N.Laprovittola: man patinka rinkti taškus, bet jei komandai reikia, galiu atlikti kitus naudingus dalykus

Naujasis Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandos įžaidėjas argentinietis Nicolas Laprovittola negalės atiduoti balso tėvynėje už motiną, kai ji stos į kovą svarbiausiuose savo gyvenimo rinkimuose.

Kai 60-metė teisininkė Margarita Stolbizer spalio pabaigoje sieks Argentinos prezidento posto, jos sūnus mėtys į krepšį Vilniuje.

Sutartį su „Lietuvos ryto“ komanda pasirašęs 25 metų 187 cm ūgio argentinietis rudenį pradės naują karjeros etapą Europoje. Prieš atvykdamas į Vilnių rugsėjo viduryje jis tikisi nuveikti ir svarbių darbų su Argentinos rinktine.

Praėjusį sezoną Brazilijos pirmenybėse argentinietis pelnė po 11,9 taško, atliko po 5,7 rezultatyvaus perdavimo ir daug prisidėjo, kad „Flamengo“ klubas apgintų šalies čempiono titulą.

N.Laprovittola pelnė 24 taškus ir buvo pripažintas naudingiausiu 2014 metų rugsėjį prieš Tel Avivo „Maccabi“ laimėtos dvikovos žaidėju, kai Rio de Žaneire Eurolygos čempionus įveikęs Brazilijos klubas iškovojo Tarpžemyninę taurę.

Nuo šio rudens N.Laprovittola sieks pergalių su „Lietuvos rytu“, kuris priviliojo barzdos tankumu Antanui Kavaliauskui nenusileidžiantį argentinietį po ilgų derybų.

– Vilniaus klubas domėjosi jumis ne pirmą mėnesį. Kodėl taip ilgai delsėte priimti pasiūlymą? – „Lietuvos rytas“ paklausė N.Laprovittolos.

– Turėjau pasiūlymų ir iš kitų komandų. Man tai bus pirmasis sezonas Europoje, todėl labai atidžiai rinkausi, kur būtų geriausia pradėti naują karjeros etapą.

Turėjau aibę klausimų apie šalį, miestą ir komandą, man reikėjo kuo daugiau informacijos.

Pakalbėjau su Marcelo Nicola ir man patiko tai, ką išgirdau apie komandą ir miestą.

– Kiek įtakos jūsų sprendimui turėjo tai, kad „Lietuvos ryto“ treneris M.Nicola taip pat yra argentinietis?

– Treneris man labai svarbus. Brazilijos klube „Flamengo“ turėjau labai gerą trenerį Jose Alvesą Neto.

Turėjau pasikalbėti ne vieną kartą, kad pajusčiau pasitikėjimą M.Nicola.

– Treneris jus apibūdino kaip apsigimusį lyderį. Ką labiau mėgstate aikštėje – pelnyti taškus ar dalyti perdavimus komandos draugams?

– Man patinka rinkti taškus. Bet jei komandai reikia, galiu atlikti kitus naudingus dalykus.

Jei komandai reikia daugiau perdavimų, bandau dažniau perduoti kamuolį kitiems. Žaidžiu komandai, savo partneriams ir treneriui.

– Kas jums labiau patinka – atakuoti iš toli ar veržtis prie krepšio?

– Nors mėgstu mesti tritaškius, labiausiai patinka žaisti du prieš du. Man patinka kontroliuoti kamuolį.

– Kiek žinote apie mūsų šalį ir savo naująją komandą? Galbūt klausėte „Flamengo“ klube žaidžiančio brazilo Marcelo Machado, kuris yra žaidęs Kauno „Žalgiryje“?

– Apie Lietuvą jis sakė vien gerus dalykus. Jis pabrėžė, kad Lietuvoje mėgstamas intensyvus ir greitas krepšinis.

Jam patiko lietuviai ir lietuviškas krepšinis. Marcelo nuomonė irgi buvo svarbi.

Dar nepažįstu savo būsimų partnerių, bet ketinu susirasti „Lietuvos ryto“ rungtynes internete ir pasižiūrėti.

– Kaip greitai tikitės priprasti prie europietiško krepšinio?

– Argentinoje žaidžiamas panašus krepšinis kaip ir Europoje.

Brazilijoje yra kiek kitaip. Ten žaidimas labai greitas, puolimas yra svarbiau nei gynyba.

Žinau, turėsiu padirbėti, kad pagerinčiau savo gynybą. Pasitikiu savimi ir noriu žaisti Europoje ne vieną sezoną.

– Dabar su Argentinos rinktine rengiatės Amerikos pirmenybėms. Ką tikitės pasiekti?

– Mūsų rinktinė stipri, bet šiuo metu išgyvena kartų kaitą.

Emanuelis Ginobili ir dar keli patyrę žaidėjai atsisveikino su komanda. Bet Luisas Scola dar yra su mumis. Su juo mūsų atjaunėjusi komanda tikisi gerai pasiruošti Amerikos čempionatui.

– Ar domitės politika, kurioje jau daug metų aktyviai dalyvauja jūsų mama?

– Mano mama labai svarbi politikė Argentinoje, bet man politika ne prie širdies.

Bent jau kol kas. Esu 25-erių – per jaunas politikai.

Man labiau patinka žaisti „Playstation“, žiūrėti filmus, išeiti pasivaikščioti ir pavakarieniauti su draugais.

Esu įpratęs prie šilumos, bet žinau, kad Lietuvoje bus šalta, bus ir sniego.

Manęs laukia naujas gyvenimas, ir mane tai intriguoja.

Kęstutis Rimkus, „Lietuvos rytas“