R.Boatrightas – esminių „Ryto“ problemų neišsprendžiantis žaidėjas
(36)
Vilniaus „Ryto“ komanda surado pamainą išvykusiam Demetriusui Jacksonui – pasirašė sutartį su 27 metų 183 cm ūgio Ryanu Boatrightu.
Studijas Konektikuto universitete baigęs amerikietis profesionalo karjerą pradėjo 2015 metais, kai savo vardo Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) naujokų biržoje neišgirdo, nors paskutiniaisiais metais NCAA ir rodė solidžią statistiką: 17,4 taško, 4,1 atkovoto kamuolio ir 3,8 rezultatyvaus perdavimo per 36 minutes. Metais anksčiau, 2014-aisiais, jis tapo ir NCAA čempionu. Tuomet komandoje iš dabar žinomų žaidėjų buvo Berlyno ALBA puolėjas Nielsas Giffey ir NBA vidutiniokas Shabazzas Napieras.
R.Boatrightas nusprendė į NBA brautis pro Vasaros lygą ir ten su Bruklino „Nets“ marškinėliais rodė puikų žaidimą – pelnydavo po 14 taškų, atkovodavo 2,3 kamuolio ir atlikdavo 2,2 rezultatyvaus perdavimo. Ekipa pasiliko šį gynėją ir ikisezoniniams mačams, bet po jų atleido. Netrukus Detroito „Pistons“ pasikvietė R.Boatrightą, tačiau po dviejų dienų nutraukė sutartį ir šis pasuko į G lygą, bet ir ten išbuvo vos tris mėnesius – iki sausio bei buvo atleistas.
Savo klajones Europoje R.Boatrightas pradėjo Kapo di Orlando ekipoje, kur Italijos lygoje žibėjo fiksuodamas 19 taškų vidurkį. Vasarą gynėją pasikvietė Guangdžou „Long-Lions“ ekipa, bet vos po 5 mačų jis išvyko, nors per rungtynes ir rinkdavo po 24 taškus. 2016 m. lapkritį pasirašė sutartį su Zagrebo „Cedevita“ ekipa, kurioje spindėjo Europos taurėje. „Top 16“ starte prieš Valensijos „Valencia“ sumetė 37 taškus (8/9 dvitaškiai, 4/8 tritaškiai), atkovojo 5 kamuolius, atliko 11 rezultatyvų perdavimų, išprovokavo 10 pražangų ir surinko net 51 naudingumo balą, taip sužaisdamas savo gyvenimo rungtynes. Tą sezoną jis turnyrą baigė fiksuodamas 17,7 taško, 3,1 atkovoto kamuolio, 4 rezultatyvių perdavimų ir 16,6 naudingumo balo vidurkius. Tiesa, imtis buvo gana mažoka – sužaisti vos 7 susitikimai. Šio atleto vedama „Cedevita“ laimėjo Kroatijos taurę, lygą, o jis tapo finalo serijos naudingiausiu žaidėju.
Stambulo „Bešiktaš“ 2017 m. vasarą pasikvietė R.Boatrightą į savo gretas, tačiau labai nusivylė šiuo žaidėju, su kuriuo sutartis buvo pasirašyta pagal formulę „1 plius 1“. Amerikietį kamavo sveikatos problemos, o kai jis buvo sveikas, fiksavo vos 9,5 taško vidurkį per 25 žaidimo minutes. Po blankaus pasirodymo Turkijoje atsigauti R.Boatrightas sugrįžo į JAV, kur rungtyniavo G lygoje. Ten per kelis mėnesius pabuvojo dvejose komandose ir 2019 m. sausį sugrįžo į Senąjį žemyną, kai jį pasikvietė Malagos „Unicaja“. Čia jis atliko rotacijos gynėjo rolę, kurio pagrindinė užduotis buvo rinkti taškus ir Europos taurėje per 14 minučių spėdavo sumesti 6,7 taško.
Pernai vasarą R.Boatrightas vėl užsivilko „Cedevita“ marškinėlius, kurį šįkart jau vadinosi „Cedevita Olimpija“ ir žaidė Liublianoje, tačiau sugrįžti į šį klubą padėjo jo geri santykiai su Kroatijoje dar žaidusiu klubu, kuris susijungė su Slovėnijos komanda. Šįkart tokių stebuklų Europos taurėje R.Boatrightas nebekūrė, o ir pati komanda baigė pasirodymą turnyre po pirmojo etapo, todėl atsisakė šio žaidėjo paslaugų, kuris per 22 minutes pelnydavo po 11 taškų, bet fiksuodavo 8,9 naudingumo balo vidurkį.
Sausio pabaigoje legionierius persikėlė į Saratovo „Avtodor“, bet ten sužaidė vos 4 susitikimus ir sezonas dėl koronaviruso pandemijos buvo nutrauktas. Nesudėtinga paskaičiuoti, kad per savo dar neilgą profesionalo karjerą R.Boatrightas spėjo sužaisti 11-oje skirtingų komandų, o „Rytas“, jam yra 12-a karjeros stotelė. Žinoma, kad šį skaičių padidina G lygos klubai, į kuriuos žaidėjai žiūri kaip į tarpines stoteles. Tai jau bus 5-as kartas, kai R.Boatrightas atvyks į ekipą sezonui įsibėgėjant, todėl turi patirties, kaip greičiau įsilieti į žaidimo schemas, kai su komanda nesitreniruoja nuo pasirengimo pradžios.
Pažvelkime į R.Boatrighto sugebėjimus. Tai yra įžaidėjas, kuris pirmiausia žiūri, kaip rinkti taškus, o ne kurti situacijas komandos draugams. Visose ekipose jo pagrindinė užduotis būdavo mesti į krepšį. Štai ir praėjusiame sezone Europos taurėje per 22 minutes spėdavo atlikti po 9 metimus, o „Avtodor“ sudėtyje apskritai krepšį atakuodavo po 12 sykių. Karjeros rezultatyvių perdavimų vidurkis yra 3,3 per 25 žaidimo minutes, o nemažai tų perdavimų atliekama tuomet, kai jau neįmanoma pačiam atlikti logiško metimo.
R.Boatrightas atakas baigti mėgsta tiek prasiveržimais arčiau krepšio, tiek metimais po driblingo iš vidutinio nuotolio, tiek šūviais iš perimetro. Lyginant šį žaidėją su D.Jacksonu, jis turi kiek stabilesnį metimą iš toli, bet karjeros vidurkis Europos taurėje siekia tik 31,3 proc. Palyginimui galima patekti visiškai kitokius skaičius, kai su „Cedevita“ marškinėliais Adrijos lygoje per 19 mačų fiksavo net 52,1 proc. vidurkius, mesdamas per rungtynes po 5 tritaškius. Saratove per 4 susitikimus irgi pataikė pusę tolimų šūvių (11/22), bet čia imtis per maža. Kai žaidėjas taip dažnai keisdavo komandas, sudėtinga rasti didesnę imtį – būtent 19 susitikimų Zagrebe yra daugiausiai profesionalo karjeroje. NCAA jo karjeros vidurkis per 4 sezonus yra 38 proc. tolimų metimų.
Stebint „Ryto“ naujoko žaidimą, kartais susidaro įspūdis, kad jis žūtbūt nori mesti į krepšį ir nekreipia dėmesio nei į situaciją aikštelėje, nei į prieš jį esančius varžovus, todėl būna atliekami nelogiški metimai. Tokius sau gali leisti Mike‘as Jamesas, Aleksejus Švedas ar Scottie Wilbekinas, bet R.Boatrightas toli gražu nėra to kalibro žaidėjas, todėl jo beprotiški šūviai dažnai skrieja pro šalį. Buvo atvejų, kai R.Boatrightas savo metimais ištraukdavo komandą, bet neretai ir nuskandindavo. Pažiūrėsime, kokių atvejų bus daugiau Vilniaus ekipoje.
Jeigu D.Jacksonas būdavo vienas geriausių komandos žaidėjų gynyboje, tai R.Boatrightas toli gražu jam neprilygsta pagal šį elementą. Nors buvęs „Ryto“ žaidėjas yra vos 2 centimetrais aukštesnis, tačiau buvo fiziškai gerokai tvirtesnis ir turėjo greitesnes rankas. R.Boatrightas yra labai pažeidžiamas gynyboje, kur jam trūksta ir ūgio, ir fiziškumo. Stebint jo gynybą „du prieš du“ situacijose, į akis krenta prastas pozicijų užsiėmimas ir žaidėjų praleidimas į jų stipriąsias rankas. Kartais R.Boatrightas nei likdavo prie gynėjo, nei perimdavo aukštaūgį, todėl jo komandos „didelis žmogus“ turėdavo tvarkytis iškart su dviem oponentais.
Išvada. „Rytas“ įsigijo žaidėją, kuris labai mėgsta turėti kamuolį savo rankose ir yra labiau taškų rinkėjas nei žaidimo organizatorius. Andrew Goudelockas neturėtų būti itin patenkintas šituo pirkiniu, nes atvyko dar vienas žaidėjas, kuris mėgsta laikyti kamuolį savo rankose ir niekam jo nedavęs mesti į krepšį. Net ir pikenrolo situacijose R.Boatrightas dažniau renkasi metimą iš vidutinio nuotolio ar prasiveržimą nei perdavimą komandos draugui. Galbūt D.Kairys uždės apynasrį šiam žaidėjui, bet visą karjerą jo vaidmuo būdavo rinkti taškus, o ne ieškoti kitų žaidėjų. Juolab, kad jis ir neturi labai gerų įgūdžių, reikalingų atakų organizatoriui. „Rytas“ šiuo metu turi labai daug problemų gynyboje ir R.Boatrightas jos tikrai nesulopys. Žinoma, kad puolime dabar ekipa geriau atrodys nei pastaruoju metu žaidžiant Doviui Bičkauskiui, bet vien puolimu prieš gerus varžovus ir svarbių rungtynių nelaimėsi.
„Rytas“ pastaruoju metu ir gynyboje, ir puolime žaidė bardaką ir R.Boatrightas tikrai nepašus į žaidėją, kuris gali įvesti tvarką. Akivaizdu, kad D.Jacksonas yra žaidėjas iš aukštesnės lentynos ir R.Boatrightas jo nekompensuos, bet šioje sezono stadijoje rasti labai gerą žaidėją yra gana sudėtinga. Žvelgiant į tuos kandidatus, kurie buvo vilniečių akiratyje, akivaizdu, kad būtent tokio stiliaus krepšininko ir norėta, kuris būtų puolime pastebimas, o ne aikštės generolas.
„Rytui“ belieka tikėtis, kad Maurice‘o Ndouro ir R.Boatrighto įsiliejimas į komandą atneš teigiamų vėjų, nes kitaip D.Kairiui gali tekti ieškotis kitos darbo vietos. Krepsinis.net žiniomis, šeštadienį po pralaimėjimo Pasvalyje D.Kairys turėjo rimtą pokalbį su klubo vadovu Dariumi Gudeliu.
Norėdami komentuoti prisijunkite.