Nežinioje esantis T.Delininkaitis: jeigu jau niekas nebenorės, teks kabinti sportbačius, nors ir labai nesinorėtų

Praėjusiame sezone savo trofėjų kolekciją Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) nugalėtojo medaliu papildęs Tomas Delininkaitis gyvena nežinioje.

Nors Jonavos „CBet“ komanda šiuo metu savo sudėtyje turi du žaidėjus, Virginijus Šeškus 39 metų 190 cm ūgio veteranui bent jau kol kas nemato vietos dvyliktuke, nors NKL pirmenybėse jis buvo vienas jonaviškių puolimo lyderių: 12,4 taško, 1,7 atkovoto kamuolio, 3,3 rezultatyvaus perdavimo ir 12,6 naudingumo balo per 24 minutes, o tritaškius metė net 44,1 proc. tikslumu.

Gali būti, kad balandžio 3-osios NKL finalo mūšis su „Telšiais“ T.Delininkaičiui buvo paskutinis profesionalo karjeroje. Krepsinis.net kalbintas gynėjas teigė, kad yra realistas ir supranta, jog klubai dažnai prisibijo tokio amžiaus atletų, bet klaipėdietis yra tikras, kad parako turi ir dar galėtų būti naudingas.

– Kaip bėga vasara, ar palaikėte sportinę formą?

– Sunki vasara, nes šeima sirgo visokiomis kitokiomis ligomis, o ne COVID-19, teko ir su vaikais pabūti ligoninėje. Sportavau su pertraukomis, nes žinau savo amžių, kad jeigu apsileisiu tai vėliau bus labai sudėtinga įsibėgėti.

– Ar buvo dėmesio iš klubų?

– Esu laukime, bet didelių vilčių nepuoselėju. Jeigu jau niekas nebenorės, teks kabinti sportbačius, nors ir labai nesinorėtų.

– Jaučiate, kad galėtumėte būti naudingas komandoms?

– Taip, tikrai jaučiu. Nesu turėjęs sunkių traumų. Sveikata tikrai leistų dar žaisti – tik reikia sportuoti.

– Kodėl nelikote „CBet“ ekipoje?

– Nei skambino, nei teiravosi. Galbūt dar paskambins, reikia laukti (juokiasi).

– Nespjautumėte turbūt ir į žaidimą NKL?

– Ne, tikrai nespjaunu. Noriu dar pasportuoti. Turbūt nėra geresnio darbo nei krepšininko. Ieškotis kažkur kažko ir pradėti iš naujo... Yra dar jėgų, yra dar parako pabėgioti, dar sveikatos yra, todėl norisi žaisti.

– Galbūt turite nusibrėžęs laiką, kiek lauksite pasiūlymo?

– Neturiu nusibrėžęs konkretaus laiko. Jau pernai galvojau, kad jeigu sutarties nepasirašysiu, metus galvosiu, kur galiu pasukti, ar su krepšiniu toliau likti, o gal kitu keliu sukti. Dabar yra ramus galvojimo laikotarpis. Jeigu bus variantas, svarstysiu ir kalbėsiuosi su ekipomis, kurioms dar būsiu reikalingas.

– Šią vasarą nemažai garsių krepšininkų baigia karjeras.

– (Juokiasi). Nenorėčiau dar patekti į tą simbolinį penketuką. Nesu nei optimistas, nei pesimistas – aš realistas. Man 39-eri, todėl dauguma komandų bijo imti žaidėjus tokių metų ir nesvarbu, kokius rezultatus rodo. Yra išskirtiniai variantai, kur dar žaidžia. Kaip bus, taip bus. Manau, kad turėjau puikią ir sėkmingą karjerą. Kaip Dievas duos, taip ir bus. Jeigu nebus pasiūlymų, reikės eiti laukus ravėti (juokiasi).

– Kur slypi veteranų paslaptis, kad jie žaidžia ir būdami dar vyresni nei jūs?

– Jeigu aš būčiau treneris, tikrai nežiūrėčiau į pasą, o žiūrėčiau į rezultatus aikštelėje bei tai, ką jis gali duoti. Galbūt jau nebegaliu nieko duoti, gal kažkas iš šalies matosi geriau. Aš imčiau žaidėją, kuris gali kažką duoti, o ne pase turi tinkamą amžių.

– Sunkiau gynėjams ar aukštaūgiams išlikti ilgiau krepšinyje?

– Centrams reikia mažiau lakstymo. Kiek reikia gynyboje, tiek išeini iš baudos aikštelės, pasigini prieš „du prieš du“. Aišku, čia jau centrai kitaip sakytų ir man prieštarautų (juokiasi). Gynėjai daugiau turi dirbti ties perimetru, gynyboje lįsti pro užtvaras. Puolime turi daug bėgioti, kad gautų galimybes išsimesti. Jeigu žiūrėti procentais, turbūt aukštaūgiai turi ilgesnes karjeras nei gynėjai. Bent jau man taip atrodo.

– Esate ilgametis LKL žaidėjas. Ar neatrodo, kad šiemet lyga silpnėja?

– Sunku pasakyti dėl silpnėjimo, nes reikia pažiūrėti galutines komandų sudėtis. Jeigu žiūrėti finansiškai, turbūt bus kuklesni biudžetai, nes pandemija tikrai paliko pėdsakus.

„„Ilgoji pertrauka“: įtakingiausių Lietuvos krepšinio asmenų „Top 15“: krepšininkai, esami ir buvę treneriai, funkcionieriai, klubų vadovai, agentai ir net podkasteriai.