Metų renginys ar nusivylimas: ko laukti Šiauliuose?
(7)
Asmeniškai – Karaliaus Mindaugo taurė (KMT) man jau dešimtmetį yra įdomiausias metų Lietuvos klubinio krepšinio renginys. Būtent 2016 m. prasidėjo atsinaujinusios taurės istorija.
Taip, pastaraisiais metais Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalai yra atgavę prasmę ir ta intriga birželio antroje pusėje tikrai yra smagi. Bet iš esmės tai jau būna laikas, kai galvoji apie šašlykus gamtoje su draugais, o ne apie rimtą krepšinį po pasibaigusių kovų Europoje.
Galima kvestionuoti taurės reikšmę ir dydį, bet LKL komanda visada sugeba sukurti ažiotažą ir šalyje jau daugiau nei dešimtmetį vasarį pajauti krepšinio šventę. Mėnesį, kai dar krepšinis neina į paraštes.
Leonas Somovas su Jazzu būtent 2016 m. puošė pirmąjį KMT savaitgalį, o lygos prezidentas Remigijus Milašius uždavė toną ilgalaikei sėkmei – ne mažiau už krepšinį svarbi yra šou pusė. Ir nuo muzikinių pasirodymų mes atsispyrėme iki legendinių komandų pristatymų ar ikoninių renginio vinječių.
Reikia pripažinti, kad ypatingo klubinio krepšinio, deja, mes neturime ir be užkulisinių dalykų nupirkti žiūrovų meilę būtų buvę sunku. Bet šiemet yra potencialo būti kitaip.
Vos po dvejų metų pertraukos renginys grįžta į Šiaulius ir tai bus jau penktas kartas per pastaruosius 9 taurės turnyrus, kai ketvertas vyksta be šeimininkų komandos. Bet čia yra ir kita medalio pusė.
Tai bus pirmas kartas nuo 2020 m., kai ketverte žaidžia visos keturios didžiuosiuose Europos turnyruose dalyvaujančios Lietuvos komandos. Būtent tuomet žaidė tas pats kvartetas – Kauno „Žalgiris“, Vilniaus „Rytas“, Klaipėdos „Neptūnas“ ir Panevėžio „Lietkabelis“.
Po 2020 m. sekė penki turnyrai paeiliui, kai ketvertą jau pasitikdavai su kartėliu, kad jame kažko trūksta. Dabar kaip ir turėtume turėti maksimalią įmanomą intrigą krepšinio prasme.
Žinoma, tai nebus Ispanijos Karaliaus taurė, kur kiekvienais metais ten aštuonios komandos ir jų sirgaliai suvažiuoja kaip į karnavalą, o krepšinio ir intrigos lygis nepalieka abejingų. O dar kur Valensija... Ehh, tikrai vieną dieną nuvyksiu į Ispanijos didįjį aštuonetą.
Bet dabar bandome pasidžiaugti tuo, ką turime savame kieme.
Kai jau garsiai kalbama apie keičiamą KMT formatą, paskutiniame tokiame ketverte potencialo patriukšmauti yra. Net ir nesant ten šeimininkams. Juk jų nebuvo ir 2023 m., bet apie tą Šiaulių KMT girdime atgarsius iki šiol. Legendiniai laikai.
Pažiūrėjus į pusfinalio poras, idealiau Lietuvoje šiandien ir nesudėliosi – „Žalgiris“ neabejotinas favoritas kaip ir kiekvienais metais, bet čia yra vienos rungtynės, o pirmas varžovas pagal dabar rodomą žaidimo lygį yra arčiau antros nei trečios vietos LKL.
Lietuviškoji Vitorijos „Baskonia“. Taip galima pavadinti Gedimino Petrausko vadovaujamą smagų „Neptūną“. „Žalgiris“, nors šiemet ir lengvai tvarkosi su klaipėdiečiais, dar kartą tai reikės įrodyti jau mače, kuris šioje sezono stadijoje lemia viską. O iš favorito statuso žaisti nėra taip lengva.
Kitas pusfinalis – su didele istorija. „Rytas“ prieš „Lietkabelį“ ir Giedrius Žibėnas prieš Nenadą Čanaką. Pastarųjų metų LKL klasika. Ir abi komandos turi ir nori labai daug ką įrodyti.
„Rytas“ apskritai KMT finale nebuvo nuo 2020 m. (!), o nuo to laiko net dukart nepateko net į pusfinalį. KMT „Rytui“ yra tapusi baisiąja šmėkla, o dominuojantį Džordže Gagičių iš 2024 m. pusfinalio G.Žibėnas dar dabar sapnuoja košmaruose.
Tuo metu „Lietkabelis“ kol kas žaidžia prasčiausią sezoną N.Čanako eroje ir net ištikimiausi sirgaliai pradeda abejoti, kad šiemet serbas vėl pasikinkys savo magiją ir sezoną baigs su medaliais abiejuose frontuose.
Pridedame prieš pat metų savaitgalį atliktą rokiruotę įžaidėjo pozicijoje, kai vietoje lyderio Michaelo Flowerso atvyko pusmetį nežaidęs Nikola Radičevičius, ir turime aiškų favoritą „Rytą“, nepaisant abiejų pralaimėjimų „Lietkabeliui“ šį sezoną ir neseniai nutrauktos savo pačių penkių nesėkmių serijos LKL.
Tokiu atveju, atrodo, kad sirgalių vėl laukia klasikinė „Žalgirio“ ir „Ryto“ kova finale, kurios nematėme nuo 2020 m. Apskritai, legendiniai Lietuvos klubai KMT finaluose susitiko vos keturis kartus ir čia santykis lygus – 2–2.
O tie finalai, ypatingai su „Ryto“ triumfais, buvo labai aistringi – 2016 m. Tomo Pačėso ir Adamo Lapetos tandemas tuomet pateikė siurprizą prie „Žalgirio“ vairo tik apšylančiam Šarūnui Jasikevičiui, o po to 2019 m. Roko Stipčevičiaus „X faktorius“ ir Lino Kleizos šokis ant stalo. Ot reikalai buvo...
Kalbant apie tobulą savaitgalį, realiausio scenarijaus atveju ir mačas dėl bronzos būtų saldainis – tiek „Neptūnas“, tiek „Lietkabelis“ jį pradėtų iš pozicijos ne kaip kažką pralaimėję, o siekiantys iškovoti.
Visgi šūkis „Tikėkis netikėto“ amžiams puoš KMT savaitgalį, o tai sufleruoja, kad dažniausiai vasario viduryje Lietuvoje nenutinka taip, kaip visi iš anksto galvoja.
Tad pakalbėkime ir apie tą pusę, kaip galėtų renginys pasisukti į kitą pusę ir, galbūt, net tapti nusivylimu.
Ai, ir tiesa, tiek lyga, tiek visi klubai paskui ją jau spėjo susimauti su „Snaiperio“ konkursu. Oi, kokio „Snaiperio“? Žiūrint į šių metų atsiųstus dalyvius, ten sunku rasti metikus tarp visų svaidūnų, ką jau kalbėti apie snaiperius, tad jau vienos didelės intrigos šiemet praktiškai netekome. Nebent įvyks kažkas stebuklingo, tada turėsiu atsiprašyti.
Kas dar gali įvykti blogo neutraliam sirgaliui? Pirmiausia, „Žalgirio“ dominavimas. Ir tai neskamba nerealistiškai. Anaiptol, šiandien atrodo realus variantas, kad tiek pusfinalį, tiek finalą Lietuvos čempionai laimėtų bent 20 taškų skirtumais.
Šiemet „Žalgiris“ yra geriausias nuo 2018 m., o jų pralaimėjimas pusfinalyje, ar finale, atsižvelgiant į varžovų situacijas, būtų viena didžiausių, jei ne didžiausia sensacija per turnyro istoriją. Pataisykite, jei klystu.
Kitas variantas – „Lietkabelio“ pergalė prieš „Rytą“. Gali tai skambėti kaip rytfanio žodžiai, gali kažkas labai supykti, bet pažiūrėkime į faktus.
„Lietkabelis“ šį sezoną taip ir nesugebėjo per savaitę sužaisti dvejų gerų rungtynių, o čia kalbame apie mačus vieną po kito.
Apie trumpą panevėžiečių atsarginių žaidėjų suolą net neverta kalbėti, o seksualumo finalui „Žalgiris“ prieš „Lietkabelį“ nepridėtų tiek matoma dabartinė Aukštaitijos vieta LKL, tiek ir tai, jog lauktų ketvirtas identiškas finalas per pastaruosius šešerius metus.
Aišku, klausimas, ar dabartinis „Rytas“ yra pajėgus tokiam „Žalgiriui“ mesti rimtą iššūkį, bet vien komandų tarpusavio priešprieša bent iki ginčo kamuolio kaitintų aistras ir keltų intrigą, o ir potencialo vilniečiai sužaisti du paeiliui gerus mačus turi daugiau nei Panevėžio klubas.
Tuo metu „Neptūnas“ su „Rytu“, nors ir atrodo yra saldžioji porelė, bet tokiomis aplinkybėmis vilniečius matyti rimtai kovojančius ir besidžiaugiančius net ir pergale dėl trečios vietos, būtų neįmanoma.
Jei būtų kitaip, atsiprašyčiau. O čia juk KMT. Pernai po „Neptūno“ triumfo prieš „Wolves“ irgi retas tikėjomės net minimalios intrigos finale, o ką gavome!
Laukti liko nedaug. Dėl ruošiamo šou galime būti ramūs – LKL visada šį savaitgalį padaro ypatingu ir viską įsuka į labai gražų popierėlį. Tikėkimės, kad čia bus metai, kada ir to popierėlio vidus bus labai skanus. Tikėkis netikėto!
Norėdami komentuoti prisijunkite.