R.Kurtinaitis: apie padėką „Žalgiriui“, užsėstas dvi kėdes ir tapimą žaidėjų įkaitu
VIDEO interviu, FOTOGALERIJA (1)
Lietuvos rinktinė (2/2) Pasaulio taurės atrankoje pasiekė revanšą prieš Islandiją (2/2).
Išvykoje 85:86 kritę lietuviai Klaipėdoje varžovus nugalėjo 99:82.
Po rungtynių rinktinės vyriausiasis treneris Rimas Kurtinaitis vėl negailėjo vaizdžių frazių apžvelgdamas komandos pasirodymą bei užklasines „langų“ peripetijas.
„Džiaugiuosi, kad laimėjome rungtynes, nes buvo sunku atsitiesti po praėjusių. Išgyvenome tą patį – šį kartą taip pat pirmavome 20 taškų, tačiau geriau pasisekė išlaikyti persvarą. Praėjusį mačą pralaimėjome, bet nieko nenutiko. Žiūrime į du kitus mačus, o tada – žiūrėsime toliau“, – lakoniškai teigė strategas.
– Kiek streso ir nervų buvo prieš šį mačą?
– Turėjome vieną treniruotę kartu, viena daugiau nei prieš važiuojant į Islandiją, nes tuomet tik ryte gavome žalgiriečius ir išvažiavome. Turėjome treniruotę, nesitreniravome, bet sustatėme aikštelėje, kaip kas turi būti. Ta struktūra pagerėjo, bet mane truputėlį neramina, nes šiandien vėl turėjome 20 taškų persvara ir galas nebuvo toks, kokį norėčiau matyti. Trūksta pasitikėjimo. Laimėjome ir džiaugiuosi, o toliau bus matyti, kaip čia viskas vyks. Tai, ko norėjome prieš atrankos turnyrą, laimėti daugiau pergalių ir jas persinešti į antrą etapą, jau nepavyks. Dabar mūsų tikslas yra papulti ten, mes jo ir sieksime. Taip, žaidėjams sunku, matote, kaip treneriui sunku. Be treniruočių žaisti atrankoje yra sudėtinga.
– Sakote, kad jums sunku, dabar taip pat atrodote pavargęs. Kiek emociškai jus vargina šios pareigos ir su jomis ateinantis dėmesys?
– Dėmesio nejaučiu, jis didelis ar mažas. Dirbu savo darbą. Kai turiu laiko pasiruošti, dirbu jį geriau. Dabar, kaip tokių „langų“ treneris, esu žaidėjų įkaitas. Žaidėjus surenkame iš visų kampų, kažkokias kryptis nurodau ir kaip jie sužais, taip sužais. Per didelės kontrolės iš manęs be treniruočių sunku tikėtis. Pažiūrime video, sudėliojame taškus, žaidėjams aikštelėje reikia tai įgyvendinti, bet be treniruočių yra sunku. Aišku, visos komandos turi tą patį. Visos komandos susiduria su tokiais sunkumais ir reikia juos nugalėti. Mums nesiseka taip, kaip buvome suplanavome, bet dar nieko nepraradome, viskas tvarkoje.
– Prieš tapdamas rinktinės treneriu teigėte, kad neįsivaizduojate sėdėjimo ant dviejų kėdžių, bet šiuo metu dirbate tiek klube, tiek rinktinėje. Ar matydamas tai, kas vyksta aikštėje ir prieš „langą“ laukiančius procesus, neatsisuktumėte į tuos pačius žodžius?
– Tai išsipildė ir toliau pakartosiu, kad yra labai sunku sėdėti ant šių dviejų kėdžių. Taip susidėliojo gyvenime, kad taip įvyko. Kiek galėjau, treniruodamas Eurolygos komandas, vengiau tokių pasiūlymų. Turėjau pasiūlymų treniruoti Vokietijos ir Lenkijos rinktines, bet net nepradėjau diskusijų, nes sakiau, kad kol dirbu klube, su rinktine nedirbsiu. Taip sukrito, kad taip įvyko, bet tai yra labai sunku.
Lietuva – Islandija (44 nuotraukos)
– Po rungtynių Islandijoje minėjote, kad kalbėsitės su „Žalgiriu“. Kaip atrodė tas dialogas?
– Nekalbėjau su „Žalgiriu“, federacija tai padarė ir turi daryti tą darbą. Aš esu treneris, man reikia žaidėjų, o jie puikiai tai atliko. Buvome sutarę dėl vienerių Ąžuolo rungtynių, todėl po rungtynių ir pasakiau, kad dar turiu kalbėtis, nes reikia pratęsti dialogą. Dar kartą dėkoju „Žalgiriui“, kad davė mums Ąžuolą, nes jis yra tikrai vertingas žaidėjas. Tik dėl to taip pasakiau.
Neturime vieni kitiems statyti kažkokių sąlygų, nes geriau bloga taika, nei geras karas. Čia karo nėra, tai yra mūsų bendras reikalas. Esame dėkingi už Ąžuolą ir Iggy. Ir taip turėjome problemų, bet turime šitą pergalę, kuri yra labai svarbi. Dabar tik galvoju, kaip reiks žaisti liepos „lange“, kai sezonai baigsis birželio 24-ąją, žaidėjus paleis, žinau emocijas, švęs pergales. Tuomet juos surinksi ir vėl turėsi dvi dienas treniruočių po, būkime atviri, šventimo. Nenoriu taip į tolį galvoti.
„Žalgiris“ mums davė ir toliau linkiu jiems sėkmės, nes šiemet labai gerai žaidžia, turi gerus šansus papulti į atkrintamąsias ir toliau. Labai didelis „ačiū“. Čia yra ne tik „Žalgirio“, čia – visos Lietuvos reikalai. Jie tai suprato ir esu labai dėkingas.
– Kokios galimybės kitame „lange“ išvysti NBA žaidėjus?
– Aš tų techninių dalykų nežinau. Šį kartą į sąrašą buvome įsitraukę 25 žaidėjus ir aš norėčiau NBA žaidėjų, ne paslaptis. Įžaidėjo poziciją maskuojame „combo“ žaidėjais. Margo nėra įžaidėjas, bet uždarome tas skyles. Jei gautume Jakučionį, seniai skambinau Rokui, girdėjau, kad lyg dar vieną operaciją darė, net nežinau. Vėl turime tą pačią komandą, priekinę liniją mes galime gerai susidėlioti, ji buvo nebloga, bet mes turime problemų, liko tos kelios minutės ir nesi tikras, kad laimėsi. Neturime žaidėjo, kuris laiko visą tą schemą.
Nežinau, ar turėsime juos liepos mėnesį. Nežinau Jakučionio, kokiame lygyje žaidžia. Žinau, kad šešiolikos metų buvo Barselonoje, bet yra augantis žaidėjas. Ar jis sugebės žaisti, jei išeitume, su Serbijos ir Turkijos grandais? Ar jis galės, ar jis sunokęs? Bus matyti. Dabar nenoriu galvoti, gaila abiejų taškų, čia pralaimėjus italams ir Islandijoje, nors viską turėjome savo rankose.
– Ignas Brazdeikis sužaidė geriausias savo rungtynes rinktinėje. Kokį įspūdį jis palieka ir kaip pavyko išnaudoti jo stipriąsias puses?
– Jis labai patobulėjo „Žalgiryje“, išvažiavęs į „Olympiacos“ ir grįžęs turėjo gerus trenerius, daro mažiau klaidų gynyboje. Anksčiau buvo problemų, kai reikia keistis, o dabar tokių nepastebėjau. Turėjau jį tris dienas, bet iš esmės žaidžia solidžiai. Žinau jo stipriąsias puses, „isolation“, „low post“ žaidimą, šiandien jau buvome susidėlioję planelį, ko mes norime. Islandijoje žaidėme tik bendratį, o dabar žinome, per kokią poziciją galime mušti.
Jis gerai žaidžia „pikenrolą“, nors nėra „pikenrolinis“ žaidėjas, bet yra stiprus, gerai daro verpstes, pataiko. Sunkiu momentu, ypač gale, kai pataikė tritaškius, jis patempė mus. Pagal savo charakterį jis yra labai geras. Pamenu, iškart po operacijos aplankiau jį ligoninėje ir jis sakė, kad vos pasveikęs norės žaisti rinktinėje. Jis iškart žino, nepradeda pasakoti, o nori žaisti už rinktinę. Kaip pavyks – jau galima treniruoti. Labai džiaugiuosi, kad jis toks yra ir grįžo iš Kanados į Lietuvą. Manau, kad ir „Žalgiris“ patenkintas jo žaidimu. Gal jis nėra daug sprendžianti figūra, bet epizodai yra labai geri.
– Ką akcentavote puolime ir gynyboje prieš Elvarą Fridrikssoną?
– Visų pirma, ten nuvažiavę susidūrėme su neįprastais greičiais, staigumu, lakstymu, nebuvome tame greityje. Mums pavyko šiandien tai padaryti. Antra, Islandijoje davėme per didelę atsargą, kad jis mūsų nepramuštų, o dabar spaudėme visoje aikštelėje, kad neįsibėgėtų, nes greityje neblogai keičia kampus, ir šiandien pavyko. Ignas labai gerai jį pavaikė, jie buvo vienodame greityje.
Visa komanda dirbo su dviguba energija, nes trauktis nėra kur. Dėliojasi po vieną tašką per „langą“. Esame temoje, bet nesėkmingai. Šiandien nugalėjome save, nes buvo labiau psichologinė kova. Viena ausimi nugirstame, kaip yra komentuojama. Jūs darote savo darbą, mes – savo. Kai laimime, jūs mus giriate, kai pralaimime – peikiate. Tai yra normalu, gyvenimas. Norėtųsi, kad girtumėte, bet tam reikia laimėti. Tikiuosi, kad parašysite nuo visų vieną teigiamą pranešimą.
– Vasarą teiksite prioritetą dabar patikrintoms pajėgoms ar norėtumėte remtis Eurolygos žaidėjais?
– Dabar nenorėčiau apie tai kalbėti. Esu tokio garbingo amžiaus, kad rytojus man gali neišaušti. Taip toli neplanuosiu. Galiu dėl šiandienos pasidžiaugti, kad Jogėla ir Kačinas gerai įėjo į rungtynes. Juos esu tik matęs, niekada neturėjęs, netreniravęs. Labai teisingai pataikėme su šiais žaidėjais. Kaip bus pavasarį – žiūrėsime pavasarį. Dabar tiesiog džiaugiuosi pergale ir tiek.
– Po pralaimėjimų jūsų sprendimai ir bendras rinktinės darbas kviečiant žaidėjus sulaukia daugiausiai kritikos. Kreipiantis į gerbėjus, kodėl jie turėtų pasitikėti jumis ir trenerių štabu žvelgiant į priekį?
– O jūs gerbėjas?
– Visi mes gerbėjai.
– Džiaugiuosi, kad atvažiuoja ir palaiko, o į ką aš turiu kreiptis? Važiavo į Islandiją, čia pilna salė susirinko. Visokių žmonių yra, vieni mus nori pabarti, jei pralaimime, tai yra normalu. Pamenu, kai Atlantos olimpiadoje pralaimėjome Argentinai, tada jau ketvirtfinalyje turėjome papulti prieš amerikiečius ir medaliai būtų nešvietę. Kinai, kuriuos nugalėjome 40 taškų, nugalėjo argentiniečius ir mes vėl atsistojome į savo vietą. Tapino tėtis jau tada pradėjo rašyti raštus, nors mus tik girdavo, nes Lietuva buvo jauna. Mus informuodavo.
Arvydas tuomet pasakė, kad nelaimėjus medalių negrįžtų į Lietuvą ir neduotų šanso mus taršyti. Mums pavyko laimėti, nugalėti australus ir užimti trečią vietą olimpiadoje tai yra medaliai, manau, labai gerai. Arvydas sakė, kad visi lauks su mėšlo kibirais, jog apipiltų. Tada parskridome su medliais ir padarė spaudos konferenciją oro uoste. Šiandien gal susirinko mažiau, nes laimėjome, mažiau klausimų, neabejoju, kad pralaimėjus jūsų būtų bent 30. Tada atėjo ir pasakė Arvydas: „na ką, mėšlo kibirus paslėpėte?“. Klausė, kokius kibirus? Tai yra normalu.
Pamenu, kai rinktinė laimėjo kokius medalius ir pamenu, kai rinktinė grįžo nepatekusi į atkrintamąsias Lenkijoje ir visi rėkė „gėda, gėda“. Čia yra mūsų darbas ir tai yra normalu. Gal žaidėjai tada nenori kalbėti. Sakiau žaidėjams, kad negaliu jiems liepti, bet gerai, ar blogai, jie turi su jumis bendrauti. Jei būtume pralaimėję, pats vis tiek būčiau bendravęs, privalau tai daryti. Negaliu jiems pasakyti, kad eitų ir bendrautų. Ne mano galioje. Mes neįsižeidžiame. Mes žinome, ką mes dirbame. Vienintelis žmogus, kuris ištrūko neapipiltas pamazgomis, buvo Kazlauskas. Jis dar galėjo dirbti ir dirbti, bet išėjo anksčiau laiko, daugiau nenorėjo. Žinome, koks yra trenerio darbas. Šiandien laimėsi, bus gerai, ryt pralaimėsi ir būsi niekas. Nemanau, kad tai yra teisinga, nes stengiamės, dirbame ir kažkokį indėlį vis tiek įdedame į krepšinį. Per vieną konferenciją tai sumenkinti nėra teisinga. Aš nesiskundžiu, visi dirbkime savo darbus. Privalau dirbti taip, kad jūs rašytumėte teigiamai. Jei nepavyksta, tada jau jūsų valioje, ką reikia daryti.
Grįžtant prie Kaziuko, jam buvo tikrai sunku, jis „Žalgirį“ Eurolygoje treniravo ir dar reikėjo rinktinėje dirbti, bet tuomet niekas nežaisdavo vidury sezono tų „langų“. Tada po sezono susirinkdavo atrankoms. Jam gal prieš estus nepavyko laimėti, tad gal jau buvo „langai“. Persiorientuoti yra didelės problemos. Aš tai pasakiau ir to nesiginu. Tai yr tikrai labai sunku. Kad aš tą darau... darau, o ką darysi?
– Minėjote apie skambinimus žaidėjams. Ar nemanote, kad turite per daug atsakomybių, o su žaidėjais dėl žiniasklaidos turėtų bendrauti komunikacijos atstovai, dėl dalyvavimo rinktinėje – Linas Kleiza? Gal jums tenka papildomos kritikos dėl jų nenudirbamų darbų?
– Aš kritikos nebijau, atsakomybių – taip pat. Pasakysiu, kur buvo atsakomybių – kai dirbau kūno kultūros ir sporto departamento vadovu. Reikėjo už visos Lietuvos sportą atsakyti. Taip, būtų lengviau, jei pavyktų, kad kažkokią dalį man padarytų, bet, žinote, tiesiogiai treneriui su žaidėjais kalbant yra geresnis efektas. Galiu kalbėti ir su „Žalgirio“ vadovais. Svarbu yra galutinis tikslas. Labai džiaugiuosi, kad galutiniame tiksle turime Ąžuolą Tubelį. O kas su kuo kalba, reikia – aš kalbėsiu, reikia – naktį važiuosiu, kad tik būtų geriau. Man sunku, bet ką čia bėdavosi. Visiems sunku. Man dar nėra taip sunku, kaip kitiems žmonėms. Pažiūrėkite, kas dabar vyksta Artimuosiuose Rytuose. Nepergyvenu, jei reikia – aš padirbėsiu.
– Minėjote, kad nebuvote matęs Mindaugo Kačino. Turbūt Tomas Pačėsas ištraukė tokią pavardę. Ką iš jo gavote?
– Ne, aš jį pamačiau ir pasakiau Tomui. Jis su lenkų komanda atvažiavo į Baku žaisti FIBA Europos taurės mačą. Pavardę žinojau, nors ir nežinojau, kur žaidžia pastaruosius septynerius metus. Pamačiau, kaip žaidžia, kaip atsitveria, kaip stengiasi. Pasakiau Tomui, kad jį galime paimti. Su jo kovingumu, jam nesvarbu, 32 ar 22 metai. Žiūrint į jo kūną ir energiją, dar galės žaisti ir žaisti. Labai džiaugiuosi, kad mums pavyko jį pasikviesti ir šiandien jam pavyko. Galėčiau pasidžiaugti ir už Jogėlą. Pamenu, kad „Neptūne“ metė tritaškius ir tiek, bet jis išėjo, pirmą kartą atvažiavęs, kaip vyras, sunkiu metu atliko savo darbą ir tikrai norėčiau jį pagirti.
Norėdami komentuoti prisijunkite.