Metai, už kuriuos sirgaliai bus dėkingi amžinai: nepamirštama Šaro era „Žalgiryje“
(14)
2014 m. birželio šeštoji. Šeštos Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalo serijos rungtynės. Kauno „Žalgiris“ 90:70 sutriuškina Klaipėdos „Neptūną“ ir iškovoja titulą. Kartu su komanda taurę į viršų kelia ir Šarūnas Jasikevičius.
Jam kaip žaidėjui tai – pirmasis trofėjus Lietuvoje. Ir paskutinis. Tą dieną baigėsi šlovinga ir gausybe titulų paženklinta auksinio berniuko krepšininko karjera.
Tačiau vienam etapui pasibaigus, prasidėjo naujas. Ir jis gali tapti dar įspūdingesnis ir tituluotesnis.
2014 m. rudenį Š.Jasikevičius, būdamas 38-erių, keliavo į „Žalgirio“ treniruočių salę jau ne klausyti Gintaro Krapiko nurodymų, o būti jo dešiniąja ranka. Jau nuo tos pačios vasaros užsikūrė ir gandai, kokį Europos grandą gali treniruoti Šaras. Vis tik jis pats pasirinko savo pirmąją meilę – „Žalgirį“.
„Gerai žinau Šarūno charakterį – bent jau žinosiu, kaip reaguoti, jei būsiu aprėktas“, – papildęs „Žalgirį“ juokavo Darius Songaila.
Šaro charakterį ir kovingumą visi puikiai žinojo nuo pradžių. Nors šalia jo ir buvo G.Krapikas, patarimų ir velnių žaidėjams Šaras dalijo ne mažiau, o rungtynių metu žvilgsniai krypdavo į jo emocijas, nors įprastai asistentai lieka antrame plane. Tačiau tik ne Š.Jasikevičius. Mačo metu jis nuolat savo pastebėjimus perteikdavo G.Krapikui ir atgal sulaukdavo pritariančio „taip, taip“ iš vyriausiojo „Žalgirio“ trenerio.
„Turiu idealų padėjėją“, – viešai kolegą gyręs yra G.Krapikas.
LKL čempionate tą sezoną „Žalgiris“ laimėjo nesunkiai, tuo tarpu Eurolygoje pasiekė „Top 16“ etapą, bet jo barjero su 9 pralaimėjimais per 14 mačų neperkopė.
Po vasaros atostogų „Žalgirio“ trenerių štabas grįžo į darbus tokios pačios sudėties. Š.Jasikevičius – toliau asistento rolėje. Tačiau viskas pasikeitė jau po kelių mėnesių. Žalgiriečiai buvo triuškinami Eurolygos klubų, pralaimėti sugebėjo ir Kėdainių „Nevėžiui“, tad įtampa kilo ir permainos po truputį brendo. Galiausiai jos pribrendo sausio 8 dieną, kai „Žalgiris“ net 63:96 nusileido Bambergo „Brose Bamberg“ ir G.Krapikui buvo pasakyta „ačiū“.
Kitą dieną į „Žalgirio“ treniruočių salę Šaras žingsniavo jau kaip vyr. treneris, pradėjęs daugiau nei 4 metus trukusį žaliai–baltų svajonių etapą.
„Idėjų 2000, o laiko ir patirties juos sudėti į vieną nebuvo“, – po pergalingo debiuto vyr. trenerio poste prieš Prienų klubą mintimis dalijosi Šaras, vėliau turėjęs laiko savo idėjas paversti realybe.
„Žalgiris“ garbingai pakovojo su Madrido „Real“, jam nusileisdamas tik 86:92. Kaip tuomečiam „Žalgiriui“, tai buvo solidus pasiekimas. Tuo tarpu pirmą savo pergalę Eurolygoje Šaras pasiekė prieš vienus savo aršiausių priešininkų, dar kuomet žaidė pats – Pirėjo „Olympiacos“ (75:55). Tiesa, liko dar 10 mačų „Top 16“ etape ir iš jų pasiekta buvo tik viena pergalė – revanšas prieš „Brose Bamberg“ (75:73). Maža to, „Žalgiris“ 2016-aisiais pralaimėjo ir Karaliaus Mindaugo taurę (KMT), o daugiau stebuklų šiame sezone Šaras nesukūrė. Kol kas.
2016-ųjų vasarą naujienų portalus jau ėmė sprogdinti naujienos, kad „Barcelona“ intensyviai vilioja Š.Jasikevičių ir šis gali palikti „Žalgirį“. Vis tik pasirodė, kad tam prireikė 4 metų. Koją tam kišo ir per maža Šaro kaip trenerio patirtis, kuri nesutapo su Ispanijos lygos taisyklėmis, ir svarbiausia – jo paties noras, tad jis liko šalia savo pirmosios meilės.
„Buvo vienas rimtas pokalbis su jais ir vėliau supratau, kad geriau man likti čia“, – pripažino Š.Jasikevičius.
Kavaliauskas, Jasikevičius
„Praėjusį sezoną Jasikevičiui trūko išpildytojų, bet dabar jis surinko tuos žaidėjus, kurie įgyvendins jo idėjas“, – grįžęs į „Žalgirį“ sakė Artūras Milaknis, lyg žvelgdamas į ateitį.
2016–2017 m. sezonas Eurolygoje jau buvo pasikeitęs – visoms 16 komandų reikėjo kautis nebe grupėse, o su visais. Nors tai galėjo gąsdinti „Žalgirį“, kadangi rimtų varžovų tik padaugėjo, žaliai–baltų veidas ėmė keistis.
Esame ieškojimų kelyje, turime užaugti ir tapti vyrais, reikia kentėti, reikalauju iš žaidėjų detalių, turime laikytis žaidybinio plano – frazės, kurias kaip maldą kartojo Š.Jasikevičius. Šalia to jis ne kartą pylė ugnį ir ant teisėjų, besdamas pirštu, kad „Žalgiriui“ trūksta pagarbos. Taip Šaras rodė, kaip iš tiesų stipriai jam rūpi „Žalgiris“.
Sezoną Eurolygoje žalgiriečiai atidarė Atėnuose ir nors pralaimėjo po geros kovos 76:84, Šaro, kuris komandai siekė įskiepyti nugalėtojų mentalitetą, tai netenkino. „Man nusispjauti į prognozes ir kalbas, turime gerą, labai gerą komandą. Prieš „Fenerbahče“ ir CSKA mes nevažiuosime kovoti – keliausime laimėti“, – emocingai rūbinėje auklėtiniams kalbėjo Šaras.
Minėtų pergalių pirmajame rate pasiekti nepavyko, tačiau skambi iškovota buvo Milane, o antrajame rate – ir prieš CSKA. Tada, kai išvarius Šarą rungtynes užbaigti liko Darius Maskoliūnas, o vyr. treneris pasitiko kolegą apsikabinimais jau rūbinėje. Tai buvo sensacinga „Žalgirio“ pergalė. Po to sekė dar dvi iš eilės – prieš Stambulo „Daruššafaka“ ir „Barcelona“, vėliau nugalėtos buvo „Brose Bamberg“, „Panathinaikos“, Kazanės „Unics“, Tel Avivo „Maccabi“ ir Vitorijos „Baskonia“.
Taip „Žalgiris“ sezoną Eurolygoje baigė 8 pergalėmis per 12 susitikimų bei liko per 2 laimėjimus nuo Eurolygos ketvirtfinalio. „Sirgaliai gali didžiuotis šia komanda“, – garbingai sezoną baigęs sakė Šaras.
Šarūno Jasikevičiaus apsikabinimas su Dariumi Maskoliūnu
Vis tik tikrasis pasididžiavimas „Žalgirio“ sirgalių laukė kitą sezoną. Ambicingas „Žalgiris“ jau labiau tikėjo savimi, labiau tikėjo tuo, kad gali nuveikti šį tą įspūdingo. Pergalės prieš Barselonos, Milano, Atėnų, Maskvos klubus jau buvo jokia sensacija. Pirmą Eurolygos ratą „Žalgiris“ baigė su 10 pergalių ir trečia pozicija turnyro lentelėje. Tuo tarpu Šaras jau 2018-ųjų vasarį tapo daugiausiai pergalių Eurolygoje iškovojusiu „Žalgirio“ treneriu.
Ketvirtfinalis atrodė pasiekiamas ranka, tačiau Š.Jasikevičius vis ragino komandą neprarasti nusiteikimo ir suvokti, kaip sunku bus tai padaryti. „Žaidėjai tapo per didelėmis žvaigždėmis, kad žaistų LKL ir čia mūsų didžiausia problema“, – pretenzijų net po vietinių mačų negailėjo jis.
Vis tik LKL „Žalgiris“ lemiamu metu susitvarkė kaip ir dera, o Eurolygoje žengė į ketvirtfinalį, kur laukė nukraujavusi „Olympiacos“. Viena pergalė – svečiuose, vėliau – pralaimėjimas, kelionė atgal į Kauną ir du mačai čia. Mirk – gyvenk. 80:60 – pirmąsyk OLY buvo sutriuškinta, 101:91 – antrąsyk taip pat. Ašaros Šaro akyse – „Žalgiris“ pirmąkart nuo 1999-ųjų žengė į Eurolygos finalo ketvertą.
„Mes visi varome ant Motiejūno, nes sakė, kad jeigu visi liksime, eisime į finalinį ketvertą. Mes kreivai pažiūrėjome į Paulių. Jis tikėjo, bet tuo pačiu metu užsakė ledo ritulio čempionatą (Šypsosi). Paulius buvo pirmas, kuris pasakė tai. Aš esu piramidės dalis ir man yra žiauriai faina. Ačiū žaidėjams, kad jie taip nori būti treniruojami ir nori būti geresni. Kartu pasiekėme įspūdingą rezultatą, apie kurį kalbės po daug laiko“, – emocingai po mačo kalbėjo Š.Jasikevičius.
Nors Belgrade vykusiame pusfinalyje „Žalgiris“ 67:76 nusileido Željko Obradovičiaus kariaunai, kova dėl bronzos prieš CSKA buvo laimėta 79:77 ir Kaune žalgiriečiai buvo pasitikti kaip čempionai. 19 metų – tiek užtruko šio momento laukimas „Žalgirio“ sirgaliams.
Jasikevičius ir Pangosas
Po puikaus sezono durys į kitą lygį atsivėrė Kevinui Pangosui, Vasilije Micičiui, karjerą baigė Beno Udrihas, tačiau išsaugoti pavyko Brandoną Daviesą bei Aaroną White’ą.
Jei praėjusį sezoną „Žalgiris“ pradėjo įspūdinga atkarpa, tai šįkart jų laukė šaltas dušas. Nors pradžioje buvo iškovota ir istorinė pergalė Atėnuose – pirma tokia „Žalgirio“ istorijoje, kitų grandų barjerai taip lengvai įveikiami nebuvo, o neišvengta buvo ir traumų. Sekė kelios 3–4 pralaimėjimų atkarpos ir po 22 turų „Žalgiris“ sąskaitoje turėjo vos 8 pergales.
Komanda – išsibalansavusi, o laikotarpis – sunkus, situaciją apibendrino Šaras. Tačiau net ir šiuo laiku jis tikėjo komanda: „Žinau, kad su mūsų sistema esame viena geriausiai puolančių komandų Eurolygoje. Bet dar ne dabar“.
Jei atrodė, kad „Žalgirio“ šansai žengti tolyn liko tik simboliniai ir net žaidėjai tuo menkai tikėjo, tikėti tuo nenustojo treneris. Šansų dar buvo – reiškia, už to reikia kabintis ir laimėti kone viską, kas liko.
Pergalė prieš Podgoricos „Budučnost“, pralaimėjimas Vitorijos „Baskonia“. Viskas, šansų klysti nebėra, o ir varžovų palankių rungtynių laukti teks. Nugalėta Las Palmo „Gran Canaria“, vėliau – Miuncheno „Bayern“, „Maccabi“, Stambulo „Daruššafaka“ ir OLY. Liko paskutinis – lemiamas mūšis Madride be šanso suklysti.
Gausiai stebinti žaliai–baltų miniai „Žalgiris“ kovojo iki galo, trenerių štabas pasitikrino, kad „Anadolu Efes“ iškovojo pergalę, tad laimėjus ir jiems – kelias į ketvirtfinalį atviras. Galiausiai „Žalgiris“ 93:86 palaužė „Karališkąjį“ klubą, o Madrido areną drebinti ėmė „Žalgirio“ emocijos ir sirgalių skanduotės. Prie rūbinių laukiant komandos Darius Maskoliūnas dar tikslinosi žurnalistų – ar tikrai? Ar jau garantuotai turime vietą ketvirtfinalyje? Reikėjo įsitikinti, tačiau jau netrukus mintys sukosi ne apie nervingą kovą, o kaip geriau pašvęsti tai, ką pavyko nuveikti.
Vėl pasiektas Eurolygos ketvirtfinalis.
„Manau, kad reikia suprasti, jog tokie dalykai galimi tik tada, kai turi žaidėjus su didžiuliu charakteriu, kurie toliau stengiasi, dirba, nepalūžta. Momentų buvo labai sunkių. Kas vyksta su „Žalgiriuku“, yra žiauriai faina. Tie visi soldoutai – negalime to praleisti kaip įprasto dalyko. Čia yra tikrai fantastinis palaikymas“, – spinduliavo Š.Jasikevičius.
Ketvirtfinalyje „Fenerbahče“ buvo per sudėtingas oponentas „Žalgiriui“: pirmajame antirekordiniame mače buvo nepasipriešinta 43:76, antrajame revanšuotis pavyko 82:80, tačiau namuose sezonas baigėsi.
Jasikevičius
„Ačiū“, – skanduodami sirgaliai išlydėjo Šarą ir „Žalgirį“ praėjusią vasarą po pasibaigusio sezono. Šią padėką aistruoliai mielai būtų pakartoję ir šiemet, tačiau viską sujaukė sezoną neužbaigtu pavertęs koronavirusas.
„Žalgiris“ ir vėl rodė charakterį, ir vėl pateko į duobę ir iš jos kilo. Devyni pralaimėjimai iš eilės, iš jų Berlyno, Belgrado, Valensijos klubams, jau kurstė kalbas, kad viskas, šįkart teks pamiršti atkrintamąsias. „Detalių įsisavinimo procesas yra lėčiausias per mano metus „Žalgiryje“, – apgailestavo Š.Jasikevičius. Tačiau per likusius 13 susitikimų pasiektos 9 pergalės vėl augino viltį ir tikėjimą – gal pavyks dar kartą?
Vis tik nelemtas pralaimėjimas Sankt Peterburgo „Zenit“ klubui sugadino Šaro paskutinę natą „Žalgiryje“.
Po 28 turų aštuntuke būti nepavyko, o kelionė į Barseloną baigėsi anksčiau laiko – lėktuvas nebepakilo. Belieka spėlioti, kaip būtų pavykę laiku ant bangos užšokusiam „Žalgiriui“ baigti šio sezono kelią ir ar svajonių scenarijus vėl virstų realybe.
Tačiau jei „Žalgiriui“ kelionė į Barseloną baigėsi, Š.Jasikevičiui ji – tik prasideda.
Šlovinga Š.Jasikevičiaus era „Žalgiryje“ baigta – atėjo laikas atsisveikinti su pirmąja meile. Tačiau tokios tos pirmosios meilės – su jomis – daug problemų, bet pamiršti jų negali, kaip sako Šaras.
Ačiū, Šarai! „Žalgiris“ ir jo sirgaliai už šiuos metus tau liks dėkingi amžinai.
Norėdami komentuoti prisijunkite.