Rimtą ir ne vieno žaidėjo karjerą sužlugdžiusią operaciją atlaikęs L.Kleiza: kokia tikimybė puolėją dar pamatyti aikštėje?

Pastaruosius metus Linas Kleiza skyrė šeimai ir sportavo individualiai, nes buvo nusprendęs iki galo išsigydyti turėtas sveikatos problemas. Kiek per visą šį laiką teko kalbėtis su 31-erių puolėju, jis visada buvo optimistiškas ir nė kiek neabejodavo savo galimybėmis grįžti į krepšinio aikštelę.

Tačiau šituos planus teks atidėti. Sugrįžę skausmai privertė L.Kleizą dar kartą atsiduoti medikų rankoms ir gultis ant operacinio stalo.

Artroskopinė kelio mikroskilimų operacija – taip vadinasi intervencija, kuri buvo atlikta krepšininkui. Jos metu kaulas yra tarsi subadomas, sukuriant mikroskilimus ir taip skatinant išsiskirti kraują bei kaulų čiulpus, kurių dėka susiformuoja nauja kremzlė.

Kiek rimta operacija tai yra ir kokia tikimybė L.Kleizą dar pamatyti ant parketo?

Identiška procedūra L.Kleizai jau buvo atlikta 2011 metais už Atlanto. Tada krepšininko reabilitacija truko metus. Pasak Baltijos Amerikos klinikos reabilitologės Svetlanos Lenickienės, žinant tokią praeitos pertraukos be krepšinio trukmę, galima spėti, jog panašiai ji užtruks ir šįkart.

„Kadangi koja pažeista jau antrą kartą, traumuotą vietą atstatyti gali užtrukti panašiai arba daugiau laiko. Sportininkams šiuo atveju privalumas yra tas, kad jų raumenynas stiprus ir galbūt tai gali padėti atsigauti greičiau.

Po tradicinių artroskopinių kelio operacijų visas atsistatymas gali užtrukti ir 8–9 mėnesius. Viskas labai individualu“, – kalbėjo medikė.

Nors pati operacija nėra pati sudėtingiausia, sportininkams ji gali būti lemtinga. Yra ne vienas pavyzdys, kuomet po tokios operacijos žaidėjai ant parketo grįžo būdami visiškai nebe to lygio, lėti ir nešoklūs arba apskritai negrįžo.

Pasekmes pajuto tokie žaidėjai kaip Chrisas Webberis, Tracy McGrady, Penny Hardaway‘us, nors jiems medikai ir prognozavo gerus rezultatus, o ankstesniais laikais ne vienas žaidėjas (pvz.: Jamalas Mashburnas ar Terrellas Brandonas) dėl to yra baigęs karjerą.

Istorijų buvo ir sėkmingesnių. Jasonui Kiddui ar Zachui Randolphui pavyko išvengti nuosmukio, o net tris tokias abiejų kelių operacijas išgyvenęs Gregas Odenas rungtyniauja iki šiol. Beje, panašią, bet kiek paprastesnę intervenciją kažkada yra ištvėręs ir Šarūnas Jasikevičius.

Tiesa, minėti pavyzdžiai rodo, kad kuo vėliau atliekama yra operacija, kuo mažesnė tikimybė gauti sėkmingus rezultatus. Juolab, jei operacija yra nebe pirma. Jei pirmoji intervencija L.Kleizai buvo atlikta jam būnant 26-erių, tai antroji – jau perkopus 30 metų ribą.

„Amžius gijimui įtakos turi, nes nuo to priklauso audinių atsistatymo, kraujotakos greitis. Tačiau lemia ir traumatologo taktika, todėl amžius nėra viskas“, – teigė S.Lenickienė.

„Pagrindiniai reabilitacijos tikslai – išlaikyti širdies kraujagyslių sistemos ištvermę, judesių koordinaciją bei minimaliai apkraunant operuotą vietą maksimaliai apkrauti ir vystyti raumenis. Prieš grįžtant į sportą būtina tam paruošti visas aplink sąnarį esančias kūno vietas, kurios lemia ir kelio sąnario veiklą.

Faktas, kad šios operacijos yra ganėtinai sudėtingos ir skrupulingos. Po panašių intervencijų visą likusį gyvenimą sąnarys lieka operuotas, tad tenka jį tausoti – jis jau nebus lyg iš „gamyklos“, – pridėjo Medicinos diagnostikos ir gydymo centro sporto medicinos gydytojas Kęstutis Linkus.

Dar metų pertrauka būtų tikrai skaudus kirtis L.Kleizai, galintis priversti krepšininką priimti ir sunkiausią sprendimą.

Tačiau akivaizdu, kad jis pats apie karjeros pabaigą negalvoja, todėl belieka Linui palinkėti sveikatos ir laukti naujienų apie jo ateities planus. 

„Ilgoji pertrauka“: Eurolygos verti Europos taurės ir Čempionų lygos žaidėjai – pasiūlymai „Žalgiriui“, nedidukai gynėjai, snaiperiai, antro šanso nusipelnę aukštaūgiai ir potencialo turintys lietuviai