N.Zelandijos klubo štabo narys L.Eglinskas: apie darbą su didžiuliu talentu, žaidimą prieš NBA ekipas ir viršijamus lūkesčius
interviu (3)
Pernai lapkritį Laimonas Eglinskas sprendė, kaip motyvuoti algų negaunančius žaidėjus „Gargžduose“, galiausiai klubas bankrutavo ir jis tapo Virginijaus Šeškaus asistentu Jonavos „CBet“ komandoje.
Vasarą L.Eglinskas ilgai derėjosi su klubu ir buvo pagrindinis kandidatas perimti „CBet“ vairą, bet susitarimas neįvyko. Netrukus ant stalo L.Eglinskas gavo Jeruzalės „Hapoel“ pasiūlymą dirbti asistentu, bet jo atsisakė ir išvyko darbuotis į toliausią nuo Lietuvos tašką – Naująją Zelandiją – Oklando „New Zealand Breakers“ ekipą, kurioje pernai žaidė dabar Panevėžio „7bet-Lietkabelio“ garbę ginantis Mantas Rubštavičius.
35-erių L.Eglinskas tapo vyr. trenerio Petteri Koponeno asistentu ir Australijos lygoje kartu padeda kurti staigmeną po staigmenos – prieš sezoną nurašyta ekipa šiuo metu su 6 pergalėmis ir 2 pralaimėjimais yra antroje vietoje. Tiesa, yra sužaidus trejomis rungtynėmis mažiau ir dar gali aplenkti Melburno klubą, turintį 7 laimėjimus per 11 mačų.
Prieš sezoną L.Eglinskas kartu su Oklando „New Zealand Breakers“ klubu išbandė jėgas ir su trimis Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) ekipomis – Jutos „Jazz“, Oklahomos „Thunder“ bei Filadelfijos „76ers“.
Taip pat specialistas iš Lietuvos individualiai darbuojasi su Meksikos krepšinio talentu – 17-mečiu 202 cm ūgio Karimu Lopezu. 2026 metų NBA naujokų biržoje jam dabar prognozuojamas šaukimas antrojo dešimtuko viduryje, bet puolėjas Australijos lygoje rodo solidų žaidimą ir gali pakilti prognozėse gerokai aukščiau. K.Lopezas sezoną pradėjo per 3 mačus surinkęs 5 taškus ir 3 balus, bet per kitus tris susitikimus fiksavo 15,6 taško ir 25 naudingumo balų vidurkius.
Interviu portalui Krepsinis.net L.Eglinskas papasakojo apie darbą su K.Lopezu, žaidimą prieš NBA klubus, Australijos lygą, gyvenimą nuolat keliaujant ir kaip europietiškos krepšinio idėjos kuria staigmenas amerikietiško stiliaus lygoje.
– Kaip atrodo jūsų komandos kasdienybė?
– Skraidome labai daug – bandžiau skaičiuoti, tai daugiau nei pusę sezono praleisime Australijoje. Oklande per visą sezoną būsime tik dvi pilnas savaites. Visos kitos kelionės yra skraidymas. Savoje arenoje žaisime tik 7 rungtynes, o kiti namų mačai bus kitose Naujosios Zelandijos vietose.
– Kodėl rungtyniausite ir kituose N.Zelandijos miestuose?
– Kadangi esame vienintelė profesionali komanda, mes atiduodame duoklę visai šaliai. Jie mus priima, apgyvendina, duoda visas sąlygas. Kaip ir krepšinio populiarinimas po visą salą.
– Koks zelandų požiūris į krepšinį?
– Labai įdomus, nes jie gal ir nėra tokie sirgaliai kaip lietuviai ar serbai, kur yra daug ultrų grupuočių, bet arenos visada būna pilnos. Mane tai tikrai nustebino. Tikrai moka surinkti žmones į arenas – kiekvienas susitikimas lyg kokia Karaliaus Mindaugo taurės šventė.
– O kaip žmonės zelandai yra paslaugūs ir malonūs?
– Nesusiduriu pernelyg daug su jais, nes daug dirbame. Kiek išeinu į miestą, tai žmonės tikrai labai normalūs ir malonūs. Labai daug azijiečių čia yra. Bendravimas malonus, neturėjau jokių problemų.
– Ką jau teko paragauti iš maisto, ko dar iki tol nesate bandęs?
– Azijiečių virtuvės daug restoranų, bet mes Europoje jų irgi turime. Labai platus pasirinkimas maisto, visi gali pasirinkti. Australijoje ragavau kengūrienos – visai neblogas skonis.
– O krokodilienos dar neteko?
– Dar ne, bet ruošiuosi. Čia pagal regionus yra populiarumas tų patiekalų, tai kažkur Australijoje tikrai paragausiu ir krokodilienos.
– Kaip atrodo jūsų darbas, kokios užduotys?
– Mes esame trys asistentai ir kiekvienas turi po keturis žaidėjus individualiai sau. Mes esame atsakingi už jų individualias treniruotes, jų analizes, tobulėjimą. Turime vieną treniruotę per dieną, bet ji būna ganėtinai ilga. Mes vien treniruotę kitos dienos planuojame apie 4 valandas. Tai man buvo išskirtinis dalykas, ko nebuvau matęs Europoje, kad tiek daug dėmesio skiriama kiekvienai smulkmenai. Visa treniruotė sudėlioja praktiškai kiekvieną minutę. Labai daug detalių.
– Visada treniruotės vis kitokios ar kažkokį pagrindą turite?
– Struktūrą mes turime, ji yra paskaičiuota pagal krūvius. Pagal krūvį, kurį galime naudoti, turime pratimų bazę. Aptariame, ko mums reikia, ir dirbame. Daug dėmesio skiriame varžovų analizei. Tada daug dirbame ties tuo, kokia laukia gynyba ir kaip ginsimės. Europoje viskas bendrai imama, o čia – viskas išskirstyta.
– Turbūt, panašus modelis kaip NBA?
– Taip, mes turime tokį mišinį. Segmentai yra iš NBA modelio, nes vienas iš asistentų yra amerikietis. Australijos lygoje dominuoja amerikietiškas požiūris į krepšinį – jis yra greitesnis, lengvesnis, daugiau individualaus žaidimo. Mums gerai sekasi, nes įdiegėme tų europietiškų idėjų. Iš pradžių mums visi skyrė paskutinę vietą, bet dabar esame pirmi. Visai neblogai (šypsosi).
– Kokie europietiški aspektai padeda skinti pergales?
– Mes giliai einame į taktiką, analizuojame oponentus ir pagal tai taikome tiek gynybą, tiek puolimą. Mūsų gynyba kitokia nei kiti klubai yra įpratę žaisti. Daugiau dėmesio skiriame gynybai, ko kitos komandos nelabai čia mėgsta, nes čia visi labiau mėgsta pulti. Kai susiduria su protingesne gynyba, tada ir pulti sunkiau.
– Daug akcentų komandinei gynybai?
– Be abejo. Svarbu ir „vienas prieš vieną“ gynybą, nes atakos ten pasibaigia, bet komandinė labai svarbu. Koponenas yra suomis, daugiau paėmęs idėjų iš Suomijos rinktinės, kur pats žaisdavo.
– Padeda kartu dirbti tai, kad P.Koponenas yra europietis?
– Padeda, nes labai neblogai sekasi su juo dirbti ir susikalbėti. Turime dar vieną asistentą iš Vokietijos, todėl trys europiečiai esame štabe. Koponenui pirmas sezonas vyr. treneriu profesionaliame lygyje, todėl jis labai nori diskutuoti, viską žinoti. Jeigu mato, kad gali apginti savo nuomonę, visada ją priims ir pritaikys.
Your coaching staff for NBL24/25 👏
— BNZ Breakers (@NZBreakers) August 26, 2024
Joining Head Coach Petteri Koponen and the returning Daniel Sokolovsky, are assistant coaches Laimonas Eglinskas & Mario Dugandzic! #UNBREAKABLE pic.twitter.com/BB7AnQSz0v
– Ar tarp jūsų treniruojamo ketverto yra Meksikos talentas K.Lopezas?
– Taip, yra.
– Matome, kad sezoną pradėjo sunkiai, bet atrodo persilaužęs. Papasakokite apie šį talentą?
– Jis jau dabar viršijo lūkesčius. Mes galvojome, kad jam tai bus įžanginis sezonas, nes 17-mečiui reikės žaisti vyrų krepšinyje. Pradžia jam buvo nelengva, bet lūžis įvyko rungtynėse su „Jazz“ klubu. Jis ten labai neblogai pasirodė, tada turėjo traumelę, bet dabar atrodo tikrai gerai. Man net sunku įvardyti jo talentą ir galimybių ribas. Kaip tokio amžiaus, turi įspūdingą krepšinio supratimą ir dar daug vietos tobulėti. Bus labai įdomu pamatyti, kaip toli jis eis.
– Neabejotinai jis NBA talentas?
– Tai yra faktas. Kitais metais jis biržoje dar nedalyvaus, net turi dvejų metų sutartį su klubu. 2026 metais neabejoju, kad bus tarp geriausių šaukimų.
– Kokio tai žaidimo stiliaus krepšininkas?
– Mes jį naudojame lengvuoju kraštu, nes jis pats labai norėjo bei vienas iš jo pageidavimų. Manau, kad NBA jis turėtų būti sunkusis kraštas. Turi visą arsenalą – plastiką, kamuolio valdymą. Jis mato ir prasiveržimus, ir kamuolio perdavimų kitiems. Dar reikia pagerinti jam metimą ir ties tuo labai daug dirbame. Dar vienas įdomus dalykas – džiugu, kad jis yra lietuvio agento Mariaus Rutkausko klientas.
– Parkeris Jacksonas-Cartwrightas žaidžia jūsų komandoje, kuriam nepavyko įsitvirtinti Eurolygoje. Nekalbėjote su juo, galbūt nori grįžti pamėginti dar kartą?
– Šios temos nevystėme, nes jis čia labai gerai jaučiasi, yra šios lygos žvaigždė bei vienas mūsų komandos lyderių. Manau, kad jis čia labai patogiai jaučiasi ir nežinau, ar dar galvoja grįžti į Eurolygą.
– Sužaidėte trejas rungtynes su NBA klubais. Kokį įspūdį paliko?
– Kai sužinojau, kad žaisime prieš NBA komandas, atrodė, kad nerealios svajonės išsipildymas. Pats esi priešingoje barikadų pusėje kaip ir kiti treneriai pirmose linijose. Man pačiam buvo vaikystės svajonės išsipildymas ten būti. Pamačiau visas žvaigždes iš arti, organizaciją, žaidimo lygį. Matosi, kodėl jie yra tame NBA bei koks yra skirtumas tarp atletiškumo, greičio ir sprendimų priėmimo. Vienose rungtynėse teisėjavo lietuvis Petraitis.
– Pasikalbėjote su juo?
– Taip, po mačo pasisveikinau, prisistačiau. Vėliau susirašėme per „Instagram“ ir buvo netikėtai maloni pažintis.
– Nereikėjo komandos žaidėjų drąsinti prieš rungtynes su tokio kalibro varžovais?
– Ne, nereikėjo. Daugumai tai nebuvo pirmas kartas, nes Australijos lyga glaudžiai dirba su NBA ir tos ekipos nuolat ten vyksta. Mūsų ekipa irgi ne pirmą sykį lankėsi. Jie priėmė kaip gerą iššūkį ir galimybę parodyti save.
– Visada būdavo požiūris, kad Australijos lygoje žaidžiama labai kietai, beveik kaip regbyje. Tai yra mitas ar tiesa?
– Lyga yra fiziška, bet teisėja neleidžia žaisti fiziškai. Ypatingai prieš sezoną, kai turėjome draugiškas rungtynes, teisėjai švilpdavo kiekvieną kontaktą. Rungtynės vykdavo daugiau nei 2 valandas, nes buvo metama daug baudų metimų. Mes buvome sutikę vieną iš lygos vadovų ir kalbėjome apie tai. Jis pripažino, kad problema yra su teisėjais ir bando tai spręsti – nori, kad leistų kiečiau žaisti. Yra daug didelių ir stiprių kūnų, nes vietiniai labai gerai sudėti vyrukai, bet didelių muštynių tikrai nėra.
Rubštavičius
– Ar klubo žmonės klausinėja apie M.Rubštavičių?
– Taip, klausia, kaip sekasi, kur pasirašė. Tas pats Jacksonas-Cartwrightas turėjo gerą ryšį su Mantu ir teiravosi apie jį. Tikrai domisi ir yra palikęs gerą įspūdį klubo žmonėms bei žaidėjams – visi atsiliepia tik pozityviai.
– Ar M.Rubštavičiaus žaidime dabar matote australiško krepšinio prieskonių?
– Kažkiek pačioje pradžioje matėsi. Mantas vasarą daug laiko praleido ir JAV, kur dalyvavo daug treniruočių stovyklose NBA klubuose. Ten atidavė daug jėgų ir kitoks krepšinis įstrigo jam. Manau, kad Mantui viskas gerai susiklostys, jam pavyks persilaužti ir jis žais tą europietišką krepšinį, kokio iš jo nori Čanakas. Asmeniškai yra tekę dirbti su Rubštavičiumi – pozityvus vaikis ir tikrai pasieks savo tikslus.
– Kaip esant kitoje pasaulio pusėje pavyksta stebėti europietišką krepšinį?
– Įvairiai būna – kai būname Australijoje, yra lengviau, nes laiko skirtumas mažesnis. Zelandijoje jau yra problemų su laiku – daugiau seki rezultatus arba jau būna ketvirtojo kėlinio pabaiga, kai pabundi anksti ryte. Dar spėji kažką pažiūrėti, bet tada daugiau žiūri rungtynių apžvalgas, statistiką. Nemažai turi savo darbo, todėl tiek daug laiko negali skirti. Stengiuosi neatitrūkti, nes vis tiek nemažai draugų darbuojasi Europoje.
– Ar labai skiriasi bendravimo kultūra Panevėžyje, Gargžduose ir N.Zelandijos klube?
– Labai sunku lyginti, nes labai didelė amplitudė (juokiasi). Čia laisviau į viską žiūrima. Mes, europiečiai, labai norime žaidėjus įstatyti į rėmus, prieš rungtynes nutaisyti labai rimtus veidus, nerodyti emocijų, daugiau susikoncentruoti. Čia viskas laisviau, emocija laisvesnė, daugiau viskas einama per pozityvą, tarpusavio gerus santykius. Bendravimas laisvesnis nei Lietuvoje.
– Koks sėkmingas sezonas būtų komandai?
– Visada prisišaudau skambių frazių ir reikia už jas atsakyti (juokiasi). Projektuojama buvo, kad mes būsime paskutiniai, tai atkrintamosios būtų jau geras pasiekimas bei įrodymas, jog jie klydo. Norime parodyti, kad klubo vadovai nepadarė klaidos pasikviesdami europiečius ir įnešdami šviežesnio krepšinio į Australijos lygą. Jau būtų neblogas žingsnis. Jeigu dar pavyktų nukeliauti toliau atkrintamosiose, būtų apskritai geras rezultatas.
– Pats matote Australijos lygą kaip ilgalaikį projektą, ar vasarą norite grįžti atgal į Europą?
– Nežinau. Tiek toli dar negalvojau – kai pasitaikė tokia proga, būtų buvę kvaila nepasinaudoti. Džiaugiuosi, kad ja pasinaudojau, nes man pačiam čia dirbant yra daug naudos. Vyr. treneriu daug nebuvau Lietuvoje, bet po metų, kuriuos praleidau, jau tikrai norėjau išvažiuoti ir pamatyti kitą krepšinį. Manau, kad jauniems treneriams labai naudinga išvažiuoti ir tikrai turėtų tai padaryti, jeigu turi tik galimybę. Labai naudinga padirbėti su kitos šalies specialistais. Aš vis dar noriu būti vyr. treneriu, o kaip bus, matysime.
– Turbūt nebėra kartėlio, kad atsisakėte „Hapoel“ pasiūlymo?
– Tikrai ne. Mano šeima labai džiaugiasi, kad ten neišvažiavau. Šeima ir buvo pagrindinis svertas, kodėl nevažiavau. Jau „Hapoel“ buvo pasiūliusi kontraktą, bet šeima neleido ir teko atsisakyti. Likau prie N.Zelandijos varianto.
Norėdami komentuoti prisijunkite.