Naujo „Kibirkšties“ vadovo tikslas – išvesti klubą į Eurolygą

Balandžio mėnesio pabaigoje Justas Jankauskas perėmė Vilniaus „Kibirkšties-MRU“ direktoriaus pareigas iš Dainiaus Virbicko bei pradėjo savo kelionę moterų krepšinyje.

J.Jankauskas yra sukaupęs nemažai patirties vadovaujant itin dideliems kolektyvams – J. Jankauskas ilgą laiką dirbo Sostinės krepšinio mokykloje (SKM), kurioje ėjo direktoriaus pareigas.

Naujasis „Kibirkšties-MRU“ direktorius jau yra nusimatęs viziją, kurios Olimpo viršūnė – žaidimas moterų Eurolygoje.

„Komandos viziją esu nusimatęs kelių metų bėgyje į priekį – pirmiausia matau, kad Vilnius turi stabilų miesto finansavimą ir didelę auditoriją, tai, kaip Ryga, Vilniaus moterų krepšinio klubas turėtų dalyvauti moterų Eurolygoje. Tai yra ilgalaikė vizija link kurios po truputį judėsime. Ir kiek tas užtruks laiko – nežinau, tačiau aš norėčiau, kad tai įvyktų kuo greičiau. Tai reiškia 3–4 metai“, – pasakojo J. Jankauskas.

– Kaip prasidėjo Jūsų, kaip vadovo, kelias krepšinyje?

– Kaip vadovas augau Sostinės krepšinio mokykloje (SKM). Viskas prasidėjo nuo to, kad dirbau krepšinio treneriu. Po truputį augau, perėjau į administraciją, kur šiek tiek užsilaikiau. Buvau atsakingas už ūkį, vėliau už renginius ir palaipsniui užaugau iki direktoriaus.

– Koks yra sėkmingos organizacijos receptas?

– Jau ne pirmame interviu pabrėžiu, kad pagrindinis mano receptas yra komanda, kuri supa mane. Tai reiškia: geras darbų pasiskirstymas, pasitikėjimas viduje, atviras kalbėjimas, bendravimas tarpusavyje, ieškojimas problemų sprendimų, drąsių sprendimų priėmimas ir, manau, kad kiekvienoje vietoje turime pasitarti, kaip komanda, o galutiniame variante vis tiek vadovas priima sprendimą.

– Kaip tapote „Kibirkšties-MRU“ klubo vadovu?

– „Kibirkšties-MRU“ vadovu tapau pakankamai greitai. Gavau pasiūlymą iš Vilniaus miesto savivaldybės, paskambino, paklausė ar mane domina. Kadangi Vilniuje sporto sričių, kuriose pradėti darbuotis, kaip vadovui, kaip vadybininkui nėra daug, ypač krepšinyje – tai reiškia: „Rytas“, „Kibirkštis“ ir krepšinio mokyklos. Daug nesvarsčiau, priėmiau sprendimą, kad dirbame, judame į priekį.

– Kam skirsite didžiausią dėmesį?

– Man atrodo, kad „Kibirkšties“ klubas judėjo gerai, buvo gera komplektacija, geri žmonės surinkti aplinkui. Aš tikiu, kad reikia išlaikyti liniją, žinoma, pakeisti tam tikrus dalykus, galbūt atsinaujinti tam tikrus komunikacijos kanalus, bandyti ieškoti būdų, kaip prisitraukti naujų rėmėjų, tai man atrodo čia yra pagrindinės sritys, kuriose reikia atsinaujinti ir, manau, kad reikia vystyti darbą su krepšinio mokyklomis. Šiuo atveju – Vilniaus krepšinio mokykla (VKM), kurioje yra ugdomos mergaitės.

– Kokių darbų jau ėmėtės?

– Kas pasikeitė gali pasakyti aplinka. Ar jaučiasi kažkokie pasikeitimai, ar nesijaučia kažkokie pasikeitimai viduje. Šiek tiek atsišviežinome, nežinau ar matėte, ar nematėte – atnaujinome mūsų logotipą, tai čia toks galbūt įvaizdinis labiau dalykas. Tikiuosi, kad pateiksime ir sezono metu daugiau įvairiausių naujovių, kurias planuojame rungtynių metu.

– Kaip seksis derinti dviejų komandų darbus?

– Aš manau, kad seksis. Tai nebus lengvas darbas, jau dabar nėra lengvas darbas. Tikrai daug darbų tiek „Ryto“, tiek „Kibirkšties-MRU“ komandoje, abejose komandose sezono startas.

– Ar ateityje galima tikėtis „Ryto“ ir „Kibirkšties-MRU“ komandų sujungimo?

– Ateityje galima tikėtis daug ko, tai reiškia: vienas iš variantų šių komandų jungimas. Galbūt po bendra vėliava administracijos prasme, kažkokių išteklių prasme. Nemanau, kad abi komandos susijungs pavadinimu, nes vis tiek tiek viena komanda, tiek kita turi pakankamai gilias tradicijas.

– Jūsų palinkėjimas komandai.

– Aš tai palinkėčiau tiek komandai, tiek fanam eiti stebėti kiekvienų rungtynių su gera emocija, nusiteikimu ir tikėti, kad komanda pasieks pergales. Pagrindinis tikslas yra čempionų žiedai Lietuvos moterų krepšinio lygoje ir kuo aukštesni rezultatai Europoje. Aišku, tuo pačiu palinkėčiau kantrybės ir stiprybės šiuo sunkiu laikotarpiu, nes nežinome, kaip bus toliau.