Netradicinę šalį pasirinkusio V.Šulskio kasdienybė – nuolatiniai nervų išbandymai ir transformacija į savanaudišką žaidėją
FOTOGALERIJA (13)
Vasarą Vytautas Šulskis kai kuriuos nustebino savo pasirinkimu – nutarė pradėti legionieriaus karjerą egzotiškame Libane ir pasirašė kontraktą su Beiruto „First Sport“ klubu.
Puolėjas, jau ketvirtą mėnesį skaičiuojantis šioje Rytų šalyje, pripažįsta – jis turėjo daug dvejonių, keliauti čia ar ne, bet kol kas tokio savo sprendimo tikrai nesigaili. Kol kas nėra ko – nors laiko adaptuotis ir prireikė, dabar V.Šulskis yra tuo, ko iš jo ir norėjo klubo vadovai – vienu iš lyderių.
Vis tik pirminė jo reakcija į pasiūlymą žaisti Libane buvo griežtai neigiama, to neslepia krepšininkas, visą profesionalo karjerą praleidęs Lietuvoje, o anksčiau studijavęs Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Dėl to jam teko pasitarti su žmonėmis, kurie su šia šalimi buvo susipažinę.
„Kai agentas man parašė, jog yra pasiūlymas iš Libano, aš net neįsivaizdavau, kur ši šalis. Pagooglinau, žiūriu – šalia Sirijos sienos. Karas, sprogimai, bombos – viskas iškart suplūdo į galvą ir pasakiau „ne“. Bet Rytų šalių agentas, priklausantis „Octagon“ agentūrai, susisiekė su manimi, papasakojo, kaip viskas čia yra.
Pasiūlė man pakalbėti ir su Gintare Petronyte, kuri čia žaidė ir yra mano žmonos draugė, ji tik teigiamai atsiliepė apie Libaną, sakė, kad čia „bus fainai ir patiks“. Susisiekiau ir su Ramūnu Butautu, kuris treniruoja šios šalies rinktinę. Kalbėjomės ilgai, jis patikino mane, kad čia nebaisu išeiti į gatvę. Išnagrinėjau ir atsiliepimus internete, kurie buvo teigiami. Galiausiai pasitariau su žmona ir nusprendžiau, kad reikia pabandyti tą libanietišką gyvenimą“, – pasakojo V.Šulskis.
R.Butautas tikrai išsamiai galėjo papasakoti apie V.Šulskio būsimą komandą, nes jos treneris Patrickas Saba yra lietuvio asistentas Libano rinktinėje. Dabar apie šį specialistą aukštaūgis atsiliepia tik teigiamai. Akivaizdu, kad jis yra pasimokęs ir iš R.Butauto – sako V.Šulskis.
Tačiau nuomonių V.Šulskis išgirdo ne vien teigiamų. Bet viena priežastis privertė į jas pernelyg dėmesio nekreipti.
„Blogą nuomonę išgirdau iš savo tetos vyro, kuris yra žydas. Izraelis ir Libanas labai tarpusavyje konfliktuoja, jau nuo senų laikų, net turint pase antspaudą, kad buvai Izraelyje, į Libaną nepateksi. Tai jis kaip žydas pradėjo man kalbėti iš savo pusės, sakė, kad bus blogai, žmonės čia apgavikai, mane apgaus, bet čia turbūt dėl asmeninių priežasčių tokia nuomonė“, – juokėsi krepšininkas.
Vis tik vasarą V.Šulskis buvo sulaukęs dėmesio ne vien iš šios šalies, bet ir Europos klubų, tad turėjo, iš ko rinktis. Jį išsaugoti norėjo Utenos „Juventus“, kvietė Vokietijos, Rumunijos ir Olandijos ekipos. Bet sprendimą rinktis Libaną lėmė paprastas ir suprantamas faktorius.
„Labiausiai dvejojau tarp Vokietijos ir Libano. Niekam ne paslaptis, kad Beiruto klubas tiesiog pasiūlė finansiškai geresnes sąlygas“, – sakė 29-erių aukštaūgis.
V.Šulskis atskleidė, kad pirmosios dienos Libane pareikalavo išbandymų. Teko priprasti prie didesnio nei 30 laipsnių karščio, sportuoti nevėdinamoje salėje, į treniruotes keliauti ekstremaliomis ir neįprastomis sąlygomis. Sąlygos sportuoti pasikeitė, tuo tarpu kelionėse link arenos krepšininkui tenka ir pasisvaidyti keiksmais.
„Libane eismas labai chaotiškas, apie tai buvau įspėtas vos atvykęs. Sakė, viskas čia gerai, saugumas geras, bet eismas čia nekontroliuojamas. Prie to dar nepripratau, eina ketvirtas mėnuo, o to aš negaliu pakęsti (Juokiasi). Pirmas dienas net vengiau vairuoti, buvo baisu, nes čia motoroleris gali išlėkti iš bet kurio kampo. Atrodo, reikia važiuoti 15 minučių, bet vyksti valandą, nes čia labai daug žmonių.
Kai Sirijoje prasidėjo karas, daug žmonių atsikėlė į Libaną. Libaniečių ir taip čia yra daug, o dar prisidėjo sirai, kelių infrastruktūra labai blogai išvystyta, viskas susideda. Tenka ir keiksmažodžių kelyje paberti“, – juokiasi V.Šulskis.
Vytautas Šulskis Libane (9 nuotraukos)
Libane jis kol kas yra patenkintas beveik viskuo. Gražus miestas, aukštas saugumo lygis, skanus ir sveikas maistas, malonūs žmonės. „Apie arabų kultūrą buvau kitokios nuomonės“, – sako nuomonę pakeitęs V.Šulskis.
Vos atvykus jį vidury nakties pasitiko klubo vadovai, apgyvendino ir pasitiko geromis nuotaikomis. „Internetas ir televizija buvo pajungti, tad viskas buvo gerai. Tik internetas žiauriai lėtas, bet gerai, kad jis išvis yra“, – juokėsi krepšininkas, gyręs Beiruto ekipos organizaciją ir ją lyginęs su LKL komandomis.
Tačiau skirtumų jis įžvengė ne tik šalių kultūroje, bet ir krepšinyje bei jo lygyje.
„Lietuvoje treniruotės būdavo rimtesnės ir lygis aukštesnis. Čia dažniausiai sportuojame vakarais, kartą per dieną, kas buvo man neįprasta. Bet stengiuosi režimo laikytis, nors Beirutas žinomas, kaip naktinio gyvenimo miestas, pagundų stengiuosi vengti. Atvykau čia ne linksmintis, o atlikti savo darbą (Juokiasi).
Komandos susitikimų būna daug, iš mūsų bando padaryti šeimą. Mūsų direktorius turi restoranų tinklą, tad renkamės į vakarienes, leidžiame laiką kartu, bet buvo ir komandos draugai pasikvietę kur išeiti, keletą kartų teko. Visai patiko tas Beiruto naktinis gyvenimas (Šypsosi).
Vietiniai libaniečiai, kurie daug nežaidžia bei neturi didelės reikšmės komandai, turi ir pagrindinius darbus. Esame trys legionieriai, vienas yra australas su Libano pasu, vienas rinktinės žaidėjas ir vienas – esantis ant jos ribos. Mes rytais su jais susirenkame pasportuoti, o likę žaidėjai turi kitus darbus ir į treniruotes atvyksta po jų. Kitose komandose situacija panaši. Libaniečiai verslūs žmonės, bando vis užsidirbti, nes šalis čia nėra iš pigiausių gyventi“, – pasakojo V.Šulskis.
Jam teko ir pakeisti savo požiūrį į žaidimą. Jei Lietuvoje V.Šulskis būdavo įpratęs prie komandinio krepšinio, tai Libane legionieriai turi viską apsiimti ant savo pečių. 13–14 taškų statistika šioje šalyje komandų netenkina.
Būtent tokius vidurkius sezono pradžioje fiksavo lietuvis, o „First Sport“ patyrė kelis pralaimėjimus iš eilės. V.Šulskiui apsiėmus daugiau iniciatyvos, renkant po daugiau nei 20 taškų, atėjo ir pergalės. Dabar lietuvio statistika per 32 minutes siekia 15,3 taško, 6,2 atkovoto kamuolio ir 16,2 naudingumo balo. Jo komanda yra įsitaisiusi turnyrinės lentelės viduryje
„Jau LKL yra gana fizinis krepšinis, bet čia rungtynėse būna dar daugiau stumdymosi, net daužymosi. Krepšinis greitas, paremtas individualiai žaidėjais, nes žaidimas statomas ant legionierių. Tu turi rinkti taškus ir daryti lemiamą įtaką komandai.
Buvau labiau pratęs prie komandinio žaidimo, nes toks yra Lietuvoje, tai sezono pradžioje buvo sunku. Jei įmesdavau po 12–13 taškų, atrodė, kad rezultatas normalus, bet jiems buvo mažai. Teko persilaužti, daugiau imtis savanaudiškumo“, – apie pasikeitimus kalbėjo V.Šulskis.
Aukštaūgis visiškai rimtai atskleidė ir įdomų faktą, kuris profesionaliame krepšinyje yra sunkiai suvokiamas. Libane ekipos iki šiol nežino lygos atkrintamųjų sistemos ir nesivargina skubėti. Visi čia atsipūtę – juokiasi V.Šulskis.
„Lygoje yra didelis neorganizuotumas. LKL tiek metų žaidžiau ir buvau įpratęs, kad prieš sezoną žinai visą savo tvarkaraštį, kokia yra čempionato sistema. O Libane liko trys mačai iki pirmo rato pabaigos ir nežinome, kokios bus atkrintamosios. Kiek teko klausti, visi sako – nežinome (Juokiasi). Bus garantuoti du ratai – namie ir išvykoje, o tada sako, žiūrės, kiek jie užtruks, ir spręs, kokia sistema bus toliau.
Iš pradžių tas neorganizuotumas labai nervino, o dabar jei man pasako, kitą dieną ateiti į treniruotę 19.30 val., tai pasakau „gerai“ ir daugiau nesigilinu“, – šypsosi krepšininkas.
Su Lietuvos krepšiniu libaniečiai nėra labai susipažinę ir geriausiai žino savo rinktinės trenerį R.Butautą, o taip pat – lietuvius, rungtyniaujančius NBA.
Tuo tarpu jie patys labiausiai didžiuojasi veteranu puolėju Fadi El Khatibu, kuris profesionaliai rungtyniauja nuo 1997 metų ir tik šiemet, vis dar būdamas aukštumoje, baigė karjerą rinktinėje. Libano lyderių gretose jis ir dabar pelno po 22,3 taško, atkovoja 6,3 kamuolio bei atlieka 6,8 rezultatyvaus perdavimo.
„Jam netrukus sukaks 38-eri, jis vis dar žaidžia aukščiausiame lygyje, FIBA Azijos taurėje dar šiemet rungtyniavo ir buvo rezultatyviausias pirmenybių žaidėjas. Visur, kur nuvyksti, jei esi aukštas, pirmas klausimas – ar žaidi krepšinį? Antras – ar žinai Fadi (Juokiasi)? Tikra legenda, kuriuo Libanas didžiuojasi“, – kalbėjo lietuvis.
V.Šulskis pagalvoja ir apie ateitį. Libanas nėra jo svajonių lyga, tad jis iškart pasidomėjo, kokios yra perspektyvos grįžti į Europą.
„Kai šnekėjau su agentu, sakiau: gerai, išvykstu į Libaną, o kas manęs laukia po to? Jis sakė, kad daug kas po sezono čia yra išvykę ir į Italiją, ir Ispaniją, ir kitas šalis, jei turi gerą statistiką, tai – ne problema. Užsirekomendavus Libane, galima ir čia praleisti daug metų. Nėra taip, kad čia man nepatiktų, bet čia nėra svajonių lyga. Matau save žaidžiantį Europoje, bet sunku pasakyti, krepšininko gyvenimas toks, kad planuoti daug negaliu“, – sakė jis.
Norėdami komentuoti prisijunkite.