R.Giedraitį suprantantis K.Maksvytis: norisi, kad jau dabar prasidėtų lemiamos rungtynės

Lietuvos krepšinio rinktinė Puerto Rike jau baigia pasiruošimą olimpinei atrankai, kurioje kovos dėl bilieto į Paryžių.

Kazio Maksvyčio auklėtiniai jau naktį iš antradienio į trečiadienį stos į pirmąjį atrankos mačą prieš Meksiką, o strategas teigia iššūkiui jau pasiruošęs.

Prieš turnyro startą treneris apžvelgė kelionės trikdžius, netikėtai suorganizuotą trečiąjį draugišką mačą bei Lietuvoje palikto Roko Giedraičio situaciją.

„Gerai, kad atvažiavome anksčiau, nes, kaip girdėjote – su nesklandumais. Dingo mūsų daiktai, daktarų ir personalo visa įranga. Neturėjome galimybių gerai pasiruošti pirmai treniruotei, bet organizatoriai ir mūsų vadovai padirbėjo, kad treniruotė įvyktų. Kažkiek planus pakeitė ir tai, kad Puerto Rikas pasiūlė sužaisti kontrolines rungtynes, kurių neplanavome. Kaip girdėjote, pasidarėme uždaro tipo rungtynes ir, manau, gavosi geriau nei treniruotė, kurioje kartais sunku išgauti tą varžymąsi ar kokybę, kad ir kaip besitreniruotum.

Praktiškai viską padarėme, dabar liko sunkiausios dienos, kai esi pasiruošęs, bet turi laukti ir nesudegti tuo laukimu. Norisi, kad jau dabar prasidėtų tos lemiamos rungtynės“, – teigė rinktinės strategas.

– Kiek per savaitę nuo paskutiniųjų viešų rungtynių pasistūmėjo žaidimas su Domantu Saboniu?

– Pasistūmėjo, nes priprantame vienas prie kito ir įeiname į geresnę formą, tiek jis, tiek komanda. Tų kelių dienų mums dar ir trūko, kaip matėte prieš tai kontrolinėse rungtynėse. Tikiu, kad dabar būsime šiek tiek geresni.

– Rinktinė olimpinę atranką yra žaidusi ir Venesueloje, kur kilo organizacinių problemų. Kokias sąlygas gavote Puerto Rike?

– Viskas idealu nėra, vienas iš iššūkių yra susitvarkyti su smulkmenomis ir nedideliais vėlavimais, kurių bus ir per daug neišeiti iš kontrolės bei kontroliuoti dalykus, kuriuos galime. Viešbutis yra geras, gera lokacija, karšta, jei kažko nėra – organizatoriai stengiasi pataisyti. Sąlygos yra neblogos.

– Kiek netikėtas variantas buvo žaisti mačą su Puerto Riku?

– Kažkiek rizika tiek mums, tiek Puerto Rikui. Nenorėjome atversti savo kortų, nes pagal tai, ką pamatėme – tikrai stipri komanda ir tikrai pusfinalyje ar finale su jais žaisime. Jie norėjo pasitikrinti su mumis, gerai apsvarstėme ir nusprendėme priimti tą jų iššūkį. Carlosas Arroyo ir jų federacijos vadovas dėkojo bei pažadėjo pagloboti viso turnyro metu.

– Kuo teko dalintis nesulaukus kelionės metu dingusių lagaminų?

– Netekome aprangų, jei žaidėjai po vienos dienos gavo, tai štabo nariai lagaminų neturėjo dar vieną dieną. Teko dalintis telefonų pakrovėjais ir daiktais, organizatoriai suruošė vienkartinius higienos reikmenis ir išsisukome. Penki trenerių štabo nariai neturėjo savo daiktų dvi paras ir teko išgyventi. Žaidėjų aprangos jau yra vietoje, atkeliavo vakar, vienas krepšys buvo dingęs. Skrendant per Atlantą taip atsitinka dažnai, kiek teko kalbėti su vietiniais.

– Dėl pasiruošimo turnyrui jaučiatės gerai ir esate ramus?

– Iš savo pusės jaučiamės gerai, kažkiek yra iššūkis, kad reikės žaisti tas atkrintamųjų rungtynes, tik tas neramina. O šiaip esame pasiruošę.

– Kaip reagavote į Roko Giedraičio išsakytas mintis dėl komunikacinių federacijos problemų?

– Aš suprantu Roką, labai sunki moralinė misija būnant treneriu, kai reikia žaidėjus, su kuriais susigyveni, „atkabinti“ nuo rinktinės, tuo labiau Eurolygos žaidėją. Kažką „atkabinti“ reikėjo, mes netaikome praktikos kviesti dvylikos žaidėjų. Man norėjosi visus žaidėjus paimti, bes mums reikėjo priimti sprendimą pasirinkti dvylika.

– Rinktinės yra skirstomos į favoritus ir autsaiderius. Ankstesnės patirtys leidžia į tai žiūrėti kiek kitaip?

– Visi mini mus kaip favoritus – ne naujiena. Turime su tuo susitvarkyti, niekas mums raudono kilimo neišties ir su gėlėmis nelauks. Turime susitvarkyti su spaudimu, visų pirma einančiu iš vidaus, tada ir iš išorės.