Š.Vasiliauskas: rinktinėje įgyta patirtis yra neįkainojama, tad stengiuosi ją panaudoti sezono metu

Startavus 2015 metams, portalas Krepsinis.net pradeda naują straipsnių ciklą. Kiekvieną savaitę kviesime jus skirti dėmesį užsienyje rungtyniaujantiems lietuviams ir pateiksime jums pašnekesį su vienu iš jų.  

Įžaidėjas Šarūnas Vasiliauskas praėjusią vasarą savo karjeros istorijos puslapius papildė naujų įrašu – atakų organizatorius užsitarnavo Jono Kazlausko pasitikėjimą ir pirmą kartą apsivilko Lietuvos vyrų rinktinės marškinėlius.

Nors Pasaulio taurės turnyras Š.Vasiliauskui nebuvo itin sėkmingas, rudenį į Sopoto „Trefl“ komandą rungtyniauti grįžęs lietuvis čia atsikratė vidutinioko rolės bei tapo vienu ekipos lyderių. Pats įžaidėjas neneigia – laikas su nacionaline komanda jam davė daug naudos.

„Patirtis rinktinėje yra tiesiog neįkainojama. Juk tenka visą vasarą praleisti su geriausiais šalies krepšininkais, treneriais, skautais, medikais. Visa tai tik dar labiau skatina tobulėti, tad ir sezono metu stengiuosi panaudoti įgytą patirtį, įnešti kažką nauja į savo komandą bei parodyti, ko išmokau“, – teigė 25-erių krepšininkas.

Sopoto klubui Š.Vasiliauskas atstovauja antrą sezoną paeiliui. Pasak sportininko, tėvynės ir artimųjų ilgesys kartais aplanko, tačiau džiugina tai, kad lietuvių kalba Lenkijoje būna vartojama dažnai, mat „Trefl“ ekipą treniruoja Darius Maskoliūnas, o komandoje taip pat rungtyniauja Eimantas Bendžius ir Tautvydas Lydeka.

„Norėtųsi būti arčiau šeimos ir gyventi savo namuose, bet man pasisekė – atstumas nuo Lenkijos iki Lietuvos nėra didelis, todėl sulaukiu nemažai svečių. Tada ir ilgesys ne taip jaučiasi. Smagu, kai ir komandoje yra lietuvių, kai gali su kažkuo pasišnekėti gimtąja kalba, pajuokauti. Tame – vieni pliusai, – džiaugėsi lietuvis. – Antrus metus žaisti toje pačioje komandoje visada smagu ir yra kažkiek lengviau: pažįsti miestą, žinai, kur skaniai pavalgyti, kur rasti tai, ko ieškai. Žinoma, taip pat yra dalykų, kurie tampa sudėtingesniais: ekipos vadovai, sirgaliai tikisi geresnių rezultatų nei praėjusiame sezone. Juolab, pernai laimėjome medalius, tad jaučiasi šiokia tokia įtampa, jog reikia pasirodyti ne blogiau nei pirmame sezone, tačiau tai – natūralu.“

Vasiliauskas

„Trefl“ komandos vyr. treneris D.Maskoliūnas treniravo Š.Vasiliauską ne tik Lenkijoje, bet ir rinktinės stovykloje. Įžaidėjas džiaugiasi, jog strategas puikiai žino visas jo žaidimo subtilybes, tad gali padėti tobulėti, o ir pats krepšininkas yra savikritiškas bei pastebi, kokius žaidimo elementus jam reikėtų pagerinti.

„Smagu, kai treneris žino tavo stipriąsias bei silpnąsias puses, tai – labai naudinga. Tiesa, taip pat iš manęs ir tikimąsi daugiau, bet tai – tik pliusas. Vis dėlto ir aš pats žinau, kur yra mano silpnoji vieta – smulkus sudėjimas ir gynyba. Stengiuosi šiuos dalykus patobulinti. Tiesa, ne visada viskas pavyksta taip, kaip norėtųsi, bet atiduodu visas jėgas. O ir papildomos driblingo bei metimų treniruotės dar niekam nepakenkė“, – šyptelėjo atakų organizatorius.

„Trefl“ komanda ir Š.Vasiliauskas praėjusį sezoną džiaugėsi Lenkijos pirmenybių bronzos medaliais. Lietuvis teigia, kad ekipos tikslai nesikeičia – siekiama kovoti tik dėl aukščiausių pirmenybių vietų. Tiesa, kol kas Sopoto komanda turnyrinėje lentelėje žengia šešta.

„Trefl“ ekipa kiekvienais metais bando kovoti tik dėl aukščiausių titulų, tik ne visada pavyksta taip, kaip tikimąsi. Šį sezoną Lenkijos čempionate komandos yra sustiprėjusios, niekada negali žinoti, prieš ką laimėsi, o kam – pralaimėsi, tad pakartoti praėjusių metų rezultatą bus nelengva. Bet stengsimės, kiek galėsime“, – optimistiškai nusiteikęs buvo po 14,2 taško pelnantis, 3,3 kamuolio atkovojantis bei 3,8 rezultatyvaus perdavimo atliekantis lietuvis.

Nors Š.Vasiliausko sutartis su „Trefl“ klubu baigs galioti artėjančią vasarą, kol kas įžaidėjas neskuba galvoti apie ateitį ir neišduoda, kur norėtų tęsti karjerą.

„Svajoti reikia tyliai ir tikslų siekti kantriai. Dėl to tiesiog stengiuosi, dirbu, o kaip viskas nutiks, kartais ir pats negali žinoti. Galbūt vieną dieną atsidursiu savo svajonių šalyje ar komandoje“, – nusišypsojo atakų organizatorius.

Paklaustas, ar kitą vasarą norėtų ir vėl atstovauti Lietuvos rinktinei, Š.Vasiliauskas buvo užtikrintas bei abejonių neturėjo.

„Savo šaliai visada norisi padėti! Tokioje komandoje, tokioje atmosferoje svajoja būti kiekvienas, tad reikia dirbti ir tikėtis, kad vasarą į rinktinės stovyklą būsiu kviečiamas ir vėl“, – vylėsi atakų organizatorius.

„Ilgoji pertrauka“: Rolandas Jarutis – apie Sumnerį, „Žalgirio“ skambutį ir keistenybes Kinijoje