Pergalių svaigulio fone – raminanti E.Ulanovo žinutė: negalime žiūrėti į lentelę, ne mūsų nosiai
VIDEO interviu (2)
Kauno „Žalgiris“ sužaidė tobulą dvigubą savaitę. Iš pradžių krito Stambulo „Anadolu Efes“ (96:70), o penktadienį Nemuno saloje buvo paguldytas į Eurolygos grandų gretas šį sezoną sugrįžęs Atėnų „Panathinaikos“ klubas (80:68). Dvi skambios pergalės iš dviejų, vėl sugrąžinusios seniai matytą atmosferą Kaune.
Po mačo kapitonas Edgaras Ulanovas išskyrė pagrindinius pergalės akcentus.
„Pirmajame kėlinyje buvo labai neramu, nes slogiai pradėjome. Treneris dėjo ryškų akcentą, kad žaidžiame su žymiai geresne komanda, negalime atsipalaiduoti ir per daug mėgautis praeita pergale. Buvo svarbu suprasti, kad žaidžiame potencialią finalo ketverto komandą, kuri turi begalę talento, ypač puolime. Pirmas kėlinys buvo neramus, nes atrodė, kad įsivėlėme į taškų lenktynes. Taškų lenktynėse, gali būti, kad neužtektų jėgų. Antro kėlinio pabaiga buvo super, ypač gynyboje pavyko juos pristabdyti.
Antroje pusėje apskritai diktavome tempą, rungtynių ritmą, žaidimas šiek tiek sulėtėjo, pasidarė daugiau pozicinių atakų, paliestų kamuolių. Turėjome daug gerų gynybinių situacijų. Aišku, karštos galvos buvo šiek tiek puolime prie jų dvigubinimo ir bandymo grįžti į rungtynes. Kai jie bėgdavo dvigubinti aklai, porą kartų praradome kamuolį, bet kalbant apie antrą pusę, ji buvo visiškai mūsų. Turime būti patenkinti, kad tai sugebėjome padaryti prieš tokią gerą komandą“, – sakė puolėjas.
– Kalbant apie taškų lenktynes, ko reikia „Žalgiriui“, kad jaustųsi užtikrinčiau. Daugiau kažkokių ginklų puolime?
– Kai turime tokius žmones, kaip Arnas ir Dovis, Edmondas, kuris dar mokosi, bando priprasti prie Europos krepšinio. Bet turime tokius didelius gynėjus, didelius kūnus, ilgas rankas. Turime paversti tas rungtynes kažkiek gynybinėmis, kai yra ūgio pranašumas. Pasižiūrime į PAO sudėtį, tikrai gera komanda, su begale talento tiek gynėjų linijoje, tiek po krepšiu, jie tikrai gali bausti. Veltis į taškų lenktynes su jais nebūtų daug logikos.
– Tobula dviguba savaitė, dvi pergalės iš dviejų. Ką tai pasako apie komandos augimą ir kur labiausiai augate?
– Nemažai dalykų kreipiame į smulkmenas, į elementarius dalykus, greitesnį derinių išpildymą, geresnį išsidėstymą puolime, didesnį aktyvumą gynyboje. Kartais per daug pražangų prisirenkame, bet bent jau stengiamės diktuoti tempą ir ritmą. Emociškai, kai taip išsikrauname, kai taip viskas vyksta, vienas kitą palaikome. Kažkas padaro klaidą, tada kitas ateina pagelbėti.
Puolime matome, kad kamuolys vaikšto, visi turi begalę variantų užsibaigti, parodyti save puolime. Taip ir išeina, kad psichologiškai lengviau, ateina didesnis pasitikėjimas, ko gal trūko šį sezoną. Kai būdavo rungtynių pabaigos anksčiau, pralaimėdavome jas. O dabar viskas užtikrintai, savo vietose, vienas už kitą stovime ir tai teisinasi.
– Paminėjote, kad geriau žaidžiate pabaigas. Ar tai yra dėl ugdomo nugalėtojų mentaliteto?
– Galbūt ėjimas kartu link tikslo – pergalės. Daug detalių susideda tose rungtynėse. Prieš gerą komandą naudojome 11 žaidėjų rotaciją, kur kiekvienas įdeda labai svarbų indėlį, galbūt ne visada taškuose, atkovotuose kamuoliuose, bet tiesiog gynyboje, kur reikia paspausti ar padaryti kelias pražangas, numušti tempas. Kai visi daro tokias mažas užduotis, neužsiciklina ties taškais, atkovotais kamuoliais, tada viskas išeina.
– Keenanas Evansas šiandien žaidė puikiai. Ar pačiam irgi atrodė įdomu, kaip jam seksis prieš vieną geriausių perimetro gynėjų Jerianą Grantą?
– Ruošėmės tam tikrai, nes jie turi Grantą, o pabaigoje metė Kalaitzakį, kuris pastaruoju metu tikrai gerai žaidžia. Kaip ir ruošėmės tam. Bandėme juos priversti, kad Keenaną gintų kitas žmogus. Dabar nepasakysiu, kiek tai gavosi, bet Keenanas rado savo momentus. Kartais tie metimai atrodo sudėtingi, bet kai jis tokiame ritme, matome, ką jis gali.
– Mėnesis Andrea Trinchieri vadovavimo. Kiek spėjote apsišlifuoti prie šio trenerio ir ar jau žaidžiate jo norimą krepšinį?
– Reikėtų trenerio paklausti, kiek jis mato to progreso, bet begalę rungtynių sužaidėme šį mėnesį. Turėjome tik kelias dienas, kuomet galėjome treniruotes ir tai viena iš tų dienų buvo skirta atsistatymui. Tai buvo tik 2 rimtos treniruotės. Sunku išpildyti, ką jis nori, bet stengiamės ir matome, kaip jam svarbu yra detalės, ką jam tai reiškia ir matome, kad prie bet kokio rezultato turi būti agresyvus ir išpildyti, ką jis nori.
– Kiek smagu turėti tokias draugiškas akistatas su Mariumi Grigoniu? Matosi ir pasišpagavimas rungtynių metu, alkūnės, apsistumdymas...
– Smagūs. Smagu susitikti, nes dažniausiai gali tai padaryti tik vasarą arba susiskambinti telefonu. O kai pasimatai, visai kas kita. Klausimai ne tik apie krepšinį, norisi pasikalbėti ir apie gyvenimą. Krepšinio aikštelėje žinome vienas kitą puikiai, n kartų žaidėme, n kartų treniravomės. Norisi pasikalbėti ne tik apie tai.
– Kiek svarbu dabar neužsiliūliuoti ant tų pergalių?
– Negalime žiūrėti į lentelę, ne mūsų nosiai. Reikia žaisti savo žaidimą, jį dar labiau gerinti. Prie gero greitai priprantama, o svarbiausia, kad priverstume save neatsipalaiduoti.
Norėdami komentuoti prisijunkite.