kodėl pralaimėjome, turėjome tai suprasti. Šiek tiek pasižiūrėjome „Šiaulius“, o nusiteikti yra mūsų darbas. Dienos pabaigoje tai yra mūsų darbas. Čia negali būti, kad kažkas šiandien nenusiteikęs. Čia turime dirbti kiekvienas su savimi, o čia stebuklingi žodžiai neegzistuoja. Turi būti pasididžiavimas tam, kam atstovauji, pagarba sau, sirgaliams. Tiesiog mes negalime prieš tą pertrauką išeiti su dviem pralaimėjimais. Per daug kažkokių skambių frazių nebuvo. Žaidėjai labiau kovojo ne prieš „Šiaulius“, o prieš save.

– Kas nutiko Marcusui Fosteriui ir kokia yra jo būklė?

– Reikia darytis tyrimus. Nieko nežinau dabar, žurnalistai klausinėja jo. Reikia darytis tyrimus ir žiūrėti. Jis dabar išvažiuoja į Amerika, reikia tuos tyrimus pasižiūrėti ir reaguoti, kas kaip vyksta.

– R.J.Cole'as – 1 metimas iš 17 šiame finalo ketverte, minusinis naudingumas. Kiek neramina jo forma?

– Tikėjomės tiesesnės linijos sezono metu. Jis labai gerai pradėjo ir jo kreivė važiuoja žemyn. Todėl ir sakau, kad reikia to persigrupavimo. Jis irgi grįš namo pas artimuosius, pasikeisti veidą yra labai svarbu. Tikimės, kad jis mums įneš kibirkšties su daugiau agresijos, daugiau aktyvumo ir panašiai. Jis daro daug gerų dalykų, bet tai nebuvo jo ketvertas ir tai yra akivaizdu ne tik iš numerių. Jis yra perfekcionistas, maksimalistas. Kartais jis turėtų geriau reaguoti į kiekvieną nesėkmę. Jeigu tą vieną blogą epizodą nešame į kitas penkias atakas, tai jau gaunasi prasti popieriai.

– Atrodo, kad R.J.Cole'o kreivė krito prie Marcuso Fosterio. Kaip pasikeitė jo žaidimas sugrįžus Marcusui?

– Tai ne jo pozicija. Cole'as turėtų būti prie jo geresnis, nuimti nuo jo pečių kažkiek atsakomybės, nes labai daug dėmesio Marcusui. Nemanau, kad tai yra susiję. Manau, kad jis deda per daug spaudimo ant savo pečių, kurio išvis nereikia. Kad ir kaip būtų, čia yra tik žaidimas. Šiaip jis mato save aukščiausiame lygyje bei labai nori čia ir dabar viską pasiekti. Tas kartais jam užkerta kelią.

– Ar mintys per parą laiko susigulėjo po pralaimėjimo „Lietkabeliui“?

– Sunkiai, tikrai ne, bet visuomet pralaimėjus patarimų yra labai daug. Net gi laimėjus prieš Ameriką mes gavome labai daug patarimų.

– Ar tie patarimai neverčia abejoti savo sprendimais ir darbu?

– Ne.

– Kokia yra Arno Veličkos būklė?

– Su Arnu gali būti prasčiau. Pirmadienį darysime jam tyrimus ir bus matyti. Turime turėti planų, kaip komanda. Žiūrint, kiek laiko jis bus iškritęs. Turėsime pagal tai reaguoti. Tikėkimės, kad tai nebus keli mėnesiai.

– Kokias pamokas būtų galima atsinešti iš praėjusių metų fiasko KMT į šiemet?

– Kalbant apie išvadas, mes pirmiausiai norime išsilaižyti žaizdas, laimėti prieš Uteną ir mes privalome būti pasiruošę.

– Koks turėtų būti sezono finišas, kad sezoną būtų galima laikyti patenkinamu?

– Skambia nata. O kiek skambia, čia jums spręsti.

– Kas jus labiausiai neramina, kaip vyr. trenerį, žiūrint į komandą?

– Trūksta nugalėtojų mentaliteto. Mes vakar turėjome +10 vakar, įmesdami 1 iš 14 tritaškių. Viską kontroliavome, bet pažiūrėjome lengvabūdiškai ir tada kaip virusas – pigūs taškai ir tai kaip virusas. Norisi stipresnio charakterio iš komandos, nes šių metų pusfinalis priminė praėjusių metų pusfinalį.

– Marcusas Fosteris finalo ketverto metu mūvėjo auksinius batelius, šiandien aikštelėje rodė gestus Žydrūnui Urbonui. Nemanote, kad jis koncentruojasi ne į tuos dalykus, į kuriuos reikėtų?

– Tai yra jo žaidimas. Yra dalis žaidėjų, kurie nuo to tik užsiveda, gerai jaučiasi. Mes tikrai to nevaržysime. Jis tą visą karjerą daro. Taip, mes galime sakyti, kad jis kontroliuotų emocijas, per daug nešvęsti, kai įmeta, bet tai yra dalis žaidimo ir tos emocijos puošia krepšinį. Visi nuo to patenkinti ir turime apie ką kalbėti. Tai nėra kažkoks nešvarus žaidimas, tai yra emocijos, kurių aš norėčiau dar daugiau.

– Kokių rungtynių tikitės finale? Ar panevėžiečiai gali pateikti siurprizų?

– Kodėl gi ne? Tai yra taurės rungtynės. Matome kitose šalyse siurprizų. Niekada negali žinoti, kaip komanda įeis į rungtynes, kaip įeis į rungtynes „Lietkabelis“. Įdomu, kiek sveiki yra panevėžiečiai, nes tikrai išnaudojo daug resursų. Daug klaustukų, kur sunkiu spėlioti.