M.Šernius: apie „Paris“ braižo įtaką, D.Brewtono skandalą ir kritiką M.Kirvesui
interviu (1)
Citadele Karaliaus Mindaugo taurėje (Citadele KMT) atėjo lemiamų ketvirtfinalio kovų metas. Netrukus bus sužaistos atsakomosios ketvirtfinalio rungtynės, po kurių paaiškės tolyn žengsiančios ekipos.
Jau šeštadienį spręsis ir Vilniaus „Wolves Twinsbet“ bei Jonavos „CBet“ poros likimas. Pirmasis mačas baigėsi tvirta vilniečių pergale 95:77, tad jonaviečių laukia didelio susikaupimo pareikalausiantis mūšis, norit pasvajoti apie geriausiųjų ketvertą.
„Situacija paprasta – kiekvieną kėlinį reikia laimėti bent dviem papildomais pataikytais metimais“, – mažas detales akcentavo „CBet“ strategas Mantas Šernius.
Rungtynės Vilniuje startuos 16 valandą, jas stebėkite LRT Plius kanalu.
O prieš tai – LKL.lt pokalbis su jonaviečių treneriu apie šio sezono darbus, sunkumus, kol kas džiuginančius pasiekimus ir tikslus.
„Pirminė užduotis yra patekti į geriausių aštuonetą – toks mūsų tikslas „Betsafe-LKL“. Nors kiekvienas sau keliamės juos aukštesnius, tik be skambių frazių, kurias prieš sezoną mėgo klubai“, – sako M.Šernius.
– Jūsų auklėtinių šeštadienį laukia atsakomoji Citadele KMT ketvirtfinalio akistata. Pirmąją vilniečiams pralaimėjote 18 taškų skirtumu, kaip bandote nuteikti komandą antrosioms rungtynėms, kuomet situacija tokia sudėtinga?
– Ruošiamės, žinome, kad vienos rungtynės lems patekimą į Citadele KMT finalo ketvertą ir tai mus motyvuoja. Situacija paprasta – kiekvieną kėlinį reikia laimėti bent dviem papildomais pataikytais metimais. Su „vilkais“ bus jau ketvirtos rungtynės, vieni kitus žinome, turime išpildyti tai. Kad galime, parodėme praeitose rungtynėse „Betsafe-LKL“.
– Minėtą jūsų susitikimą prieš savaitę pralaimėjote 3 taškais. Ar matant tokį rezultatą nebuvo dvigubai apmaudu, jog iš Citadele KMT kovos išsinešate didžiulį deficitą?
– Vis tiek būkime atviri – „Wolves Twinsbet“ popieriuje yra stipresnė komanda. Jų žaidimas labai priklauso nuo jų motyvacijos ir susikaupimo. Manau, kad tai lems labai daug. O mes turime atiduoti viską, ką galime. Ko negalime kontroliuoti, to ir nebandysime.
– Ar prieš šią Citadele KMT seriją apskritai tikėjote, kad įmanoma palaužti „vilkus“ ir žengti į geriausių ketvertą?
– Jei netikėčiau savo komanda, padėčiau atsistatydinimo lapą (Juokiasi).
– Kas bus svarbiausia laukiančiose atsakomosiose rungtynėse Vilniuje?
– Daug faktorių. Kiekvienose rungtynėse daug lemia plano išpildymas, varžovų nusiteikimas, mūsų energija, pataikymo procentas. Mažos detalės sudarys visumą. Turime į rungtynes žiūrėti rimtai ir bandyti užsikabinti.
– Šiuo metu atsidaręs „Betsafe-LKL“ turnyro lentelę Jonavos komandą galite matyti ketvirtoje vietoje. Šis vaizdas – gražus akiai?
– Net Eurolygoje 2 ir 10 komandos yra netoli viena nuo kitos. Mes irgi nelabai žiūrime į lentelę, žinome, kad 1–2 blogesnės rungtynės gali pakeisti sezono kreivę. Dėl to svarbus kiekvienas mačas, kurių pastaruoju metu sumažėjo. Iš kiekvieno turime kažką pasiimti, nes jei praleisi vieną progą, antrą, žiūrėk, jau kelias savaites būsi be koncentracijos. Tavo kreivė eis žemyn. Turime žiūrėti į rungtynes ne tik kaip į šansą laimėti, bet ir galimybę tobulėti kaip komanda. Kiekvienas mačas dabar itin brangus.
– Kokius didžiausius iššūkius radote Jonavoje, vos čia atvykęs?
– Didžiausias iššūkis, kaip ir dažnai atvykus į naują klubą, yra visko pradėjimas nuo nulio. Liepos viduryje pasirašiau kontraktą. Reikėjo surinkti likusius žaidėjus, o geriausi žaidėjai jau buvo su kontraktais. Taip pat iššūkis buvo neperskubėti, nes iš išorės visi spaudė, kad komanda jau turi būti surinkta, jau rugsėjo vidurys. Reikėjo atsilaikyti ir išsirinkti žaidėjus, su kuriais galėčiau kovoti.
– Kiek sudėtinga buvo dirbti, kai komanda surinkta buvo nuo nulio ir įdirbio neturėjo?
– Buvau pasiruošęs aukoti rungtynių, kad žaidėjai pajaustų vienas kitą. Pats nesitikėjau, kad taip greitai rūbinėje sulipsime, vienas už kitą imsime kovoti, ta rūbinė ir toliau mus veda į priekį.
– „Betsafe-LKL“ klubams neabejotinai labai svarbu pataikyti su legionieriais. Kiek jaučiatės patenkintais jais?
– Ar pavyko, matysis sezono gale. Labai svarbu nesikoncentruoti į tai, ką pasiekėme dabar, o į tai, ką reikia tobulinti, jog lemiamose kovose būtume pasiruošę geriausiai. Džiaugiausi McEwenu, bet tokia keista trauma, kur niekada negali žinoti... Du mėnesius negijo, jis išvyko į Kanadą, ten vykdo reabilitaciją. Kol kas viskas gerai, bet liko 2,5 rato, viščiukus skaičiuosime pabaigoje, tai auksinė taisyklė.
– Ar Mihkelą Kirvesą ilgai reikėjo gaivinti po nesėkmingo etapo Mažeikiuose?
– (Juokiasi) Greitai radome bendrą kalbą, jis buvo alkanas krepšinio. Po kelių savaičių jis gavo traumą, iškrito mėnesiui, per tą laiką jis, gydydamasis traumą, pažino komandos draugus, sistemą, ko norime, kaip norime žaisti. Visai sklandžiai.
– Vienu metu estas buvo tapęs gal net savotišku pajuokos objektu Lietuvoje. Kaip manote, jis buvo nuvertinamas per daug?
– Čia jau tokia mūsų krepšinio visuomenė – mėgsta greitai kritikuoti ir nurašyti, bet kai reikia pripažinti, jog klydo, labai užsislėpę yra kampuose (Juokiasi). Be šitų kalbų krepšinis Lietuvoje nebūtų pirma sporto šaka. Viena vertus, jam tai buvo papildoma motyvacija įrodyti, kad visi klydo. Kita vertus, jei apie tave nekalba, reiškia, esi niekam nebeįdomus.
– „CBet“ kapitonas Aurimas Majauskas būdamas 31-erių žaidžia geriausią savo sezoną Lietuvoje. Kaip manote, čia jau yra jo pikas?
– Dauguma didelių krepšininkų su metais bręsta kaip vynas. Aurimas gavo didelį vaidmenį, yra kapitonas, jį kaip žmogų pažinojau ir anksčiau, manau, tos žmogiškosios savybės jam padeda – komandos draugai juo pasitiki, duoda daug kamuolių, jis gali žaisti po krepšiu ir sėkmingai tuo naudojasi.
– Kurį laiką buvo neaišku, ar Simas Jarumbauskas liks Jonavoje iki sezono pabaigos ar ne. Ar galiausiai jo kontraktas įsigaliojo iki sezono galo?
– Taip, sutartis iki sezono pabaigos. Žiniasklaidoje buvo pasirodę negražios informacijos apie jį, vėl visi kalba, kas ką nori, bet iš tiesų nežino, kaip yra komandos viduje. Simą pažįstu ne vieną sezoną, praleidome kartu ne vienerius metus, jis kareivis, kovos, kol atiduos paskutinį, ką turi.
– Pernai Martynas Arlauskas sužaidė proveržio sezoną. Kaip manote, ko šiam žaidėjui dar trūksta, kad jis nebūtų vien vieno gerai sau žinomo trenerio – Aurimo Jasilionio – žaidėjas?
– Žiūriu taip: visiems jauniems žaidėjams, kurie žaidė NKL, reikia 2–3 metų, kad pereitų į „Betsafe-LKL“. Tas žingsnis yra tikrai didelis. Ne vienam krepšininkui, kuriuos treniravau „Žalgirio“ dubleriuose, reikėjo metų, dvejų ar trejų, kad perliptų tą laiptelį. Po universiteto Arlauskui gal reikės ir trejų metų. Kad įrodytumei savo vertę lygoje, turi tai daryti kiekviename mače ir kiekvienoje treniruotėje. Kai jis dar buvo „Žalgiryje“, jo ateitis buvo piešiama ryškiai, bet žaisti tarp aukšto lygio krepšininkų yra lengviau nei patekti ten, kur kuri kažką įrodinėti. Metai, dveji, jei jis išsilaikys „Betsafe-LKL“ toliau, jis ims kilti. Savo atletiškumu ir noru jis toks, kad gautų vaidmenį stipriame klube.
– Dominicas Brewtonas buvo atsidūręs dėmesio centre po epizodo su Luku Ulecku, kuomet pastarasis patyrė traumą. Būta diskusijų, ar tai buvo tyčinis nesportinis veiksmas, ar ne. Kaip situacija atrodė jūsų akimis?
– Visiems, kas pasmerkė Brewtoną, galiu pasakyti: kiekvienoje treniruotėje ir kiekvienose rungtynėse būna ši situacija, tai tikrai netyčinis epizodas. Peržiūrėjau tą epizodą namie keliskart, mačo metu irgi buvau per tris metrus... Taip atsitinka, kai bandai pagąsdinti ir tavo koja praslysta. Tai žaidybinė situacija. Jis slydo ir Uleckas užmynė. Situacija negraži, niekam nelinkiu, bet ji žaidybinė. Jų atsitinka ir Eurolygos mačuose, negali pabėgti. Kiekvienas gali teisti pagal savo supratimo lygį.
– Žiniasklaidoje tekę girdėti palyginimų, kad „CBet“ ekipa – savotiškai lietuviškoji „Paris“. Žinoma, lygiai skiriasi, tačiau ar jus kaip trenerį inspiruoja Paryžiaus ekipos žaidimas?
– Man tikrai patinka „Paris“ žaidimas, bet tai nėra mano idealas. Žiūrint juos sulėtintai, matai, kad kiekvienoje gynyboje yra 5–6 klaidos. Bet savo energija jie tai kompensuoja. Kad žaistumei kaip „Paris“, turi susirinkti žaidėjus labai atletiškus, judrius, gynėjai turi būti aštrūs tiek puolime, tiek gynyboje. Tai – ne vienerių metų Suomijos trenerio indėlis. Ji renkama buvo nuo Vokietijos laikų ir stuburas išlikęs. Panaši situacija buvo, kai Jasikevičius dirbo „Žalgiryje“ ir paliko komandą. Kitas treneris dar metus–dvejus galėjo gyventi iš sukurtos sistemos.
Bet taip, tam tikrai niuansai „Paris“ žaidime man patinka, pagal galimybes stengiuosi juos pasiimti: bėgimą į greitą puolimą, lipimą ant lentos, bet yra dalykų, kurių kartoti negali, nes neturi tokių žaidėjų. Puikiai atsimenu, kuomet dirbau moterų krepšinyje. Yra niuansų, kurių negali išpildyti, nes fizinės galimybės neleidžia, tad statai žaidimą apie žaidėjus, kuriuos turi.
– Jonavos ekipa bet kokiu atveju neturi vieno didžiausių biudžetų lygoje, bet kol kas demonstruoja gerus rezultatus. Kaip manote, kas tokiai komandai yra svarbiausia ir kokia turi būti jos vizija, kad leistų išspausti maksimalius įmanomus rezultatus?
– Pirminė užduotis yra patekti į geriausių aštuonetą – toks mūsų tikslas. Nors kiekvienas sau keliamės juos aukštesnius, tik be skambių frazių, kurias prieš sezoną mėgo klubai. Labai priklausys nuo traumų, tai didelis faktorius. Netekus 1–2 žaidėjų jau pajutau, kas tai yra, kuomet iškritę buvo McEwenas, Blyzniukas ir Kirvesas. Tikrai buvo nelengvi laikai, bet išgyvenome. Jei būsime be traumų, tikiu komanda. Planuojame būti „Betsafe-LKL“ aštuonete.
O globalesnė mūsų vizija yra per šiuos metus užsiauginti krepšininkus kitam sezonui, tikrai norėčiau išlaikyti komandos stuburą, žaidėjus, kurie tą ekipą temps ir kitą sezoną. Reikės vėl susirasti kelis užsieniečius, kurie atvyktų motyvuoti kilti aukščiau. Tokia ta klubo vizija.
Norėdami komentuoti prisijunkite.