R.Giedraitis baigė karjerą rinktinėje

Vienas ryškiausių „auksinės kartos“ atstovų paskelbė apie karjeros Lietuvos rinktinėje pabaigą.

Tenerifės „La Laguna“ atstovaujantis Rokas Giedraitis teigė, kad rinktinės marškinėlių jau nevilkės.

„Manau, kad su rinktine viskas. Manau, kad jaunesni ateina. Ir manęs nereikės, ir pačiam taip dėliojasi“, – teigė lietuvis.

33 metų 200 cm ūgio atletas su jaunimo rinktinėmis iškovojo devyniolikmečių pasaulio taurės ir dvidešimtmečių Europos čempionato auksą.

Prisijungęs prie vyrų rinktinės jis dalyvavo 2019-ųjų Pasaulio taurės, dviejuose Europos čempionatuose (2022 ir 2025 metais) bei sužaidė 20 mačų įvairių atrankų „languose“.

– Ar yra ypatingi jausmai žaisti prieš buvusią komandą?

– Visada prieš Lietuvos komandas yra tas jausmas, ypatingai prieš „Rytą“, kuriame pats žaidžiau. Bus įdomu, tikrai laukiu, tikiuosi geriausio.

– Kur yra „Ryto“ stiprybės?

– Mėgsta žaisti greitą, laisvą ir individualų krepšinį. Sakyčiau, kad tai yra pagrindiniai dalykai. Gerai treniruojama ekipa. Mes savo taškus susidėjome, visą sezoną tą patį krepšinį žaidžiame. Visus 10 metų tie patys žaidėjai, todėl niekas nepasikeitę. Eisime ir bandysime žaisti.  

– Eilinis finalo ketvertas šiai komandai. Ar jaučiama ramybė?

– Ramybė yra, ne pirmą kartą dalyvauja. Ramiai į viską reaguoja. Šiandien treniruotė 55 minučių. Visus taškus sudėjome ir viskas.

– M.Huertas yra 42-ejų metų. Ką jis tokio daro, kad iki šiol žaidžia krepšinį?

– Labai prižiūri save, laikosi dietų. Nesigilinau, nes pats neketinu žaisti iki tokio amžiaus.  

– P.Millsas žiba.

– Sakiau, kad jis dar gali žaisti aukštesniame lygyje. Jis pats kaip asmenybė yra labai geras komandos draugas, galima apie viską pakalbėti. Geras žmogus.

– Ar pamokų gavote iš jo?

– Nieko nepasisėmiau. Aš savo krepšinį žaidžiu ir jau ką moku, tą moku, 20 metų žaidžiu krepšinį (šypsosi).  

– Kaip gyvenimas Tenerifėje?

– Ramu, visiška ramybė, ypatingai po Serbijos, kur įtampa, reikia laimėti. Čia atrodo, kad ateiname pasižaisti. Jeigu laimime – gerai, jeigu ne – einame toliau. Laimėti norime, todėl ir žaidžiame, bet skirtumas didelis. Gyvenimu Tenerifėje tikrai nesiskundžiu.

– Turite kontraktą, turbūt nėra klausimų dėl ateities?

– Turiu sutartį metams, tada – „pliusas“. Sunku kažką pasakyti, bet kol kas esu čia.  

– Ar jaučiatės poros favoritais?

– Negalvojame apie tai. Suprantame, kad nėra pirmas finalo ketvertas, bet yra tik vienas mačas. Tokiame formate bet kas bet ką gali nugalėti. Turime išeiti susikaupę ir žaisti savo krepšinį.

– Ar lengva buvo įsilieti į senbuvių kolektyvą?

– Man niekada nebuvo problemos įsilieti į komandą ir rasti bendrą kalbą.  

– Prieš „Galatasaray“ atrodė lygi serija, bet lemiamame susitikime sutriuškinote juos. Kaip tai nutiko?

– Galėjo viskas susiklostyti kitaip. Būtų pataikęs Palmeris, būtume 0:2 pralaimėję. Trečiajame susitikime jie prametė laisvus metimus, o mes – pataikėme savo.

– Kaip atrodo, kokį progresą padarė „Ryto“ organizacija?

– Augantis klubas, ypatingai per pastaruosius 4–5 metus daug patobulėjo. Išaugo sirgalių bazė. Kai žaidžiau aš, kitaip buvo – nebuvo tokio susivienijimo. Viskas auga, tikrai smagu dėl visų Lietuvos komandų – „Žalgiris“ atkrintamosiose Eurolygoje, „Rytas“ finalo ketverte Čempionų lygoje.

– Kiek planuoja atvykti „La Laguna“ sirgalių?

– Tiksliai nežinau, bet girdėjau gandų, kad apie 500.  

– M.Kuzminską kvietėte į kambarį.

– Buvau nuėjęs pas jį. Pakalbėjome kelias valandas ir tiek. Lukui lengviau, Mindaugui – sunkiau, nes nežaidžia. Mindaugas visada yra pozityvus, todėl dirba, stengiasi ir tiek. Kiek jis jau gali žaisti (juokiasi).

– Žvelgiant į jūsų vyr. trenerį atrodo labai ramus žmogus. Ar toks ir yra?

– Jis pakelia balsą, bet nėra kaip Staifopoulos per vaizdo peržiūras. Ramiai viską paaiškina panašiai kaip Aito. Ne tiek ramiai, bet panašiai.  

– Belgradą palikote su kartesniu skoniu po visų įvykių. Nenustebino, kad D.Motiejūnas nuvyko ten rungtyniauti?

– Eurolygos komanda, viskas gerai. Aš irgi važiavau, nes supratau, kad tų komandų nėra daug. Pernai irgi norėjau, laukiau, bet nesulaukiau. Nėra daug ekipų ir reikia naudotis šansu. Jeigu įmanoma išbūti ten, reikia tuo pasinaudoti.

– Pats dar galvojate apie Eurolygą?

– Nemanau, nežinau. Manau, kad jau nuėjo tas.

– O į Lietuvą bent metams?

– Norėčiau, bet nenoriu prisikalbėti. Visada namuose geriausia.

– O kaip dėl rinktinės?

– Manau, kad su rinktine jau viskas užsidarė. Kaip viskas dėliojasi. Ateina jauni žaidėjai. Ir pats nereikalingas, ir užteks – gal taip pasakysiu. Manau, kad ateina laikas užleisti kitiems, kurie duos daugiau naudos.

– Bendravote su rinktinės treneriais?

– Prieš pirmą „langą“ pasikalbėjome ir tiek.