O.Matulionis: į Lietuvą grįžti nenorėčiau, nes ten buvau niekam nereikalingas, o Ispanijoje užsitarnavau savo vardą
interviu (5)
Įsibėgėjant 2015 metams, portalas Krepsinis.net tęsia naują straipsnių ciklą. Kiekvieną savaitę kviesime jus skirti dėmesį užsienyje rungtyniaujantiems lietuviams ir pateiksime jums pašnekesį su vienu iš jų.
Puolėjas Osvaldas Matulionis prieš trejus metus susikrovė lagaminus ir nusprendė pradėti legionieriaus karjerą. Nuo praėjusio sezono 23-ejų lietuvis rungtyniauja, kaip pats sako, ne tokioje ir saulėtoje Ispanijoje bei šiuo metu vilki antroje šalies lygoje žaidžiančios Lugo „Breogan“ ekipos marškinėlius.
O.Matulionis yra vienas komandos lyderių: pelno po 11,6 taško, atkovoja po 4,1 atšokusio kamuolio ir renka po 11,1 naudingumo balo. Tuo tarpu „Breogan“ komanda šiuo metu užima antrąją vietą pirmenybėse bei yra nusiteikusi po dešimties metų pertraukos vėl praverti pajėgiausios Ispanijos lygos duris.
O.Matulionis portalui Krepsinis.net papasakojo apie Lietuvos ir cepelinų ilgesį, palygino Ispanijos antrosios lygos ir Lietuvos krepšinio lygos (LKL) lygį bei atskleidė, vis dėlto besidžiaugiantis sprendimu palikti gimtąją šalį.
– Osvaldai, kaip sekėsi prisitaikyti prie Ispanijos kultūros?
– Labai sunku nebuvo, nors, žinoma, viskas čia kitaip: kitoks gyvenimo stilius, kalba. Su komandos draugais praleidžiu nemažai laiko, dauguma jų – ne ispanai, tad labai didelio skirtumo nesijaučia, nes dažniausiai vartojama anglų kalba. Ispanų kalba nėra labai sunku, tačiau kažkodėl neprisiruošiu jos išmokti. Nežinau, kodėl. Ką treneris aiškina per treniruotes, suprantu, bet reikės pradėti gilinti žinias ir viskas bus dar lengviau.
Klimatas Ispanijoje, žinoma, geresnis nei Lietuvoje, bet prieš kelias dienas buvo prisnigę. Gal atrodo, jog Ispanijoje visada šilta ir saulė šviečia, tačiau mano mieste taip tikrai nėra.
– Ar jaučiate ilgesį Lietuvai?
– Be abejo, kaip nepasiilgsi savo šalies?.. (Atsiduso) Labiausiai trūksta šeimos, draugų, mamos ruošto maisto, cepelinų (Juokiasi). Aišku, kažką paprasto čia galiu ir pats pasidaryti, bet sudėtingesnių patiekalų jau ne.
– Sezoną vienoje komandoje su jumis pradėjo ir Justas Tamulis. Ar buvo smagiau, kai šalia rungtyniavo dar vienas lietuvis?
– Visada yra lengviau ir linksmiau, kai savo klube turi tautiečių. Lengviau ir aikštėje, ir už jos ribų, ir daugiau laiko praleidžiama kartu.
– Žvelgiant į „Breogan“ ekipos sudėtį, matoma, jog daugiau nei pusė žaidėjų yra ne ispanai.
– Legionierių yra daugiau, bet maždaug trys iš jų Ispanijoje gyvena jau daug metų, puikiai moka kalbą ir yra tarsi vietiniai. Gal kažkoks minimalus barjeras tarp ispanų ir užsieniečių yra, tačiau labai nesijaučia. Visi legionieriai dažniausiai būna kartu, kaip ir daugelyje komandų. Per treniruotes, rūbinėje viskas gerai, tačiau šiaip su komandos draugais daug laisvo laiko neleidžiame. Buvo šventės, per jas buvome kartu, tačiau paprastai visi išsiskirsto kas sau.
Matulionis
– Gal galėtumėte papasakoti, koks yra antros Ispanijos lygos lygis?
– Manęs to dažnai klausinėja ir draugai, bet sunku paaiškinti (Juokiasi). Lygis tikrai nėra prastas. Pavyzdžiui, nežiūrint į pirmas keturias vietas LKL čempionate užimančias komandas, su likusiomis Ispanijos antros lygos ekipos tikrai galėtų kautis. Manau, kad dauguma klubų Lietuvoje būtų LKL vidutiniokai.
Šioje lygoje nėra didelio atotrūkio – bet kas gali laimėti prieš bet ką, būnant turnyrinės lentelės viršūnėje galima pralaimėti ir 12–13 vietas užimančiai ekipai. LKL pirmenybėse tai nėra taip dažna: nėra daug šansų, kad „Mažeikiai“ ar „Nevėžis“ laimėtų prieš lygos lyderius.
– Lugo komanda kol kas užima antrąją vietą lygoje. Koks tikslas šį sezoną yra iškeltas komandai?
– Mūsų užmojis – iškovoti kelialapį į pirmąją lygą. Pirma komanda ten pateks automatiškai, o vėliau 2–9 vietas užėmusios ekipos kovos dėl antrojo kelialapio. Tikslas – tik vienas, o kaip bus, matysime.
– Pirmą kartą rungtyniauti į užsienį išvykote 2012 metais, tad šis sezonas jau trečias. Koks skirtumas yra tarp žaidimo Lietuvoje ir užsienyje?
– Būnant legionieriumi sunkiausia yra tai, kad turi būti toli savo šalies ir artimųjų. Po Naujųjų metų ateina tas laikas, kai labai pasiilgsti namų ir treniruotės pradeda atsibosti. Reikia, kad tiesiog tas etapas praeitų, prasidėtų atkrintamosios ir vėl viskas stotų į vėžes.
Kalbant apie situaciją komandoje, treneriai išsirenka žaidėjus, kurie jiems patinka ir kurie nelabai. Taip buvo kiekvienoje ekipoje, kurioje žaidžiau, ir, manau, bus kiekvienoje, kuriose žaisiu ateityje. Tačiau tai nepriklauso nuo to, tu ispanas, lietuvis ar amerikietis.
– Esate antras komandoje pagal rezultatyvumą ir naudingumą. Ar toks vaidmuo klube tenkina jus patį?
– Gaunu nemažai laiko aikštelėje, sekasi neblogai, tad tikiuosi, kad viskas ir toliau bus tik geriau ir geriau. Mano stiprioji pusė dabar yra gynyba. Kai tik atvažiavau čia, supratau, kad kitaip nieko nebus. Pirmose rungtynėse buvo nelengva, kitoks puolimas, tad reikėjo laiko prisitaikyti ir supratau, jog privalau pagerinti gynybą. Kuo ji yra geresnė, tuo daugiau minučių aikštelėje gaunu.
– Kokie yra artimiausi planai ateičiai: norėtumėte likti Ispanijoje ar galbūt grįžti į Lietuvą?
– Į Lietuvą tikrai nenorėčiau grįžti, nebent į komandą, žaidžiančią Eurolygoje ar Europos taurėje, bet kol kas dar ne ne ne (Juokiasi). Ateityje žiūrėsime. Ispanijoje kitoks požiūris apie mane: Lietuvoje buvau niekam nereikalingas, o čia, galima sakyti, užsitarnavau savo vardą, mane žino, tad esu tuo patenkintas. Džiaugiuosi, kad priėmiau sprendimą išvykti, nes tai man buvo daug naudingiau nei likti Lietuvoje.
Norėdami komentuoti prisijunkite.