Pirmąją pergalę trenerio poste pasiekęs A.Šležas: buvau įmestas į ugnį
interviu
Po pirmųjų dviejų „7bet-NKL“ čempionato ratų Vilniaus „Perlo Energijos“ komandoje įvyko rokiruotė vyriausiojo trenerio kėdėje – Edviną Justą pakeitė ilgametis Vilniaus „Lietuvos ryto“ žaidėjas Andrius Šležas.
Naujasis „Perlo Energijos“ generolas debiutinėse rungtynėse su Palangos „Kuršiais“ patyrė pirmąjį pralaimėjimą (78:95), tačiau vos po kelių dienų šventė ir pirmąją pergalę prieš „Mažeikius“ (67:63).
46-erių A. Šležas pokalbyje su nklyga.lt pasidalijo mintims apie įvykusius pokyčius komandoje, pirmąją pralaimėjimą ir pergalę bei auklėtinių dušą rūbinėje.
– Kada sulaukėte kvietimo perimti „Perlo Energijos“ vyriausiojo trenerio pareigas?
– Sekmadienį po „Žalgirio“ ir „Ryto“ rungtynių sulaukiau skambučio, kuriame pasakė, kad pirmadienį jau turėsiu vesti treniruotę. Pranešė, kad nutraukė sutartį su Edvinu Justa, todėl buvo lengvas šokas.
Pradėjome viską dėliotis ir tikiu, kad greitai viskas pradės tekėti tinkame linkme. Praeitą savaitę susipažinome su vaikais, nors dauguma jau buvo pažįstami.
– Ar spėjote pasiruošti pirmosioms rungtynėms?
– Per pirmąsias rungtynes buvau įmestas į ugnį, nes turėjome tik dvi treniruotes. Rungtynėse su „Kuršiais“ kažkas pavyko, bet tame mače man reikėjo pertraukėlių po 10 minučių.
Aišku, tiek neturėjome, todėl anksti išnaudojome visas minutės pertraukėles, o ketvirtajame kėlinyje jų nebeturėjome ir didžioji dalis komandos buvo išsibaudavę. Tad likusias 5 minutes likome rotacijoje tik penkiese ir jau nieko negalėjome padaryti – pralaimėjome atkarpą 0:15. Tokios tos pirmosios rungtynės.
– Kokius pakeitimus įvedėte?
– Penktadienio treniruotėje šiek tiek pasidėliojome rungtynėms su „Mažeikiais“. Pasiruošėme spaudimui ir aptarėme gynybos detales – kur keičiamės, kur nesikeičiame, kur reikalinga pagalba. Antrosios rungtynės buvo geresnės, nes iškovojome pergalę išvykoje.
Aišku, dar reikia laiko, nes jie dar nėra profesionalai. Jiems pasakai, bet jie iškarto to nepadaro, nes mėgsta dar pasiblaškyti. Jie kartais rungtynių metu priima savo sprendimus ir su treneriais nesutinka. Kai viską išsiaiškinsime, tada nieko netrūks.
– Rungtynėse su „Mažeikiais“ iškovojote pirmąją pergalę. Kiek stipriai jums ir komandai reikėjo šio laimėjimo?
– Visiems reikėjo. Ir man pačiam, kaip vadovaujančiam, ir vaikams reikėjo tos pergalės. Man, kaip naujam atėjusiam, tai buvo labai svarbu. Gerai, kad pavyko antruoju bandymu. Pirmasis mačas irgi nebuvo blogas, bet mums pritrūko pasiruošimo laiko.
Antrose rungtynėse broko išlindo gynyboje, nes vis dar nespėjome ištaisyti klaidų. Tą aiškinamės su vaizdo peržiūromis. Ši pergalė tikrai pridės papildomos energijos ir ketvirtadienį būsime dar energingesni.
– Kaip reagavote į auklėtinių dušą rūbinėje?
– Mačiau, kad tai nebe pirmas kartas, kai tęsiamos tokios tradicijos – buvau išmaudytas. Gaila šiek tiek kostiumo, bet gal susitvarkysiu. Smagi akimirka, nors man pačiam nemaloni, bet tai duoda impulsą trenerių ir žaidėjų bendravime. Tokiu momentu galima su treneriu šiek tiek pajuokauti. Tai savotiškai įdomi patirtis (juokiasi).
– Kokį įspūdį jums iki šiol palieka komanda?
– Jaunimas turi rodyti norą ir energiją. Stengtis tiek gynyboje, tiek puolime, nes jų ateitis yra ne „Perlas Energija“, o aukštesnis lygis. Mūsų tikslas yra paruošti juos aukštesniam lygiui. Tą vaikams ir sakome. Kas tuo patikės, tas ir eis į aukštesnį lygį. Žaidėjai rodo norą, todėl belieka tik teisingai juos nukreipti ir panaudoti jų geriausias savybes.
– Ar jus nustebino individualių žaidėjų gabumai?
– Arnas Adomavičius dar pas mane nebuvo treniruotėje. Man visai neblogą įspūdį iki šiol palieka Adas Šimonis. Norėčiau, kad kiti žaidėjai imtųsi daugiau iniciatyvos. Yra talentingas ir geras jaunimas, su kuriuo reikia dirbti, o kas papuls į „Ryto“ komandą, tai čia priklausys nuo jų. Treneris negali stovėti už nugaros su diržu. Turi ir pats labai norėti. Kai jis norės, tai ir treneriui bus lengviau dirbti.
– Ką komandoje reikia labiausiai taisyti?
– Kaip ir visas jaunimas, jie labai bijo kalbėti aikštelėje. Tai sumažina procentus iškovoti pergalę. Be to, nors jie tai jau darė, bet žaidėjai turi dar greičiau bėgti į greitą puolimą. Tiek gynyboje, tiek puolime yra taisytinų vietų – visur reikia tobulėti. Dabar turime žiūrėti į priekį. Turime nuteikti vaikus, kad jie gali žaisti, turi gerbti kiekvieną varžovą ir gali įveikti bet ką.
– Kokie likusio sezono tikslai?
– Žingsnis po žingsnio reikalingos tos pergalės, kad galėtume atsispirti nuo dugno. Tikslas yra patekti tarp 8–12 vietos, į atkrintamąsias, ir nenukristi žemiau. Išsilaikyti ir kilti į kuo aukštesnę poziciją.
– Kaip iki šiol vertinate savo trenerio karjerą?
– Prieš kelis metus buvau „Perlo Energijos“ asistentas. Po to turėjau dvejus metus pertrauką, per kurią dirbau su vaikais. „Ryto“ komanda tikriausiai stebėjo situaciją ir įvertino tai, todėl labai džiaugiuosi. Ačiū jiems, stengsiuosi jų nenuvilti.
Norėdami komentuoti prisijunkite.