Namo grįžtantis J.Kazakauskas: daugelis LKL klubų laimėtų antrąją Prancūzijos lygą

Kitas Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) sezonas nusimato įdomus. Jame matysime naujų komandų – „Wolves“ ir „Gargždus“, o būtent į pastarąją atvyksta metus užsienyje praleidęs Julius Kazakauskas.

31 metų 198 cm ūgio puolėjas LKL fronte buvo gerai pažįstamas veidas, užpraeitą sezoną tapęs geriausiu kovotoju dėl kamuolių lygoje. Kėdainių „Nevėžio-Optibet“ klubui tada atstovavęs J.Kazakauskas vis tik sulaukė pelningesnio pasiūlymo Prancūzijoje ir prieš metus pasuko į antrąją šios šalies lygą.

Puolėjas ten atstovavo Evrės ALM ekipai ir per 23 minutes pelnė 6,1 taško, atkovojo 5,6 kamuolio, atliko 2,4 rezultatyvaus perdavimo bei rinko 10,2 naudingumo balo.

J.Kazakauskas neslepia, kad jei ne galimybė gyventi namie – Klaipėdoje – jis būtų pasvarstęs likti užsienyje ir toliau. Vis tik gana ankstyvas pasiūlymas iš „Gargždų“ jį patraukė pajūrio link.

„Kol gyveni, tol gyventi, bet kai grįžti namo, supranti, kad buvai jų pasiilgęs. Namai yra namai, Lietuvoje yra geriau“, – sako jis.

– Ar pasitaikius progai dar norėsite kur nors išvykti, ar jaučiatės atsikandęs užsienio pakankamai?

– Kodėl gi ne, išvykčiau. Šiuo metu tiesiog nelabai turėjau kitų pasiūlymų ir gavau galimybę gyventi Klaipėdoje po ilgos pertraukos. Jei būtų pasiūlymas iš kito LKL miesto, nežinau, ar būčiau iškart pasirašęs kontraktą, bet treneris ir komanda parodė didelį dėmesį, tad apsisprendžiau greitai.

– Prisimenant praėjusius metus, LKL buvote tikrai ryškus, kodėl vis tik apsisprendėte sukti į Prancūzijos antrąją lygą ir kokį įspūdį ji paliko?

– Toks nemalonus dalykas, kad tik nuvažiavęs į Prancūziją gavau traumą. Praleidau 3 savaites pasiruošimo, grįžau tik į rungtynes. Adaptacija tikrai buvo kitokia. Prancūzijoje kitoks teisėjavimas, kitoks žaidimo stilius, trūko laiko visa tai suprasti. Vėliau apsipratau su savo role ir žaisdavau neblogai, tik labiau komandiškai, ne statistiškai, nes turėjome tikrai talentingų žaidėjų.

– Tas specifinis stilius jums buvo priimtinas?

– Lyg ir taip. Turėjau du komandos draugus, centrą ir lengvą kraštą, kurie daug žaidė po krepšiu. Kadangi buvau traumuotas, gavosi, kad jie buvo dažniau išnaudojami tose situacijose, kurias mėgdavau. Kitoje komandoje gal būčiau atsiskleidęs geriau, nors mes žaidėme bene protingiausią krepšinį lygoje, kadangi treneris buvo serbas. Sezono eigoje tapau labiau rolinis žaidėjas, nors treneris manimi buvo patenkintas, dariau tai, ko jis prašydavo. Nesu tas, kuris eitų per galvas, kad žaistų pats. Juolab, kad sezoną pradėjome prastai, bet vėliau įsižaidėme labai gerai, pagerinome komandos rekordą su 12 pergalių serija, pirmąsyk istorijoje iškovojome taurę.

– Sakote, kad žaidėte protingiausią krepšinį. O ar jo šiai lygai reikia?

– Nėra ten to protingo krepšinio (Juokiasi). Visos kitos komandos žaidė fiziškai, išnaudojo didelius kūnus, pavienius talentus, kurių turėjo.

– Kurie žaidėjai paliko didžiausią įspūdį individualiu talentu?

– Pavyzdžiui, Marquisas Wrightas, anksčiau rungtyniavęs Lietuvoje. Jis pradėjo sezoną vienoje komandoje, atrodė labai prastai – jį atleido. Vėliau jis perėjo į kitą ekipą bei ten žaidė labai gerai. Buvo nemažai talentingų amerikiečių. Kadangi komandoje gali būti tik vienas amerikietis, daugelis ekipų atsirinkdavo juos aukšto lygio. Kalbant apie komandas, jei atvirai, nieko ypatingo, LKL žymiai stipresnė lyga. Tik ten finansai geresni, stabilumas, organizacijų lygis. Kai žaidėme taurės finalą, arena buvo pilna – gal 6 tūkst. žmonių, mūsų salė į galą sezoną irgi buvo pilna. LKL tokio palaikymo nėra, nebent žaidi su „Žalgiriu“.

– Daug kas, pažaidęs šioje lygoje, sako, jog ji tikrai pajėgi. Jūs atrodote kiek skeptiškesnis.

– Ji ir yra pajėgi, bet vis tiek manau, kad daug LKL komandų laimėtų tą lygą. Ten sąlygos tokios, kad jei reikia žaidėjo, klubas gali pasiūlyti 10 tūkst. algą per mėnesį ir jį pasiimti, net jie nežino, ar to tikrai reikia. Skautingi nebuvimas tikrai jausdavosi, bet viską kompensuodavo kūnai.

– Prie ko priprasti buvo sunkiausia?

– Teisėjavimo. Buvo sunku nuspėti, kaip šiandien teisėjai švilps. Kartais jie galėdavo sušvilpti dvi baudas už nieką, o kartais galėdavai daužytis ir tau nieko nebus. To viduriuko nėra. Tada supranti, kaip gerai švilpia Lietuvoje, nes toje lygoje teisėjai – žemo lygio.

– Darkart pasitaikius pasiūlymui iš antros Prancūzijos lygos, rinktumėtės ją ar lauktumėte kažko, kur lygis būtų aukštesnis?

– Manau, kad mano lygiui tai geriausia lyga Europoje, atsižvelgiant į tai, ką ji duoda: finansus, stabilumą ir viską. Ten viskas gerai. Mano komandos biudžetas dar buvo vienas mažesnių, bet nuvykus į kitus miestus pamatydavai arenas, žaidėjų automobilius, girdėdavai apie atlyginimus.

Pavyzdys Nansi komanda: prieš porą dienų pasiėmė Kyle‘ą Vinalesą. Gal būčiau ten likęs dar, jei būčiau turėjęs pasiūlymą, bet šeima norėjo į Lietuvą, reikia jau didesnio pinigų skirtumo, kad išvyktumei kažkur. Jei užsienyje gautumei 30–40 proc. daugiau, galima vykti. Bet jei alga didesnė 20 proc., atsižvelgiant į išlaidas, jau vykti nelabai ir apsimoka.

Šiaip ypač jaunesniems žaidėjams, šią lygą tikrai rekomenduočiau. Nuvykus ten jaunesniam, galima užsikabinti ir ten gyventi žymiai geresnėmis sąlygomis nei čia LKL.

– Esate ilgametis LKL žaidėjas, kaip manote, ar kitas sezonas nusimato įdomesnis nei ankstesni?

– Faktas, atėjo ir mūsų komanda, prieš metus atėjo ir „CBet“, dabar ir nauja ekipa Alytuje.

– Ko iš jūsų paties tikisi „Gargždų“ komanda?

– Aš pats neturėjau kažkokių reikalavimų, o pasikalbėjus su komandos vadovais išgirdau, kad esu matomas kaip pagrindinis sunkus kraštas.

– Kitų pasiūlymų Lietuvoje neturėjote?

– Kažkaip ne, net ir nesitikėjau to, nes Lietuvoje be kokios rugpjūčio 16 dienos nelabai kas ir juda (Juokiasi). Net „Žalgiris“ su „Rytu“, „Lietkabeliu“ dar nesusikomplektavę pagrindo, Utena nepasirašė nė vieno žaidėjo. Ką kalbėti apie kitus. Net nustebau, kad man vos spėjus grįžti, „Gargždai“ paskambino jau kitą sezoną ir parodė dėmesį. O kad man kažkas rodytų dėmesį, būna retai (Šypsosi).

– Kokių ambicijų kitą sezoną turi Gargždų komanda?

– Manau, kad patekti į atkrintamąsias. Bus įdomiau, reikės aplenkti bent keturias komandas. Šiaip apie tai nekalbėjome, bet manau, kad pirmiems metams tikslas bus toks.