Prieš tris mėnesius finalo baigtį numatęs M.Fosteris: „Rytas“ tiesiog yra geresnė organizacija
VIDEO interviu, FOTOGALERIJA (57)
Vilniaus „Rytas“ netruko susigrąžinti pernai paleistą Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) čempionų titulą – finalo serijoje 3:1 nukarūnuotas Kauno „Žalgiris“.
Sostinės ekipos triumfas negalėjo labiau priminti Holivudo scenarijaus – du pirmieji mačai laimėti po pratęsimų, o čempioniška trečioji pergalė pasiekta vieninteliu tašku.
Simboliška, kad pergalingą metimą pataikė būtent Marcusas Fosteris, tapęs finalo serijos MVP, bet tuo pačiu nepamiršęs ir pernykštės finalo serijos.
Po rungtynių amerikietis teigė jau seniai prognozavęs tokią sezono pabaigą, o pagarbą atidavė ir Dovydui Giedraičiui bei „Žalgirio“ gerbėjams.
„Jausmas – neįtikėtinas. Pernai trūko tiek mažai ir mano širdis norėjo būti čia. Atsimenu, kai sėdėjau Kinijoje ir žiūrėjau pirmąsias „Ryto“ bei „Žalgirio“ sezono rungtynes bei žinojau, kad būsiu čia, šiame momente. Nežinojau, kad atsidursiu čia taip anksti, dar sausio mėnesį, bet žinojau, kad po sezono Kinijoje būsiu čia ir kausiuosi dėl šio titulo. Neįtikėtinas jausmas, nes žaidėme kaip niekada anksčiau. Visi prisidėjo visais įmanomais būdais. Dabar galiu būti tik laimingas“, – po triumfo teigė amerikietis.
– Kaip dėl kitų metų?
– Dabar apie kitus metus negalvoju. Džiaugiuosi dėl tokio finišo, kaip ir visi. „Rytas“ yra didelė mano gyvenimo dalis, ne tik kaip krepšinio komanda, tai yra mano gyvenimo dalis. Nežinau, grįšiu kitąmet ar po dvejų–trejų metų, bet žinau, kad čia dar grįšiu prieš savo karjeros pabaigą.
– Paskutinės atakos planas buvo jums pasiimti kamuolį, o likusiems žaidėjams tiesiog išsidėstyti plačiai?
– Tiesą sakant ne, planas buvo ne toks. Planas buvo man nusimesti kamuolį, tada jį vėl prisiimti ir iki pabaigos žaisti „izoliacijoje“. Mačiau, kaip uždarė mano dešinę pusę, persimečiau kamuolį į kairę ranką ir visomis savo jėgomis užbaigiau prasiveržimą.
– Ką pakeitėte po pirmųjų dvejų rungtynių, kurios nebuvo tokios sėkmingos asmeniškai?
– Nuoširdžiai, nepakeičiau nieko. Mečiau tokius pačius metimus kaip ir šiandien ar praeitose rungtynėse. Pokyčių nebuvo, tačiau pataikiau savo metimus. Giedraitis yra puikus gynyboje, vienas iš geriausių, prieš kuriuos esu žaidęs. Geras vaikis, bus įdomu pamatyti, kur jis atsidurs ateityje.
– Pilnos tribūnos taip pat pridėjo motyvacijos?
– Buvo neįtikėtina. Treneris vakar pasakė, kad rugpjūčio mėnesį išgirdęs, jog finalo serijoje pirmausime 2:1 ir turėsime žaisti namų arenoje, su tokia atmosfera, jis būtų labai džiaugęsis. Net ir pralaimėjus trečiąsias rungtynes žinojome, kaip viskas bus, nes bilietai buvo greitai išgraibstyti. Atmosfera buvo neįtikėtina. Myliu šiuos gerbėjus, o jie parodė meilę mums. Negaliu būti laimingesnis už juos.
„Rytas“ – „Žalgiris“ (71 nuotrauka)
– Kokios mintys skriejo Lukui Lekavičiui atliekant paskutinį metimą?
– Kai jis priėmė kamuolį, negalėjau patikėti, koks laisvas yra, maniau, kad jau viskas. Kai pamačiau metimą, supratau, kad jis bus per trumpas. Iš pradžių buvo liūdna, bet pamačius, kad metimas neįkris – palengvėjo.
– Kas šiame mače buvo sudėtingiausia?
– Jie nuolat atsitiesdavo. Antrojoje dalyje atitrūkome aštuoniais taškais ir maniau, kad nurūksime bei pribaigsime juos, bet jie nuolat sugrįždavo. Lekavičius niekada nepasiduoda. Manai, kad jį uždarei, bet jis pelno taškus. Birutis yra labai kietas po krepšiu, sunku prieš jį gintis. Ulanovas yra legendinis žaidėjas. Sumneris gerokai pasitempė, priminė pernykštį Isaiah Tayloro žygį. Kontroliavome tai, ką galėjome, jie žaidė gerai, bet mes buvome geresni mačuose, kuriuos laimėjome.
– Praėjusiame mače „Žalgirio“ gerbėjams rodėte, kad laimėsite 3:1. Ką dabar galite jiems pasakyti?
– Dar kovo mėnesį, kai „Žalgirio“ gerbėjai rašinėjo man žinutes po mano klaidos, atsimenu save salėje sakant treneriui Gustui (Maskoliūnui), kad laimėsime finalo seriją prieš juos 3:1. Žinojau apie tai prieš tam įvykstant. Jie turi puikius gerbėjus, bet „Rytas“ yra tiesiog geresnė organizacija.
Norėdami komentuoti prisijunkite.