NBA įžaidėjų evoliucija: kaip mirštantis žaidimas per aukštaūgius tapo visus žavinčiu gynėjų šou su S.Curry priešakyje
(16)
Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) aikštėse kadaise dominavo aukštaūgiai, bet sportui besivystant jos tapo žemesnių ir vikresnių žaidėjų valda.
Nate‘as „Mažius“ Archibaldas – pirmasis mažylis NBA, pagarsėjęs kūrybingumu ir nesivaržymu, pilnutėlėse arenose žaidęs panašiai kaip ir šiuolaikiniai krepšininkai. Archibaldas važiuodamas pas Los Andželo „Clippers“ žvaigždę Chrisą Paulą laviruoja pro automobilius gatvėse lygiai taip pat kaip tai darydavo su jo nesugaudančiais varžovais.
Jie apsikabina, nusipelnęs įžaidėjas nepaleidžia dabartinės ikonos. Tuomet Archibaldas pasisiūlo tostą už Ch.Paulą ir visą aukščiausios klasės įžaidėjų kartą.
„Tu šaunuolis!“, – Archibaldas šūkteli per „Visų žvaigždžių“ savaitgalio renginį Toronte.
„Ne, tu šaunuolis“, – atsako devyniskart „Visų žvaigždžių“ rungtynėse žaidęs Ch.Paulas.
„Ne, brolau“, – savo nuomonės laikosi Archibaldas.
„Džiaugiuosi, kad man nebereikia žaisti su kai kuriais iš jūsų, nes manęs labai greitai neliktų rungtynėse.
„Kodėl?“, – paklausė Paulas.
Paulas
Sporte pokalbiai apie kelias kartas gali virsti į pilnas pasididžiavimo, prieštaravimų, nesusipratimų, revizionistinės istorijos ir kvailų palyginimų diskusijas. Archibaldą labiausiai žavi tai, kokiais svarbiais tapo NBA rungtyniaujantys įžaidėjai. Per 1972–1973 metų sezoną, jis tapo vieninteliu žaidėju istorijoje, pirmaujančių lygoje pagal renkamus taškus ir rezultatyvius perdavimus, bet atvykęs į NBA Archibaldas turėjo įtikinti tuometinį trenerį Bobą Cousy, pirmąjį didį NBA įžaidėją, kad jo žaidimo stilius tinkamas lygai. Po to jis turėjo įtikinti skeptiškai nusiteikusius žiūrovus, kurie stebėdavosi jo neįprastu žaidimu ir tuo pačiu nelaikė jo pergalingu.
Dabar įžadėjo pozicija – svarbiausia lygoje. Žaidimas sudarytas taip, kad gynėjai galėtų laisvai judėti aikštėje, o treneriai pageidauja įvairiausių tipų įžaidėjų, įskaitant metikus, kurie kadaise laikyti savanaudžiais ir neturinčiais įtakos pergalėms. Jei apkabinimas galėtų sujungti kartas, tai padarė Archibaldas ir Paulas.
Cousy treniravo Nate‘ą. Atvykęs į NBA Mažius pakeitė Oscarą Robertsoną – pirmąjį didįjį ir universalų įžaidėją ir Magico Johnsono herojų, kaip pagrindinis Cincinačio „Royals“ komandos atakų organizatorius. Paulas žavėjosi Allenu Iversonu, bet krepšininko žaidimo stilius verčia jį laikyti Isiah Thomaso ir Johno Stocktono įpėdiniu. Žemi vyrukai – žinomas Archibaldo ūgis karjeros viršūnėje buvo 185 cm, tačiau stovėdamas šalia 183 cm ūgio Ch.Paulo jis atrodo daug žemesnis.
„Aš per sekundę prieš tave prasižengčiau“, – Paului sakė Archibaldas.
„Mano laikais leisdavo prilaikyti varžovus (angl. hand-checking), todėl aikštėje vyktų kažkas panašaus į imtynes.“
„ Jie taip žaisdavo?“, – paklausė Paulas.
„Taip, tais laikais jie taip žaisdavo. Dabar jie negali to daryti. Dabar jie negali vienas kito paliesti. Aikštėje jūs turite „Slaptąją Tarnybą.“ Negalėčiau prieš jus gintis savaip“, – šypsojosi Archibaldas.
Sternas
Išlaisvintas atakų organizatorius
Įžaidėjo pozicijos renesansas prasidėjo NBA vadovų susitikime Fynikse. Komisaras Davidas Sternas 2000 metais sukvietė specialų komitetą tam, kad pagerintų senąjį žaidimo modelį. Tuomet susirinko vieni iš geriausių krepšinio specialistų. Tarp susirinkusiųjų buvo tokie žmonės kaip Jerry Colangelo, Jerry Westas, Bobas Lanieras, Jackas Ramsay, Dickas Motta ir Wayne‘as Embry.
Atėjus 21-ąjam amžiui NBA suprato, kad tapo ribotų galimybių lyga. 1980 metų žaidėjų didybė ir įgūdžiai užleido vietą 1990-ųjų raumenų jėgai. Kai 1999 metais Michaelas Jordanas antrąkart baigė karjerą, paaiškėjo, kad NBA tapo lyga, kurioje vietoje atletiško, gražaus ir greito žaidimo, propaguojamas nuobodus, lėtas ir kontaktinis krepšinis.
„Lyga buvo beveik visiškai sustojusi“, – sakė buvęs NBA lygos krepšinio operacijų viceprezidentas Stju Jacksonas.
„Sumažėjo pelnomų taškų skaičius, o žaidėjų įgūdžiai ir sėkmė regis priklausė nuo to, kokį svorį jie pakeldavo sporto salėje. Reikėjo imtis greitų permainų.“
Specialus komitetas aptarė daug kūrybingų ir radikalių idėjų, o galiausiai nusprendė įvesti keturis taisyklių pakeitimus: pašalino senosios, neleistinos gynybos gaires, kas leistų komandoms taikyti zoninę gynybą tam, kad vidurio puolėjai nevirstų gyvais krepšio dangalais. Buvo įvesta trijų sekundžių taisyklė gynyboje, laikas, skirtas persivaryti kamuolį į kitą aikštės pusę, sumažintas nuo dešimties iki aštuonių sekundžių, bei perrašytos taisyklės, nurodančios, kaip rungtynių arbitrai turėtų traktuoti kontaktą tarp žaidėjų, taip suteikiant daugiau judėjimo laisvės, ypač prie trijų taškų linijos.
Pasiūlyti pokyčiai sukėlė nemažai diskusijų. Oponentai apkaltino Sterną papirkus komitetą ir esą kreipiantis tik į tuos narius, kurie pritartų radikaliems pokyčiams. Tuo metu lygoje dirbę treneriai buvo nusivylę, nes jiems komitete niekas neatstovavo. Tuometinis Majamio „Heat“ vyriausiasis treneris Patas Riley perspėjo, kad taisyklės sumažintų taškų skaičių iki 70.
NBA valdytojų tarybos pritarimu, pokyčiai įsigaliojo 2001–2002 m. sezone. Po trejų metų lygą įvedė dar vieną korekciją tam, kad sutektų judėjimo laisvę, iš esmės panaikinusi prilaikymą rankomis. Dabar gynėjai negali naudoti rankų ar kūno tam, kad pastumtų jų kelyje pasitaikiusius žaidėjus.
Viso to tikslas buvo ketinimas praplėsti žaidimą, padidinti pelnomų taškų skaičių ir išgelbėti lygą nuo pasenusio krepšinio modelio. Šie pokyčiai visiškai atsitiktinai tapo naujos neįtikėtinų įžaidėjų eros pradžia.
Per visą NBA istoriją tik penki žaidėjai, žemesni nei 198 cm, yra laimėję naudingiausio žaidėjo apdovanojimą: Bobas Cousy (1957), Allenas Iversonas (2001), Steve‘as Nashas (2005, 2006), Derrickas Rose‘as (2011) ir Stephenas Curry (2015). Pirmasis Nasho laimėtas apdovanojimas – mažas sutapimas, tačiau taip jis pažymėjo naujos įžaidėjų kartos augimą.
Pagal indelio į pergales statistiką (angl. win shares) šį sezoną 7 iš 20 geriausių lygos žaidėjų (įskaitant 4 krepšininkus iš geriausiųjų aštuoneto) yra įžaidėjai. Prieš dvylika metų tarp 20 geriausių žaidėjų buvo tik 3 atakų organizatoriai.
Šį sezoną 12 žaidėjų vidutiniškai renka po 15 taškų ir 6 rezultatyvius perdavimus. Prieš dvylika metų tokių krepšininkų buvo tik penki.
Nuo žaidėjų indėlio ne viskas priklauso – svarbūs ir jų gabumai. Curry gali pataikyti iš bet kur, Russellas Westbrookas visas rungtynes lekia kaip vėjas, Ch.Paulas savo aštriu stiliumi skrodžia gynybą, Vašingtono „Wizards“ gynėjas Johnas Wallas kyla tarsi ant sparnų, o Kyrie Irvingas – kamuolio valdymo virtuozas. Šie ir daugelis kitų žaidėjų nėra skirti tik gražiausioms rungtynių akimirkoms sukurti. Daugelis iš jų dar ir laimi. Jie veda vienas iš geriausių lygos komandų į pergales.
Kai „Clippers“ treneris Docas Riversas, savo laikais buvęs geras įžaidėjas, 1999 metais pradėjo trenerio karjerą, jam dažnai atrodė, kad įžaidėjams gresia išnykimas. Nuo tada jis treniravo Ch.Paulą ir Rajoną Rondo bei neįsivaizduoja, kaip be elitinio įžaidėjo galėtų gerai pasirodyti atkrintamosiose varžybose.
„Manau, kad tai – pats geriausias kada nors buvęs laikotarpis. Tai turi būti pati geriausia įžaidėjų era NBA“, – mano Docas.
Iversonas
Sugrąžinta įžaidėjo–metiko garbė
Isiah Thomasas prisimena kovojęs su NBA įsitikinimais. Kai 1989 ir 1990 metais jis vedė Detroito „Pistons“ komandą čempionų titulo link, jo spalvinga karjera buvo pilna iššūkių ir pakilimų. Prieš Thomasui supaprastinus savąjį žaidimo stilių, „Blogi berniukai“ savo fiziniu ir kibiu žaidimu pakeitė lygą, o ankstyvaisiais 1980 metais pats Thomasas pakeitė Archibaldą kaip kitas labiausiai jaudinantis, žemaūgis NBA įžaidėjas. Archibaldas į NBA atnešė niujorkiečio charizmą, o Thomasas lygiai taip pat pristatė Čikagos žaidimų aikštelėse išpuoselėtus įgūdžius. Jis buvo sutvertas šiuolaikiniam krepšiniui, tačiau žaidė tada, kai viskas vis dar sukosi aplink aukštaūgius. Nors jo laikai garbinami kaip geriausia NBA era, paties Thomas karjera vystėsi kaip neįprasto asmens.
„Atvykęs 1980 metais žaidžiau 2000-asias rungtynes. Iki šiol yra tokių žmonių, kuriems patiko arba nepatiko tai, kaip aš žaidžiau“, – prisiminė Thomasas.
Lapkritį NBA švęs 70-ąsias metines. Per pirmuosius 58 metus nuo lygos įkūrimo, joje dominavo aukštaūgiai. Paplitusi nuomonė buvo ta, kad pergalėms pasiekti reikalingas vidurio puolėjas, jog žaidimas prie perimetro – geriausias būdas sukurti efektyviam puolimui, o gerai komandai reikėjo krepšį saugančio milžino, galinčio nulemti rungtynių baigtį. Taisyklės buvo sukurtos taip, kad aukšti, stiprūs vyrai galėtų parodyti viską, ką moka.
Įžaidėjai turėjo didžiulę įtaką kaip pagalbininkai, organizatoriai, grėsmė gynybai ir komandos smegenys aikštėje. Vis dėlto juos slėgė griežti nurodymai pirmiausia atlikti perdavimą ir tik po to mesti. Puolimo sistemos negalėjo tinkamai funkcionuoti, jei įžaidėjai pernelyg dažnai imdavosi lyderio vaidmens.
Thomasas, būdamas 21-erių, per rungtynes vidutiniškai rinkdavo 22,9 taško. Sulaukęs 23 metų jis sužaidė geriausią sezoną pagal visas statistines kategorijas, vidutiniškai įmesdamas 21,2 taško, perimdamas 2,3 kamuolio ir atlikdamas 13,9 rezultatyvaus perdavimo. Šis rodiklis buvo vienas geriausių lygoje. Jam skaudu, kad jo žaidimas buvo laikomas netipišku ir neatitinkančiu tuometinių tendencijų. Dabar Isiah 54-eri ir tai vis dar neduoda jam ramybės.
„Jie sakė, kad aš nesu tikras įžaidėjas, o aš visada klausdavau, ką jūs norite tuo pasakyti? Aš galėjau žaisti ir laimėti, todėl galiausiai ši „dėmė“ buvo pašalinta. Šiandien niekas neklausia, ar esi tikras įžaidėjas. Mano laikais to nebuvo“, – prisiminė Thomasas. Vasarį per „Visų žvaigždžių“ rungtynes Thomasas stovėjo viešbučio vestibiulyje Toronte ir ėmė „NBA TV“ skirtą interviu iš A.Iversono, kuris, nepaisant žemo ūgio, kadaise buvo vienas geriausių lygos metikų. Jiems kalbantis buvusius krepšininkus apsupo minia žmonių. Ši akimirka – simbolis to, koks populiarus yra A.Iversonas.
Šiandien įžaidėjai nebe taip dažnai apibūdinami kaip metikai, ar tik pardavimus atliekantys gynėjai, tam įtakos turėjo taisyklių pokyčiai ir praplėstas trenerių mąstymas. Dabar įžaidėjai gerbiami už tai, kaip agresyviai jie žaidžia ir kaip jų puolimo stilius padeda kurti atakas.
R.Westbrookas geriausiai parodo atakuojančio įžaidėjo privalumus. Per aštuonerius NBA praleistus metus žaidėjas iš kritikuojamo dėl nenoro perduoti kamuolį Kevinui Durantui virto į liaupsinamą už renkamus trigubus dublius.
Jam didelę įtaka turėjo Iversono žaidimas. Niekas neatakavo krepšio geriau už jį. Kai Iversonas žaidė NBA, dauguma dabartinių lygos įžaidėjų buvo vaikai, kurie užaugo sekdami jo pavyzdžiu.
„Jis pakeitė žaidimą. Allenas pakeitė žaidimo kultūrą. Jis tikriausiai buvo daugelio žaidėjų, kurie žaidžia krepšinį idealas“, – sakė Bostono „Celtics“ įžaidėjas Isaiah Thomasas.
Skirtumas: Iversono laikais jo žaidimo stilius buvo laikomas savanaudišku, o Filadelfijos komandos treneris Larry Brownas perstūmė jį iš įžadėjo į mažiausio NBA istorijoje atakuojančio gynėjo poziciją. Jei šioje eroje jis būtų žaidęs visą savo karjerą, jis būtų galėjęs žaisti ir įžaidėju.
Crawfordas
Jamalas Crawfordas – dar vienas metikas, turėjęs pereiti iš įžaidėjo į atakuojančio gynėjo poziciją, mąsto apie tai, kaip jo karjera būtų pasisukusi, jeigu vietoje 2000 metų būtų pašauktas 2010-aisiais.
„Mano karjera būtų pasisukusi visai kitaip. Aš gimiau per anksti“, – teigė Crawfordas.
„Kai jie pamatė, kad galiu pelnyti daug taškų, jie sakė, kad esu atakuojantis gynėjas. Dabar įžaidėjų–metikų era. Pažiūrėkite į Curry, visi apie jį tik ir kalba, tačiau pirmiausia kalbama apie jo atliekamus metimus. Tik po to jie užsimena apie Stepho atliekamus perdavimus. Štai kur atsidūrė metikai, esantys įžaidėjais. Geriau leisti Curry atlikti 10 rezultatyvių perdavimų nei įmesti 40 taškų. Tai matydamas galiu pasakyti, kad gimiau per anksti. Tikrai per anksti“, – tęsė geriausias šios sezono atsarginis.
Isiah Thomasas tebegarbina savąją erą, tačiau jis džiaugiasi, kad kova dėl skirtingo stiliaus gynėjų žaidimo – baigta.
„Laisvės, priimtinumo ir kūrybingumo atžvilgiu, įžaidėjo pozicijoje įvyko proveržis. Šis proveržis leido įžaidėjo pozicijai tapti patrauklia akiai“, – džiaugėsi Thomasas.
Nashas
S.Nashas – perversmo meistras
Kai Nashas po 2013–2014 metų sezono baigė karjerą, jo kolegos liaupsino įžaidėją. Curry padėkojo Nashui už suteiktą pavyzdį, kuris leido Curry tapti vienu geriausių lygos įžaidėju. Ch.Paulas išsaugojo nuotrauką, padarytą tada, kai Paulas pirmąkart žaidė prieš Nashą.
Kai Paulas 2005 metais atvyko į NBA, Nashas buvo tarsi idealas.
„Aš tiesiog turėjau stengtis jam prilygti – matyti, tai, koks turiu būti, kad turėčiau tokią karjerą kaip jis“, – teigė Paulas.
Spaudos konferencijoje pranešdamas apie karjeros pabaigą ir išreikšdamas tai, ką jam reiškė būti vienu geriausių šios eros įžaidėjų, Nashas vos tramdė ašaras. Kai tik lyga pakeitė taisykles, Nashas Fynikse su treneriu Mike‘u D’Antoni dukart iš eilės laimėjo naudingiausio žaidėjo apdovanojimą.
Jis buvo labai geras žaidėjas dar tada, kai buvo leidžiamas prilaikymas rankomis. Atsiradus daugiau laisvės, jis tapo legenda. D’Antoni puikiai žinojo, kaip pabrėžti Nasho svarbą ir kaip reikia dalintis kamuoliu, tam, kad sukurtų tokį žaidimo modelį, kuriuo dabar naudojasi daug komandų.
Nashas – pirmasis įžaidėjas, išmokęs dominuoti besikeičiančioje NBA.
„Tiesą sakant, nesu didelis paliktojo krepšinio gerbėjas. Manau, kad ypač malonu išgirsti ką nors sakant, jog turėjau įtakos žaidimui. Niekada nenorėčiau pasakyti, kad to nusipelniau. Girdėti tuos vyrukus ir jausti jų paramą ir pagarbą – pats geriausias jausmas. Manau, baigti karjerą jaučiant tą pagarbą ir gėrėjimąsi, puikiausia dovana“, – teigė kanadietis.
Nėra jokių abejonių, kad įžaidėjai gali rinkti taškus. Nashas padėjo NBA treneriams ir generaliniams komandų vadybininkams suprasti, ką iš tikrųjų gali dabartinio laikotarpio įžaidėjai.
Nashas per keturis sezonus vadovaudamas trenerio D’Antoni sukurtai žemo penketo puolimo sistemai padėjo „Suns“ ekipai pasiekti rekordinius pergalių ir pralaimėjimų santykius (62/20, 54/28, 61/21 ir 55/27). Jis nebuvo kertinis žaidėjas komandos gynyboje, Steve‘as buvo prastas gynėjas, tačiau savo driblingo sugebėjimais įveikdavęs gynybą ir sukurdavęs progas metimams ne tik sau, bet ir komandos draugams. Tai suveikė ir kitos lygos komandos pradėjo kopijuoti Fynikso ekipos žaidimo modelį, visa tai išryškino tritaškių svarbą ir buvo naujos įvairiapusiškų penketų eros pradžia.
„Nashas ir „Suns“ atvėrė visiems akis, nuo to laiko sparčiai išpopuliarėjo kūrybingumas. Krepšinis turi tiek daug naujovių. Tik laiko klausimas, kada bus atskleisti visi šios eros privalumai“, – teigė „Warriors“ vyr. treneris Steve‘as Kerras, nuo 2007 iki 2010 metų buvęs Fynikso klubo generaliniu direktoriumi.
Curry
S.Curry ir „Warriors“ – naujasis standartas
Kai LeBronas Jamesas savuoju ūgio, jėgos ir įgūdžių deriniu užkariavo NBA, daugelis svarstė, ar atsiras jam lygus varžovas. Krepšinis nėra regėjęs tokio tvirto ir judraus krepšininko, galinčio žaisti prie trijų taškų linijos. Jordano laikais buvo sunku įsivaizduoti tokį žaidėją, kuris sugebėtų sustabdyti Jamesą.
Jis vis dar yra sunkiai įkandamas riešutas varžovams. Gynėjų kartai keičiantis, krepšinis pateikė Jamesui netikėtą varžovą – Curry, kuris atrodo tarsi žudikas kūdikio veidu ir stulbinamai rungtyniauja įžaidėjo pozicijoje.
Buvo ir kitų taikliarankių NBA įžaidėjų: sąrašo viršuje rikiuojasi Nashas ir Markas Price‘as. Vis dėlto nėra buvę tokio krepšininko, kuris labai gerai pataikytų iš taip toli kaip tai daro Curry. Už Nashą jis gali mesti daug geriau ir pelnyti lygiai tiek pat taškų, kiek Iversonas, kartu turėdamas Pete‘o Maravicho kūrybingumą ir sprogstamąją jėgą. Į visą tai atsižvelgus, per savo karjerą jis vis tiek vidutiniškai atlieka po 7 rezultatyvius perdavimus.
Prieš Curry atvykstant į NBA, buvo svarstomas klausimas, ar gynėjas gali prisiimti tiek daug atsakomybės ir atvesti komandą čempionų titulo link? Kaip parodė Nasho atvejis, turint gerą įžaidėją, galima sėkmingai pasirodyti atkrintamosiose varžybose, tačiau Steve‘as niekada nežaidė NBA finaluose. Kaip parodė Paulas, gali būti ilgą laiką lygoje žaidžiančiu krepšininku, bet jis dar nėra laimėjęs titulo. Gali laimėti naudingiausio žaidėjo apdovanojimą, kaip tai prieš įvairias traumas padarė D.Rose‘as, lenktynėse dėl apdovanojimo įveikęs LeBroną, tačiau Rose‘as taip pat nėra iškovojęs čempiono žiedo.
Tuomet pasirodė Curry ir „Warriors.“ Prieš jiems iškovojant titulą, Isiah Thomaso vedama „Pistons“ buvo paskutinė čempionų trofėjų iškovojusi komanda, kurios geriausias žaidėjas buvo nedidukas atakų organizatorius – sakome „nedidukas“, nes neįtraukiame Magico Johnsono, 206 cm ūgio krepšininko, laimėjusio NBA čempiono titulą. Tai nutiko prieš 25 metus.
Per visą istoriją netgi geriausi lygos įžaidėjai, tokie kaip Johnsonas ir Thomasas, retai būdavo neginčijami komandų lyderiai, tam tikru atžvilgiu jie buvo dubleriais arba aukščiausio lygio atsarginiais žaidėjais dėl to, kad jų ekipos buvo puikiai subalansuotos.
„Warriors“ gretose lyderis yra Curry. Ekipos iškovotų pergalių skaičius rodo, kad šioje įžaidėjų eroje dar bus reikšmingų įvykių.
„Man pasisekė, kad galėjau žaisti su Michaelu Jordanu, o jis galima sakyti kiekvienose rungtynėse parodydavo, ką nors įspūdingo. Sakyčiau, kad Stephas jau pasiekė tokį lygį. Jūs tai matote kiekvienose rungtynėse ir tai šaunu, tačiau tai tampa rutina, nes jis dažnai taip žaidžia“, – teigė Kerras.
Curry ir Kerras
Geriausias NBA žaidėjas yra 191 cm ūgio ir sveria vos 86 kg. Jūs tikriausiai nė neprašytumėte jo paduoti lėkštę nuo viršutinės lentynos, bet prasidėjus rungtynėms Curry iš eilinio žmogaus virsta fenomenu.
Curry puošia naujai įžaidėjams suteiktą laisvę, tačiau jis yra ir pagrindinis kalbų, apie tai kas laukia NBA, objektas. Nepaisant to, kad Stephas yra vienas mėgstamiausių NBA krepšininkų, jo kaip ir visos „Warriors“ komandos demonstruojamas „bėk ir mesk“ žaidimas kelią klausimą, ar krepšinis pasikeitė pernelyg daug.
ESPN analitikas, buvęs Curry treneris Markas Jacksonas, išsakė keistą nuomonę, kad gynėjas kenkia krepšiniui, nes jis įkvepia jaunus žaidėjus atlikti blogus metimus bandant būti tokiu kaip jis. Oscaras Robertsonas liūdina Kerrą ir kitus NBA trenerius sakydamas, kad jie nepakankamai gerai stabdo šį krepšininką. Kiti pasinaudojo Curry ir „Warriors“ sėkme tam, kad pasiskųstų, jog krepšinis tapo per minkštas, pernelyg priklausomas nuo tritaškių, o vidurio puolėjo pozicija esą laikoma nesvarbia.
Ar žaidimas per daug pasikeitė? Tai – geras klausimas. Jei gynėjai ir toliau taip žavės žiūrovus, o aukštaūgiai bus tokie įvairiapusiški, toks krepšinis išliks ilgam.
„Nežinau, ar kada nors grįšime atgal. NBA aukštaūgių evoliuciją sukėlė visame pasaulyje žaidžiamas krepšinis. Žaidėjų iš kitų šalių, kurie treniravosi ir žaidė kitaip nei amerikiečiai, antplūdis turėjo didelę įtaką. Tai padėjo diktuoti reikiamus šiandieninių priekinės linijos žaidėjų įgūdžius ir vikrumą“, – teigė Stju Jacksonas, dabartinis jaunesnysis NCAA „Big East“ konferencijos komisaras.
„Krepšinyje vis dar yra daug vietos puikiam aukštaūgiio žaisti nugara į krepšį, pelnyti taškus ir mėgautis žaidimu, bet gynyboje jau geriau jis būtų universalus ir gebėtų gintis prie trijų taškų linijos. Dabar krepšininkai tiesiog taip žaidžia. Šiais laikais Wiltui Chamberlainui sunkiai sektųsi žaisti prieš kai kurias komandas gynyboje. Nemanau, kad šiuolaikiniai žaidėjai norėtų grįžti į senuosius laikus. Įgūdžiai yra tai, kas daro krepšinį gražiu“, – pridūrė jis.
Kol daugelis visų laikų geriausiųjų vis dar taikosi su tuo, kiek daug laisvės dabar turi gynėjai, atrodo, kad įžaidėjai dar tik pradeda savo karaliavimo laikotarpį.
„Manau, kad dabar tikrai pats geriausias laikas būti NBA gynėju. Per visą NBA egzistavimo laikotarpį nebuvo nieko geresnio“, – teigė Isiah Thomasas.
Po to kai Kerras liaupsino Curry, Orlande jis pelnė 51 tašką, pataikydamas 10 tritaškių, įskaitant ir tą iš pusės aikštės trečiojo kėlinio pabaigoje. Eidamas link atsarginių žaidėjų suolelio, jis juokėsi. „Taip tikrai neturėtų būti. Man tai tikrai sukėlė juoką“, – šypsojosi Curry.
Mažylis juokiasi, mažylis pataiko, mažylis laimi. Taigi, geriau būti negali.
Straipsnį iš „Washington Post“ vertė Mindaugas Dapkus.
Norėdami komentuoti prisijunkite.