Paskola vietoje paramos Lietuvos krepšinyje: su tuo susidūrę – pasekmes semia iki šiol ir įspėja „Lietuvos rytą“

Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandos vardas pastaruoju metu vėl yra dažnai linksniuojamas dėl to, kas vyksta už aikštelės ribų.

Tai Linas Kleiza pasižymi įsiverždamas pas teisėjus, tai klubo dalininkai savo pozicijomis dalinasi bendraudami per žiniasklaidą, o taip pat ir Antanas Guoga, rodos, jau nori rankose turėtą žaisliuką – sostinės klubą – padėti į šalį. Kad verslininkas jau bandė savo akcijų dalį įsiūlyti galintiems ją įsigyti turtingiems žmonėms, teigė ir Krepsinis.net šaltiniai.

Tačiau spaudoje atrėminėjęs likusių dalininkų poziciją, ypač – po paviešintos sutarties su skandalų krečiamu „MG Baltic“ koncernu, A.Guoga delfi.lt paviešino ir dokumentus, kuriuose matyti, kokią paramą jis skyrė „Lietuvos rytui“.

Tiksliau, ne paramą, o paskolą. Kaip paviešino klubo prezidentas, beprocentė 850 tūkst. eurų paskola klubui buvo suteikta birželio viduryje. Šia sutartimi A.Guoga įsipareigojo kas mėnesį (iki sausio vidurio) komandai pervesti po 100 tūkst. eurų, vieną mėnesį papildomai skiriant dar 50 tūkstančių.

Pasirašęs šią sutartį, „Lietuvos ryto“ klubas įsipareigojo skolą savo dalininkui ir prezidentui grąžinti iki 2019 m. birželio mėnesio 30 dienos.

Krepsinis.net portalas nusprendė pasidomėti, kiek paplitusi praktika yra Lietuvos klubuose vietoje paramos gauti paskolą iš privačių asmenų arba įmonių ir kokios priežastys tai lemia. Norėdama tai išsiaiškinti, bendravau su daugiau nei dešimtimi krepšinio vadybininkų, klubų vadovų bei LKL užkulisius puikiai išmanančių žmonių.

Didžioji dalis jų patvirtino, jog „Lietuvos ryto“ atvejis nėra vienetinis ir Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe–LKL“) klubams ne kartą yra tekę finansines problemas bent laikinai bandyti spręsti paskolų būdu. Krepsinis.net žiniomis, tarp tokių ekipų tikrai buvo ir Kauno „Žalgiris“, ir Kėdainių „Nevėžis“, ir „Šiauliai“, ir Klaipėdos „Neptūnas“, o dar senesniais laikais ir Pasvalio „Pieno žvaigždės“.

Tačiau situacijos visų klubų buvo gana skirtingos – tiek žvelgiant į aplinkybes, tiek į paskolų davėjus, tiek į galutines to pasekmes. Tiesa, daugumoje situacijų priežastis būdavo ta pati – komandai pinigų reikėdavo čia ir dabar.

Štai keli pavyzdžiai.

„Žalgirio“ klubas dar Vladimiro Romanovo laikais paskolų sutartis turėjo su „Snoru“ ir paties verslininko valdytu „Ūkio“ banku. Viena vertus, šiuo atveju kalba lyg eina apie bankus, kurių paskolų negalima lyginti su tomis, kurias suteikia privatūs asmenys ar įmonės. Tačiau kita vertus, visiems žinoma, jog „Ūkio“ banko paskola buvo laikoma tais pačiais V.Romanovo pinigais, tik duotais iš kitos kišenės. Verslininkas žadėjo, jog skolos „Žalgiriui“ grąžinti nereikės ir ji taps parama, tačiau taip nenutiko, o ir pats V.Romanovas netrukus sulaukė pasibeldusių pareigūnų, nes jam buvo pareikšti įtarimai iššvaisčius didelės vertės turtą.

Su paskola „Žalgiriu“ buvo tekę susidurti ir vėliau. 2014 metais klubui buvo uždrausta registruoti legionierius dėl neišmokėtų senų skolų buvusiems žaidėjams. Kadangi pati savivaldybė tuo metu lėšų skirti negalėjo, o paramos įteisinimas būtų užtrukęs, klubui teko griebtis šiaudo – tada paskolą „Žalgiriui“ suteikė savivaldybės valdomos įmonės. Tiesa, priešingai nei su V.Romanovu, šįkart paskola iš tiesų vėliau buvo perklasifikuota kaip parama.

Tuo tarpu „Neptūno“ ekipoje, Krepsinis.net žiniomis, dar visai neseniai taip pat pasitaikė situacijų, kuomet kritiniu atveju tekdavo skolintis iš įmonių pinigus, nes kartais žūtbūt reikėdavo rasti lėšų sumokėti žaidėjų algoms.

Kiek kitokia buvo „Nevėžio“ situacija. Dar prieš daugiau nei penkerius metus klubui paskolą suteikė buvęs komandos prezidentas ir su šia skola, viršijančia 100 tūkst. eurų, „Nevėžis“ gyvena iki šiol. Tiesa, pagal taikos sutartį iki 2022 metų ji bus sumokėta. Manoma, jog ir šiuo atveju klubo savininkas buvo žadėjęs paskolą pakeisti į paramą, tačiau to nepadarė.

Ir tai – tik keli pavyzdžiai. Kaip šypsojosi nemaža dalis krepšinio vadybos specialistų, tokie paskolų suteikimai nėra nei nauja, nei pasibaigusi praktika mūsų šalyje.

Tačiau kokią naudą ar žalą tokios beprocentės paskolos neša abiem sandorio pusėms? Šioje vietoje kalbintų specialistų nuomonės stipriai išsiskyrė.

Dalis jų kalbėjo apie privalumus – nulį palūkanų, kuomet klubui reikalinga skubi pagalba vėluojant rėmėjų lėšoms, jų stingant arba susidūrus su sankcijomis, kuomet, kaip „Lietuvos ryto“ atveju, buvo areštuota arena.

„Sveikintina ir gerbtina, kad Guoga suteikė paskolą be palūkanų – tai rodo, jog jis nenori pasipelnyti. Jei tai gelbėjo komandą, kodėl gi ne?“, – sakė vienas iš šalyje žinomų krepšinio vadybininkų.

Dauguma pabrėžė ir tai, kad gaudamos beprocentę paskolą neretai komandos tikisi, jog galiausiai jos grąžinti nereikės. Taip, beje, ne kartą yra ir nutikę.

„Bet kita vertus, ar sąžininga yra skolintis, o ne imti paramą, ir vėliau sakyti – atsiprašau, negrąžinsiu. Tai suktos vadybos pavyzdys. Juk yra bankai – jei trūksta pinigų, verslas skolinasi iš jų“, – prieštaravo kitas specialistas.

Jei pinigai yra reikalingi, rėmėjų lėšų neužtenka, o savininkai patys investuoti nenori, iš tiesų lieka viena išeitis – bankai. Tačiau čia vėl susiduriama su sunkumais, mat Lietuvos krepšinio klubams gauti paskolas yra labai sudėtinga. Visų pirma, reikia turėti turto, visų antra – įtikinti, jog esi pajėgus išmokėti skolas, nes rėmimo sutartimis savo finansinių galimybių bankams įrodyti negali.

„Be šansų. Paramos sutartys yra niekinės ir paskolų, ypač didesnių, bankai duoti nenori“, – teigė vieno LKL klubo vadovas.

Paskutinė išeitis – imti paskolą banke, tačiau laiduojant, pavyzdžiui, klubo savininkui, ant kurio pečių ir guls visa finansinė atsakomybė. Tokią paskolą, Krepsinis.net žiniomis, anksčiau, beje, turėjęs yra ir tas pats „Lietuvos rytas“.

Vis tik reikėtų pabrėžti, kad didžioji dalis specialistų stebėjosi, kodėl „Lietuvos ryto“ situacijoje išvis kalba eina apie paskolas, kuomet klubo dalininkas ir prezidentas disponuoja milijoniniu turtu. Stebėtasi ir tuo, jog ir kiti dalininkai, išskyrus savivaldybę, savo finansų klubui skirti nenori.

Esami ir buvę LKL klubų vadovai, kurie iš savo praktikos daugiau ar mažiau susidūrė su paskolomis iš įmonių ar privačių asmenų, kone vieningai tvirtina, jog daugiau tokio kelio ko gero nesirinktų, nes jo pasekmės neretai juntamos lieka dar ilgai.

„Šita forma yra tragedija, visiškai nevykęs dalykas. Kai tau pinigų reikia čia ir dabar, tu pasitiki geranoriškumu, nes dažnai žadama, jog paskola virs parama. Tačiau jei taip nenutinka, nors ir vykdai reklamos įsipareigojimus, gali tekti vis tiek keliauti į teismus ir pinigus grąžinti bus būtina.

O kas bankroto atveju? Jei asmuo bankrutuotų, paskola būtų perleista, tie žmonės labai greitai per teismus išsireikalautų pinigų. O kas dėl Guogos... Jis gali naudotis situacija nebūtinai norėdamas mokėti tuos pinigus“, – svarstė vienas iš kalbintų specialistų.

„Lietuvos rytą“ įspėjo ir dar vienam klubui vadovaujantis žmogus, pasak kurio, A.Guogos kaip verslininko motyvai šioje situacijoje gali būti labai įdomūs.

„Kai tik pamačiau, jog „Lietuvos rytui“ Guoga suteikė paskolą, iškart pagalvojau, jog kažkas čia yra neskanu. Nežinau, ar žmogus visiškai nori perimti klubą, ar kas yra, nes to daryti kaip ir neapsimoka. Apskritai, sunku pasakyti, kas Lietuvos krepšinyje apsimoka.

Bet kuomet pinigus skolini pats savo klubui, kuriame esi dalininkas, sunku pasakyti, kokie to motyvai. Kaip verslininkas jis čia, matyt, turi savo planų, net jei ir dabar siekia akcijas parduoti“, – nuomonę dėstė kito LKL klubo atstovas.

A.Guogai grįžus į Lietuvą sostinės ekipos dalininkai neabejotinai turės sėsti prie bendro stalo ir spręsti visą klusią krizę. Ar verslininkas dar vis liks klubo prezidento poste, ar žaislą padės į šoną – bus matyti, bet įdomių dalykų iš „Lietuvos ryto“ bei A.Guogos veikiausiai dar tikrai sulauksime.

„Ilgoji pertrauka“: užduokite klausimą pirmadienio podkastui