R.Giedraitis: apie pakartotą A.Sabonio pasiekimą, nustebinusį P.Henry ir „Žalgirio“ duobę
interviu (6)
Vitorijos „Baskonia“ su dviem lietuviais priešakyje jau šį vakarą pasirodys Kaune, kur penktadienį vyks Eurolygos mačas su Kauno „Žalgiriu“.
Kauniečiai šiuo metu yra duobėje ir viso pralaimėjo penkerias rungtynes Eurolygoje bei vietiniame fronte, tuo tarpu baskai su 13 pergalių ir 10 pralaimėjimų Eurolygoje yra šešti. Ispanijos čempionate Roko Giedraičio ir Tado Sedekerskio atstovaujama komanda (15/4) nusileidžia tik Madrido „Real“ ir Barselonos „Barcelona“ klubams.
Nepaisant to, kad Kauno komanda turi problemų, R.Giedraitis prisimena praeitas savo viešnages Kaune.
„Į Kauną važiuosime tik pergalės, nors mano istorija kalba, kad kiek 4 metus ten vykau, tiek pralaimėjau. Dar nesu laimėjęs Kaune, nei su ALBA, nei su „Baskonia“, – sako jis.
Eurolygoje vyksta tikra mėsmalė, o lietuvis nėra linkęs nuvertinti „Žalgirio“ ekipos.
„Sezono metu taip būna visiems, visko pasitaiko. Blogesnis periodas praeis ir viskas, nematau, dėl ko reikėtų panikuoti. Viskas su „Žalgiriu“ bus gerai“, – mano R.Giedraitis.
Pats Rokas šiuo metu yra viena kertinių baskų figūrų ir Eurolygoje per 25 minutes pelno 9 taškus, atkovoja 5,5 kamuolio, atlieka 1,6 rezultatyvaus perdavimo bei renka 12,3 naudingumo balo.
Neseniai prieš „Anadolu Efes“ jis fiksavo antrą ryškiausią lietuvių pasiekimą lygoje pagal atkovotus kamuolius, kurių nusiėmė net 18.
„Čia esu ant to paties laiptelio kaip Sabonis, man jau tai didelė garbė“, – juokėsi R.Giedraitis, parkartojęs legendos pasiekimą, kurį lenkia tik Donatas Motiejūnas (21 kamuolys).
Krepsinis.net portale – pokalbis su R.Giedraičiu apie trečius metus Vitorijoje, baskų meilę T.Sedekerskiui, „Žalgirio“ problemas ir Joano Penarroyos įneštas šypsenas.
– „Baskonia“ gretose jau esate kone senbuvis, skaičiuojate trečią sezoną. Kokie šie metai yra jums?
– Treti metai – truputį kitokie. Turime gerą trenerį, mano vaidmuo – truputį pasikeitęs, tiek metimų, kiek su Duško, dabar neišsimetu, tada viskas būdavo statoma praktiškai ant manęs. Bet ir dabar bandai atrasti savo vaidmenį, pasikalbi su treneriu, ko jis nori. Man svarbiausia – duoti naudą komandai ir laimėti, vis tiek esu vyriausias ekipoje ir dar kapitonas. Iš kažkur dabar tapau ir kovotoju dėl kamuolių, nors toks niekada nebūdavau. Visada reikia prisitaikyti.
– Jums – 30 metų ir jau esate vyriausias savo ekipoje, koks jausmas?
– Truputį patampi senas (Juokiasi). Atrodo, ką tik buvau jauniausias, dar „Ryto“ laikais – čia pat viskas buvo. Buvau jaunas ir perspektyvus, bet perspektyvus vis dar esu, vis dar laikau save tokiu (Juokiasi). Viskas su tuo gerai, su šiuo treneriu viskas aišku, Penarroya – žaidėjų strategas, jam galima pasakyti savo nuomonę, kas nepatinka. Jis išklausys ir išgirs. Net neturiu dėl ko skųstis. Esu patenkintas, paskutiniai mano kontrakto metai, eisime į laisvą rinką, gal kažkas dar norės manęs (Šypsosi).
– Vitorijoje pakeitėte nemažai strategų, ar šie pasikeitimai jus kažkiek išmuša iš vėžių ir yra susiję su duobelėmis, kurių kažkuriuo sezono etapu vis pasitaiko?
– Sunkiausia man gruodis ir sausis, esu jau pastebėjęs tai per eilę metų. Net nežinau, kodėl taip yra, bet pradedu banguoti būtent tuo metu. Gal reikia dirbti su savimi, eiti pas sporto psichologą. Atrodo, nieko nekeičiu, bet toks metas ateina gruodį ir sausį.
– Kad jau užsiminėte, koks yra Ispanijos klubų požiūris į sporto psichologus, ar jie ten – egzistuoja, ar komandos tokių žmonių neturi?
– Kiek žinau, pirmais mano metais Vitorijoje kažkas buvo, bet pastaruosius du sezonus negirdėjau. Niekam nieko nereikia, tad jo ir nėra. Šiaip manau, kad kartais pas psichologą būtų sveika nueiti, kokius 1–2 kartus per metus pasišnekėti. Apsilankymas pas gerą sporto psichologą būtų į naudą kiekvienam sportininkui.
Giedraitis
– Kaip treneris Joanas Penarroya pakeitė „Baskonia“ veidą, lyginant su praeitu sezonu?
– Sakyčiau, kad pas visus atsirado daugiau šypsenų, bet gal todėl, kad laimime, kai yra pergalės – ir nuotaika visai kita. Smagu eiti žaisti ir sportuoti, eini į aikštę kaip į hobį.
– Palyginus šį strategą su Duško Ivanovičiumi, ko gero yra diena ir naktis?
– Duško buvo kitoks, pas jį buvo sunkios treniruotės, visiems buvo viskas lygiai, jokių išlygų. Pas jį žaisti buvo įdomu. Jei stengsiesi – žaisi, pas jį taip yra. Visi turi savo sistemas, buvo smagu pamatyti Duško sistemą iš arčiau, nes kiek buvau girdėjęs, pamenu, vykau pas jį su nerimu. Vis tik radome bendrą kalbą, nebebijau nieko, nė vieno trenerio (Juokiasi).
– Kaip manote, nuo ko priklauso, koks treneris geriausiai tiks komandai? Strategai būna labai skirtingi: nuo senosios mokyklos griežtų iki visiškai laisvę žaidėjams suteikiančių specialistų.
– Mano nuomonė, kad tai priklauso nuo žaidėjų. Jei būdamas treneriu randi savo žaidėjus, viskas bus gerai. Ypač pas Duško reikia dirbti, eiti, stengtis, o ne ieškoti sliekų ir burbėti po nosimi.
– Netrukus „Crvena Zvezda“ ir Eurolygoje sulauks Facundo Campazzo pagalbos, kaip jus nuteikia toks jų papildymas? Kaip tik žaisite prieš juos kovo gale.
– Aišku, kai jis prisijungs, ši komanda bus dar stipresnė, jis pridės daug. Kiek mačiau, Adrijos lygoje jis duoda labai daug naudos. O dėl sumaišties turnyro lentelėje, tai jos daug yra ir dabar. Atrodo, dabar esi šeštoje turnyro lentelės vietoje, bet du pralaimėjimai gali lemti, kad būsi jau 14-tas. Labai greitai viskas gali apsiversti ir geras sezonas gali virsti blogu.
– Patys esate kaip tik šeštoje pozicijoje Eurolygoje, su kokiomis ambicijomis žvelgiate į likusią sezono dalį?
– Aišku, mūsų noras yra patekti tarp 8 stipriausių komandų, nėra net kalbų. Tikrai to norime, siekiame, viso sezono metu nebuvome iškritę iš aštuoneto, labai nesinorėtų, kad taip nutiktų. Į Kauną važiuosime tik pergalės, nors mano istorija kalba, kad kiek 4 metus ten vykau, tiek pralaimėjau. Dar nesu laimėjęs Kaune, nei su ALBA, nei su „Baskonia“.
– Eurolygoje nenuspėjamumas atsispindėjo ir ant jūsų ekipos: pavyzdžiui, pralaimėjote Milano „EA7 Emporio Armani“, Atėnų „Panathinaikos“ ar Berlyno ALBA, bet įveikėte dukart Stambulo „Anadolu Efes“, taip pat – „Fenerbahče“, Madrido „Real“ ekipas. Nuo ko priklauso šis nenuspėjamumas?
– Mes buvome ant geros bangos, kai vykome į Turkiją, ten įveikėme abi komandas. Duobelės buvo – tada įkritome į vieną jų bei pralaimėjome Berlyne ir Miunchene. Tie taškeliai labai svarbūs po to. Bet šiemet viskas taip, kad bet kuri komanda gali nugalėti bet kurią, visos ekipos pajėgios. Duobelių neišvengsi, taip pat yra ir „Žalgiriui“. Reikia mokėti iš jų išlipti, taip ir paaiškėja, kiek stipri komanda yra.
– Prieš „Anadolu Efes“ laimėjote įspūdingas taškų lenktynes, dabar ši ekipa – už aštuoneto ribų, kaip manote, ar nepaisant tokios pirmos sezono dalies ji vis dar lieka viena realiausių pretendenčių į titulą?
– Manau, kad šiemet vėl viskas gali pasikartoti (Juokiasi). Tuo ir įdomus krepšinis. Tai – gera komanda, visi žaidėjai gali žaisti. Spėlioti nelabai noriu, pateks jie ar ne, viską parodys laikas. Paskui kai prisispėliosiu, tai raudonuosiu (Šypsosi).
– Pats turite kažkokius savo Eurolygos favoritus ar visiškai neišskiriate nė vienos ekipos?
– Šiuo metu neišskirčiau nieko. Gerai atrodo „Olympiacos“, tas pats „AS Monaco“, „Barcelona“ irgi super, „Real“ irgi. Sunku. Kai pasižiūriu, atrodo, kad gali laimėti bet kas. Reikia pirmiausiai patekti į aštuonetą, tada įveikti atkrintamąsias, sumaištis oi oi oi.
Giedraitis
– Kaip jau sakėte, tapote kovotoju dėl kamuolių, ko nebuvo iki tol. Prieš „Anadolu Efes“ jų nusiėmėte net 18, taip pasivydamas Arvydą Sabonį lietuvių rikiuotėje. Kaip tai nutiko?
– Mus dar lenkia Motiejūnas su 21 kamuoliu, bet jau esu ant to paties laiptelio kaip Sabonis. Man jau didelė garbė tai (Juokiasi). Pas kiekvieną trenerį turi skirtingą rolę. Jei nėra metimų, bandai atiduoti perdavimą, nusiimti kamuolį ar perimti jį. Tose rungtynėse ėjau ant kamuolių. Kaip aš sakau: yra dalis noro ir yra dalis sėkmės. Reikėjo ir to, ir to. Tiek kamuolių atkovoti... Negalėjau po to tuo patikėti.
– Šiuo metu esate likę be suspenduoto Pierria Henry, kuris buvo svarbus „Baskonia“ narys, tačiau įkliuvo dopingo kontrolei. Kaip reagavote į tai?
– Pačioje pradžioje trūko jo, tai tikrai jautėsi keletą rungtynių, bet po to pasirašėme sutartį su Maxu Heideggeriu. Manau, jis užkimš atsiradusią skylę, duos naudos – jos duoda ir dabar, bet dar reikia laiko. Vis tik žmogus tik atėjęs į naują komandą.
– Pats nenustebote Pierria naivumu, kad šis galvojo apgauti dopingo kontrolę, paduodamas netikrą mėginį?
– Nežinau, šiaip tai kažkiek stebina. Nežinau net kam to reikia, kam tai daryti. Kam? Kokiu tikslu? Karjeros pikas yra trumpas. Manau, reikia tuo naudotis, mėgautis, bet visi mąstome skirtingai. Nereikia kažko peikti, kiekvienas turime savo nuomonę. Padarė tai padarė.
Sedekerskis, Giedraitis
– „Baskonia“ gretose esate ne vienintelis lietuvis – ten jau visiškas senbuvis yra Tadas Sedekerskis. Kiek jus džiugina, jog ir jis pastaruosius porą metų yra atradęs vietą komandoje, kurioje užaugo kaip žaidėjas?
– Aš žiauriai džiaugiuosi dėl Tado! Jau dėl to, kiek metų jis čia yra, kaip ant jo buvo visko pilta, kad jis jau nurašytas. Labai džiaugiuosi, nuo pirmų metų sakiau jam: lauk savo minučių, daryk, nenuleisk rankų ir ateis tos minutės, tu gali žaisti. Jis gali žaisti dar geriau, gali puolime išsimesti dar daugiau metimų. Tai tikrai ateis. Manęs jis nenustebino, matau jį kasdien treti metai, kiek jis įdeda į tai meilės, tai tokio žaidėjo norėtų labai daug trenerių. Tokių komandinių žaidėjų nėra daug. Plius, jis gali gintis tiek prieš „pirmus“, tiek prieš „penktus“ numerius. Jam reikia tik daugiau pasitikėjimo – kaip yra dabar: jis jaučia trenerio palaikymą ir duoda naudos komandai.
– Kiek Tadas yra mylimas Vitorijoje kaip savas žaidėjas?
– Jis yra labiau ispanas nei lietuvis, jį čia labai myli. Jis čia augęs, žaidžia po Ispanijos vėliava, manau, kad jo čia norės daug kas, ypač baskai. Jis čia vertinamas, nes visi mato, kiek jis įdeda darbo ir duoda naudos. Net kalbų nėra, kad jie turėtų norėti pratęsti su juo kontraktą. Būčiau stipriai nustebęs, jei baskai to nenorėtų.
– Jūsų laukia išvyka į Kauną, kiek „Žalgiris“ yra pasikeitęs nuo pirmosios tarpusavio kovos?
– Pasikeitė žaidėjai, buvo traumų, bet manau, kad šios penkerios pralaimėtos rungtynės nieko nereiškia, ši komanda pasikeitusi į gerą pusę. Porą rungtynių laimės ir vėl viskas bus gerai. Nereikia pūsti burbulo, kaip jau sakiau, kiekviena komanda turi duobių. Pirmajame rate visiems yra lengviau, ten gali pagauti visas komandas nuo pirmos iki paskutinės, antrajame yra sunkiau, nes jos jau susižaidusios. Taip yra ir su „Žalgiriu“. Jie – gerai susižaidę, aišku, traumelės kiek išmušė ekipą iš vėžių, bet tai – sezono dalis. Reikia susigyventi ir kažkam kitam dėti žingsnelį į priekį.
– Ar jus nustebino, kad „Žalgirio“ duobelė persikėlė net į LKL, kur buvo pralaimėta Jonavos ir Alytaus klubams?
– Sezono metu taip būna visiems, visko pasitaiko. Blogesnis periodas praeis ir viskas, nematau, dėl ko reikėtų panikuoti. Viskas su „Žalgiriu“ bus gerai.
– „Žalgiris“ turi problemų su gynėjų grandimi, ar viena pagrindinių jūsų užduočių Kaune bus bausti būtent čia?
– Negaliu išduoti, kiek ir ko naudosime (Juokiasi). Yra pas juos tų įžaidėjų, kodėl nuvertinate? Yra Lukas, tiek metų žaidžiantis ir įrodęs, kad gali duoti naudos. Taip, iškrito Evansas, Tayloras, bet reikia žaisti kitiems.
– Tarp įžaidėjų netekčių yra ir karjerą baigti nusprendęs Mantas Kalnietis. Kaip prisiminsite jį?
– Nustebau labai stipriai, kuomet jis baigė karjerą sezono viduryje, maniau, kad jis lauks sezono galo. Pačiam Mantui parašiau, pasveikinau su gera karjera, palinkėjau sėkmės ir tiek. Prisiminimai liks tik geriausi. Pamenu, pats dar tik per televizorių žiūrėjau krepšinį, Mantas buvo pavyzdys mano kartai ir dar jaunesniems. Iš to, kiek jis yra atidavęs rinktinei, klubiniam krepšiniui, Mantas yra tikras pavyzdys.
Norėdami komentuoti prisijunkite.