R.Sulaimonas apie Vilniui svarbų derbį: tikiuosi, kad po mačo mūsų spalvos žibės ryškiau nei „Ryto“

Vilniaus „Wolves“ komanda po truputį kapstosi iš duobės. Europos taurėje pavyko nutraukti pralaimėjimų seriją – Kęstučio Kemzūros auklėtiniai namie 91:89 palaužė Liublianos „Cedevita Olimpija“ klubą.

Prie pergalės itin prisidėjo svarbius metimus pabaigoje pataikęs Rasheedas Sulaimonas. Iš viso jis pelnė 23 taškus.

„Mums reikėjo šios pergalės. Kiekvienas rungtynes, ypač Europos taurėje, turime pasitikti su finalo mentalitetu. Jautėmės gerai po pergalės prieš Kėdainių ekipą ir norėjome tai tęsti. Buvome vieningi abejose aikštės pusėse, dar turime ką taisyti, ypač – gynyboje, bet einame gera linkme ir tuo džiaugiuosi. Džiaugiuosi pergale, o viskuo kitu rūpinsimės rytoj“, – sakė jis.

– Kas leido išgyventi lemiamomis minutėmis?

– Parodėme charakterį. Jie turi daug talento, norėjo pergalės, kaip ir mes. Likome vieningi, stengėmės vykdyti gynybos užduotis ir norėjome būti pasitikintys savimi puolime susikuriamose progose. Svarbiausia buvo gynyba ir kova dėl kamuolių.

– Jūsų vaidmuo lemiamose minutėse buvo didelis. Nusprendėte imtis iniciatyvos?

– Komandos draugai ir treneriai man suteikė pasitikėjimo. Kartais tokiais svarbiais momentais žmonės gali tapti nervingi, bet visas pasitikėjimas leido man nusiteikti, kad visa tai – tik eilinis metimas, kurio reikia komandai. Man patiko turėti šią atsakomybę, man pasisekė, Dievas buvo mano pusėje, aš pataikiau.

– Kiek ši pergalė buvo svarbi, kylant iš pralaimėjimų serijos?

– Labai svarbi. Turėjome sunkų gruodį, tad pastarosios dvi pergalės buvo svarbios mūsų pasitikėjimui.

– Kiek sunku psichologiškai buvo išgyventi šį laikotarpį?

– Sunku, ypač, kai esi traumuotas. Džiaugiuosi, kad turime tokius vaikinus kaip Vaidas, Jeffas, kurie turi balsą rūbinėje ir primena: kartais kilsi aukštyn, kartais leisiesi žemyn, toks yra krepšinis. Kai esi patyrusi komanda, gali iš to pakilti, tereikia dirbti.

– Ar turėjote besisukusių minčių, kas kaltas, kad jums nesisekė?

– Žinoma, kiekvienas turi pasižiūrėti į save ir reflektuoti. Kas man patinka šioje komandoje, kad nebadome pirštais vieni į kitus, žiūrime, ką geriau galime padaryti patys.

– Ar vis dar mokotės žaisti su Jeffu Tayloru?

– Žinoma, bet tai lengva. Kai turi tokį gynėją, kuris žaidė NBA ir „Real“, kai jis tau sako „tu gali žaisti“, tai suteikia pasitikėjimo. Puolime ir gynyboje jis nuima nuo mūsų daug spaudimo, jis visada yra pasiruošęs ir yra pavyzdys mums.

– Kaip vertinate savo šansus patekti į atkrintamąsias?

– Žiūrime rungtynes po rungtynių, kaip jau sakiau, į kiekvienas jų žiūrime kaip į finalą. Liko ketverios. Nežiūrime į lentelę, nes tų dalykų kontroliuoti negalime. Žvelgiame tik į būsimas rungtynes.

– Kaip jaučiatės jūs pats, susigrąžinęs ritmą ir produktyvumą?

– Vis dar yra daug dalykų, su kuriais turiu susitvarkyti mentaliai, nesu pasiruošęs 100 procentų, yra situacijų, kai bandau veržtis, šokti, daryti judesius, bet tai – skausminga. Bet noriu būti čia dėl komandos, jei ir skauda, tai nėra pasiteisinimas. Nežinau, kodėl tai nėra sugiję taip, kaip turėjo, bet nieko negaliu padaryti, žiūrėsiu vasarą, dabar esu laimingas būdamas aikštėje.

– Net žaisdamas per traumos skausmus?

– Net taip. Jei galiu žaisti, nėra pasiteisinimų.

– Ar nustebote, kad Adas Juškevičius paliko „Wolves“?

– Nustebau, jis buvo mūsų brolis, aišku, stengiamės atskirti žmogiškuosius ir verslo dalykus krepšinyje. Galiu sakyti nuo savęs ir kitų šioje rūbinėje, kad jo pasiilgsime, linkime jam sėkmės. Jis puikus žmogus ir žaidėjas.

– Adas buvo vienas veteranų, kiek svarbus buvo jo žodis rūbinėje?

– Buvo svarbus, bet kartais nežinome visos istorijos, nežinau ir aš, mačiau tik tai, kad buvome kartu treniruotėse ir rungtynėse. Kai jis čia buvo, jis dirbo sunkiai, buvo profesionalas, net kai kartais buvo nepatenkintas individualiais dalykais, jis niekad dėl to nesiblaškė. Vertinu tai.

– Ar jums reikia papildomo gynėjo?

– Čia ne mano reikalas, to nekontroliuoju, žiūriu savęs ir ką galiu daryti pats. Pasitikime savo vadovais, prezidentu ir treneriu, jei jie nuspręs, kad reikia papildymo, priimsime jį atviromis rankomis – kaip ir Brooksą. Jis įsiliejo greitai ir tapo mūsų broliu. Jei atvyks dar vienas žaidėjas, bus taip pat.

– Šeštadienį laukia derbis su „Rytu“. Ar tai yra didžiausias jūsų varžovas?

– Žinoma. Pirmose rungtynėse aš nežaidžiau, bet bus labai svarbios rungtynės Vilniaus miestui ir Lietuvai. Mes norime laimėti, sukurti šou savo sirgaliams ir tikiuosi, kad pabaigoje didžiuosimės savo komanda bei tikiuosi, kad po mačo mūsų spalvos žibės ryškiau nei „Ryto“. Bus sunkios rungtynės. Reikia joms pasiruošti.

– Ar esate stipresnė komanda už „Rytą“?

– Pažiūrėsime po šeštadienio.

„Ilgoji pertrauka“: užduokite klausimą pirmadienio podkastui