R.Kurtinaitis prie Lietuvos rinktinės vairo: ko galime tikėtis?
(93)
Antradienį Lietuvos krepšinio federacija (LKF) rengia spaudos konferenciją, kurios metu pristatys naują vyriausiąjį vyrų rinktinės trenerį – Rimą Kurtinaitį.
64-erių kaunietis pagaliau sulaukė savojo šanso treniruoti geriausius šalies krepšininkus, nors tokios galimybės jis buvo nusipelnęs gerokai anksčiau – 2009–2016 metų laikotarpyje, kurį galime vadinti šio trenerio aukso amžiumi, kai buvo skinti titulai Lietuvoje ir triskart laimėta tuometinė ULEB taurė.
Vis dėlto tuomet treneriu dirbo Kęstutis Kemzūra, atvedęs rinktinę į Pasaulio taurės bronzą, vėliau sekė sėkmingas ir medaliais pažymėtas Jono Kazlausko laikotarpis, o 2016 m. rinktinės vairas buvo patikėtas Dainiui Adomaičiui. Prieš šiuos rinkimus buvo realiu kandidatu laikytas būtent R.Kurtinaitis, bet tuometinis LKF prezidentas Arvydas Sabonis norėjo matyti būtent D.Adomaitį ir teigė prisiimsiantis atsakomybę už šio stratego rezultatus.
Vykdomojo komiteto nariai palaikė LKF prezidento poziciją ir balsavo būtent už D.Adomaitį, o ne R.Kurtinaitį, nors tuomet sirgalių nuomonė buvo visiškai kitokia – štai 2016 metų spalio viduryje surengtoje portalo 24sek.lt apklausoje savo nuomonę išreiškė 15,3 tūkst. žmonių ir net 61 proc. respondentų nepritarė D.Adomaičio paskyrimui rinktinės strategu. Tuo tarpu kitoje ten pat buvusioje apklausoje pasisakė 17 tūkst. žmonių ir net 62 proc. norėjo treneriu matyti R.Kurtinaitį, 15 proc. balsų gavo Šarūnas Jasikevičius, 9 proc. – D.Adomaitis.
Su D.Adomaičiu rinktinė medalių nelaimėjo, ko nepavyko padaryti ir Kaziui Maksvyčiui – kitais metais, jeigu Europos čempionate liksime be apdovanojimų, galima bus minėti pastarojo iškovoto medalio dešimtmetį.
Dabar R.Kurtinaitis sulaukė savojo šanso, nors nuo pastarojo skambesnio jo laimėjimo prabėgo devyneri metai – 2015 metais su Maskvos srities „Chimki“ triumfavo ULEB taurėje. Taip, šiemet Baku „Sabah“ laimėjo Azerbaidžano pirmenybes, bet to kaip labai rimto titulo traktuoti nereikėtų.
Apskritai vienu metu atrodė, kad R.Kurtinaičio trenerio karjera atsimušė į savotišką sieną, kai palikęs „Chimki“ neturėjo darbo 2021–2022 m. sezone ir tik 2022 metų vasarą stojo prie naujai susikūrusio Vilniaus „Wolves“ vairo. Tuomet strategas turėjo galimybę dirbti ir Utenos komandoje, bet pasirinko ambicingą Gedimino Žiemelio projektą.
Kovo mėnesį R.Kurtinaitis buvo atleistas. Tikrųjų priežasčių niekas nežino iki šiol – nuo prarastos rūbinės kontrolės iki prastų rezultatų – tokios versijos lieka viešoje erdvėje, kurios nebuvo nei patvirtintos, nei paneigtos. Kaip bebūtų, R.Kurtinaičiui dirbti nebuvo lengva, kai „Wolves“ pirmajame sezone turėjo permokėti lietuviams, kurie ateitų į Alytuje žaidusį Vilniaus klubą, taip pat buvo prašauta su kai kurių žaidėjų pasirinkimu kaip Marcoso Delios ar Hugo Invernizzi.
Kita stotelė po „Wolves“ ekipos irgi nebuvo įkvepianti – Azerbaidžane R.Kurtinaitis dirbo 2002–2006 m. ir ten grįžo po labai ilgos pertraukos su projektu patekti į FIBA Čempionų lygos grupių etapą. Burtai sufleravo bene lengviausią kvalifikacijos kelią, bet jau pirmajame mače pralaimėta Noršiopingo „Dolphins“ ekipai, kuri jau kitame etape nusileido Fribūro „Olympic“ iš Šveicarijos.
„Sabah“ turėjo didžiausią biudžetą iš visų jos atrankoje dalyvavusių komandų, bet turėjo permokėti žaidėjams, kad šie vyktų rungtyniauti į Azerbaidžano lygą. Galiausiai, tinkamai pasiruošti atrankai nepavyko, nors tai buvo daroma intensyviai žaidžiant daug draugiškų mačų Lietuvoje. Sutapimas ar ne, bet lygiai taip pat nutiko ir R.Kurtinaičiui treniruojant „Wolves“, kai atrankoje į FIBA Europos taurę buvo 15 taškų skirtumu nusileista Bulgarijos klubui.
Pasiruošimas atrankai kažkiek primena tą laikotarpį, kurį rinktinės turi prieš didžiuosius turnyrus – treniruočių stovykla, 5–6 kontroliniai mačai ir tuomet čempionatas rugsėjį. Skirtumas tik toks, kad Europos čempionate po vieno pralaimėjimo dar turi grupėje šansą ištaisyti situaciją, o kvalifikacijoje į Čempionų lygą tokios prabangos nebėra.
Valančiūnas
R.Kurtinaitis visada garsėjo kaip treneris, kurio darbo vaisius galima skinti tuomet, kai artėja sezono pabaiga, nes treneris mėgsta „užkrauti baterijas žaidėjams“, mėgsta dirbti treniruotėse, o tam reikia daugiau laiko nei 1–2 mėnesiai. Gaila, kad teorijos apie R.Kurtinaičio darbo vaisius sezono pabaigoje nepavyko patikrinti „Wolves“ klube, nes buvo atleistas nedaug laiko likus iki Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) atkrintamųjų starto. Rinktinėje daug laiko R.Kurtinaitis neturės, tad reikės pasimokyti iš buvusių klaidų ruošiantis kvalifikacijoms ir nacionalinę komandą paruošti geriau nei tai buvo „Wolves“ arba „Sabah“ atvejais, o pasiteisinimai apie „klube likusį trenerį ar kartu antrą sezoną esantį branduolį“ galima bus išmesti į šiukšliadėžę, jeigu tik Senojo žemyno pirmenybėse nepasiseks.
Tiesa, patekti į Europos čempionatą ir yra pirmasis R.Kurtinaičio tikslas – lietuviai lapkritį žais dvejas rungtynes iš eilės su Šiaurės Makedonija, kuri irgi turi 1 pergalę bei 1 nesėkmę. Tai yra labai svarbus „langas“, nes jo metu galima užsitikrinti vietą pagrindiniame turnyre arba susikomplikuoti situaciją.
Makedonai turės natūralizuotą amerikietį Ethaną Happą, kuris žaidžia Valensijos „Valencia“ gretose, bet didelis klausimas dėl Nenado Dimitrijevičiaus, kurio atstovaujamo Milano „EA7 Emporio Armani“ klubo lapkričio 20-ąją laukia dvikova namuose su Miuncheno „Bayern“, o makedonai su lietuviais rungtyniaus kitą dieną, prabėgus mažiau nei 24 valandoms. Lapkričio 24-ąją galima neabejoti, kad N.Dimitrijevičius pasirodys ant parketo, kai vyks mačas Lietuvoje. Gerai, kad LKF prezidentų rinkimų kovoje Mindaugas Balčiūnas dar kalbėjosi su R.Kurtinaičiu ir susitarė su juo, kadangi laiko iki svarbių atrankos rungtynių liko nedaug, o treneriui reikia suformuoti štabą ir sudėlioti planus, kurie krepšininkai atvyks į rinktinę.
Trenerių štabas turėtų susitraukti nuo to, kurį matėme Puerto Rike per olimpiados atranką, kai K.Maksvytis turėjo labai daug asistentų. R.Kurtinaičiui turėtų talkinti jo ištikimas pagalbininkas tiek „Chimki“, tiek „Wolves“, tiek „Sabah“ klube Aurimas Jasilionis. Taip pat norima matyti štabe ir Vilniaus „Ryto“ strategą Giedrių Žibėną. Pridėjus dar vieną asistentą štabas jau būtų suformuotas. Gerai, kad R.Kurtinaitis turės daugiau pagalbininkų nei „Wolves“ klube, kur jam ne kartą buvo siūlyta pasikviesti dar bent jau vieną asistentą, bet strategas daugiau talkininkų atsisakė ir liko dirbti tik su A.Jasilioniu.
Pakalbėkime apie R.Kurtinaičio propaguojamą žaidimo stilių. Toli gražu negalima vadinti specialisto pasenusiu treneriu, nes jo braižas nuo to, kurį propagavo Vilniaus „Lietuvos rytas“ prieš 15 metų, tikrai yra pasikeitęs.
Dabar R.Kurtinaitis propaguoja gerokai greitesnį žaidimą ir labai daug laisvės suteikia gynėjams. Aplink „mažiukus“ yra lipdomas žaidimas ir galima tikrai sakyti, kad dabar strategas yra labiau puolimo nei gynybos treneris. Puolimu laimėti bandė ir K.Maksvytis, bet matėme, kad skambių pergalių nebuvo pasiekta, o po prasto pasirodymo Europos čempionate Vokietijoje ne vienas krepšinio specialistas akcentavo, kad riboto talento Lietuvos rinktinė turėtų daugiau dėmesio skirti būtent gynybai.
Kitas aspektas – gynėjai – toli gražu ne perimetras yra lietuvių stiprybė. Su kamuoliu žaidžiančių krepšininkų galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų – Roką Jokubaitį, Luką Lekavičių, Marių Grigonį, Igną Brazdeikį. Dar prie jų galima bus pridėti Matą Buzelį, bet kol kas neaišku, ko galima bus iš jo tikėtis po vienerių metų Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA) ir ar apskritai puolėjas atvyks į rinktinę jau kitąmet. Dar vienas R.Kurtinaičio noras – tritaškiai ir greitas puolimas. Atviroje aikštelėje turime rungtyniaujančių žaidėjų kaip ir snaiperių, tik juos reikia įtraukti į dvyliktuką, o ne palikti namuose.
Akivaizdu, kad R.Kurtinaičiui reikėtų ieškoti, kaip išnaudoti Joną Valančiūną ir Domantą Sabonį, kurie ir yra pagrindinė rinktinės stiprybė, o ne gynėjų grandis. Užduotys lieka tokios pačios, kokias turėjo ir D.Adomaitis, ir K.Maksvytis. JV pajuokavo, kad nebežais rinktinėje, kai rinkimus laimėjo M.Balčiūnas, o ne jo palaikytas kandidatas Robertas Javtokas, bet tai galime traktuoti kaip pokštą, nes netrukus Vašingtono „Wizards“ atstovas pasakė, kad yra patriotas ir jeigu tik sveikata leis, jis rungtyniaus.
Vis dėlto toli gražu ne visi žaidėjai susirinks į rinktinę – daug abejonių dėl M.Grigonio, taip pat neaiški veteranų Donato Motiejūno ir Mindaugo Kuzminsko ateitis. Pastarasis dar turėtų būti kviečiamas į „langą“ lapkritį. Galima neabejoti, kad Rokas Giedraitis bus R.Kurtinaičio planuose, kurio karjeroje lūžis ir įvyko būtent žaidžiant šio trenerio schemose. Treneriui labai imponuoja ir Gytis Radzevičius, kuris galėtų tapti pamaina Edgarui Ulanovui, jeigu šis kitą vasarą nepadėtų rinktinei.
Jeigu K.Maksvytį daug kas kaltino, kad turėjo savo mėgstamus žaidėjus kaip kad Tomas Dimša, tai R.Kurtinaitis irgi išsirenka savo favoritus ir tai aiškiai buvo matoma tiek Vilniaus klube, tiek „Wolves“ gretose. Tai yra normalu, kad strategas suranda krepšininkus, kuriais pasitiki, ir niekas pretenzijų neturi, jeigu tik tai atneša rezultatą. Jeigu įvyksta atvirkštinis variantas, visada treneris bus plakamas dėl kiekvieno abejotino pasirinkimo dvyliktuke.
Dar vienas svarbus aspektas – R.Kurtinaitis yra griežtesnis treneris nei K.Maksvytis. Rinktinėje rungtyniavę krepšininkai Krepsinis.net yra teigę, kad D.Adomaičio eroje būdavo balansas tarp „gero ir blogo policininko“, tuo tarpu K.Maksvytis labiau būdavo „geras policininkas“, o „blogasis“ pasirodydavo itin retai. R.Kurtinaičiui irgi reikėtų surasti balansą, o kai kuriems žaidėjams turbūt reikės paaiškinti, kad atvykę į stovyklą jie nebus „drožiami“, kas tikrai šiuo metu kai kuriems krepšininkams kelia baimę, nes po Europos čempionato iškart seka naujasis sezonas.
Daug kalbama apie tai, kokią viziją rinksis rinktinę – atnaujinimą ar toliau žaisti su geriausiais žaidėjais. Būtų kvaila dirbtinai atsisakyti pajėgių veteranų paslaugų ir taip ruoštis Los Andželo olimpiadai. Krepšininkus ugdo ne rinktinės, o klubai. Įtraukti vieną–kitą jauną žaidėją, jeigu jis tik duos naudos, visada yra gera idėja. Būtina kviesti M.Buzelį, nes po ketverių metų jis potencialiai gali būti vienas lyderių. Tik dabar aukoti rezultatus netinka nei treneriui R.Kurtinaičiui, kuris visada kalba tik apie pirmą vietą ir kitos pozicijos nėra, nei M.Balčiūnui, kuriam reikia rinktinės pergalių tam, kad pagerintų LKF ir savo paties įvaizdį.
Jau pirmuosius pokyčius ir naujas idėjas Lietuvos rinktinėje pamatysime po mažiau nei dviejų mėnesių. Eksperimentams laiko nebus ir pergalių reikės čia ir dabar, kitaip rinktinė atrankoje bus prispausta prie sienos. R.Kurtinaitis nusipelnė šanso treniruoti nacionalinę komandą, juolab, kad LKF su vizija turėti tik lietuvį trenerį gerokai apribojo savo akiratį.
Norėdami komentuoti prisijunkite.