M.Pociaus karjera: vilnietis, kuris visą gyvenimą turėtų likti dėkingas „Žalgiriui“
karjeros akimirkų FOTOGALERIJA (12)
Draugiškas, šypsena ir malonus pašnekovas – toks 2009 metų rugpjūtį į Lietuvą atvyko Martynas Pocius, kurį sostinės oro uoste pasitiko būrys žurnalistų.
Ketverius metus Djuko universitete praleidęs vilnietis tuomet iš JAV sugrįžo su mylimąja Tara Davison, kuri taip pat baigė tą pačią mokslo įstaigą. Tuomet M.Pocius pirmą kartą su žiniasklaidos atstovais Lietuvoje bendravo kaip Kauno „Žalgirio“ narys.
Būtent liepos 31-ąją Vladimiro Romanovo perimtas klubas nusprendė suteikti šansą šiam gynėjui, kurio karjera universitete nesiklostė dėl jį kankinusių traumų – per ketverius metus sužaidė vos 77 mačus. Tuomet apie Mike‘o Krzyzewskio auklėtinio fizines savybes galėjome daugiau spręsti tik iš kelių vaizdo įrašų „Youtube“ kanale, kur M.Pocius demonstravo savo įspūdingus šuolio sugebėjimus.
Nors dažniausiai po studijų į Europą atvykusiems žaidėjams reikia nemažai laiko prisitaikymui prie kitokio krepšinio, M.Pocius iš karto tapo solidžia paspirtimi „Žalgiriui“: debiutiniame Eurolygos sezone fiksavo 8,1 taško, 2,1 atkovoto kamuolio ir 1,4 rezultatyvaus perdavimo vidurkius per 19 žaidimo minučių.
Būtent 2010 metais M.Pocius iškovojo vieną skambiausių savo trofėjų karjeroje – su Lietuvos rinktine tapo pasaulio čempionato bronzos medalio laimėtoju. Nors po trejų metų Slovėnijoje jam pavyko laimėti Europos čempionato sidabrą, būtent apie Kęstučio Kemzūros treniruotą nacionalinę komandą kalbama kaip apie ekipą su didele širdimi ir jos siela buvo M.Pocius.
2010–2011 m. sezonas tapo kertiniu M.Pociui, nes jis tapo tikru „Žalgirio“ vedliu (10,9 tšk., 2,7 atk. kam., 2,3 rez. perd. Eurolygoje), todėl ne veltui sulaukė Madrido „Real“ dėmesio. Tuomet ispanai nepagailėjo 700 tūkst. eurų išpirkos už šį žaidėją. Tiesa, „Žalgiris“ norėjo 1 mln. eurų, todėl krepšininkas likusią sumą, 300 tūkst. eurų, padengė iš savo kišenės.
Kaip vėliau paaiškėjo iš arbitražo teismo nutarčių, „Real“ gretose M.Pocius per du sezonus uždirbo 1,2 mln. eurų, nors prieš tai Kaune jo alga nesiekė 200 tūkst. eurų.
2011 vasarą galima pavadinti tikrų permainų metu, kadangi tuomet krepšininkas išsiskyrė su savo mylimąja Tara, su kuria jau buvo susižadėjęs.
Pirmasis sezonas „Real“ gretose buvo neblogas – 7,4 taško per 15 minučių, bet lietuvį ėmė kamuoti traumos. 2012–2013 m. sezone viskas tęsėsi ir jis apskritai tapo epizodiniu žaidėju – Eurolygoje ant parketo praleisdavo po 10 minučių ir pasižymėdavo 3,2 taško.
Iš karto po sezono, M.Pocius apsimainė aukso žiedais su Viktorija Kunauskaite, kuri pasirinko Pocienės pavardę. Pora iki šiol yra kartu.
M.Pociaus rinkos vertė nuo 600 tūkst. eurų nukrito dvigubai, ir jį į savo gretas vėl pasikvietė „Žalgiris“. 2013 m. vasarą Kauno klube jis sutiko žaisti už 220 tūkst. eurų atlyginimą.
M.Pociaus karjeros epizodai (77 nuotraukos)
Išsprendęs savo problemas, M.Pocius Eurolygoje vėl priminė tą vyruką, koks buvo prieš išvykdamas į „Real“: efektingi prasiveržimai, pasibaigdavę taškais su varžovo pražanga, emocijų audra ir svarbūs metimai. Per 23 minutes 10,8 taško Eurolygoje įmesdavęs M.Pocius vėl padidino savo vertę.
„Žalgiris“ tarsi nujautė, kad M.Pocius atsigaus ir jo atlyginimą kitam sezonui buvo numatęs 300 tūkst. eurų, tačiau tada jį perpirko Stambulo „Galatasaray“ ekipa. Būtent prieš ją M.Pocius 2014 m. sausio 31-ąją sužaidė geriausias karjeros rungtynes Eurolygoje – pelnė 26 taškus (10/15 metimai „iš žaidimo“) ir surinko 27 naudingumo balus, bet Sauliaus Štombergo auklėtiniai vis tiek krito Turkijoje.
Būtent 2014 m. rugsėjį M.Pocius sužaidė savo paskutines rungtynes rinktinėje. Tuomet pasaulio taurės mažajame finale lietuviai 93:95 nusileido prancūzams ir liko be medalių. M.Pocius ypatingai išgyveno po tos nesėkmės, nes labai svarbiu metu nespėjo per 8 sekundes persivaryti kamuolio į kitą aikštės pusę ir ta klaida kainavo prancūzų tritaškį, leidusį pasivyti mūsiškius.
Nuo perėjimo į „Galatasaray“ prasidėjo M.Pociaus nuosmukis. Žaidėjas turėjo problemų su nugara, o Stambulo ekipą krėtė rimtos finansinės problemos, todėl sudėtį paliko nemažai žaidėjų ir buvo mačų, kai tekdavo kautis vos 7-iese.
2015 m. „Žalgiris“ dar kartą patikėjo M.Pociumi ir su juo sutartį pasirašė trečią kartą. Deja, bet šį sykį lietuviui jau nepavyko reabilituotis – Eurolygoje jis parodė blogiausius rodiklius karjeroje (3,4 taško per 14 min.) ir vasarą kauniečiai paskolino žaidėją Mursijos UCAM klubui, o patys susigrąžino Artūrą Milaknį. Prastam M.Pociaus pasirodymui įtakos turėjo ir motinos sunki liga bei mirtis, kuri itin prislėgė sportininką.
Paskutinis M.Pociaus sezonas profesionalo karjeroje buvo vėl pažymėtas traumomis. Europos taurėje jis sužaidė tik 9 susitikimus, o Ispanijos pirmenybėse – 26. Statistika atitinkamai siekė 3,3 ir 4,9 taško per 14 minučių.
Balandžio 28-ąją M.Pocius paminėjo savo 31-ąjį gimtadienį ir žinia apie karjeros pabaigą buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus. Vienas atletiškiausių Lietuvos krepšininkų nusprendė trauktis, nes tiesiog šis sportas jam nebeteikė malonumo.
„Tai yra viskas. Laikas kabinti sportbačius ant vinies. Laikas paklausyti savo kūno. Daugiau jokių nuskausminamųjų, jokių operacijų ar sunkių atsikėlimų iš lovos rytais. Visada sau sakiau, kad tada, kai krepšinis nebeteiks malonumo, kai tai nebebus mano aistra – tai reikš laiką trauktis.
Myliu krepšinį ir myliu galimybę jį žaisti. Nuostabu, kiek daug man suteikė krepšinis, kiek daug nuostabių vietų leido man aplankyti, kiek nuostabių pažinčių leido užmegzti. Esu labai dėkingas už tai. Tikiu, kad visos pabaigos yra tiesiog naujos pradžios ir nekantrauju pamatyti, kas manęs toliau laukia gyvenimo kelyje“, – pranešime rašė M.Pocius.
Be jau minėtų laimėjimų su rinktine, M.Pocius taip pat keturiskart tapo LKL čempionu, dukart – BBL pirmos vietos laimėtoju, sykį – LKF taurės laimėtoju, kartą – Ispanijos lygos ir šios šalies taurės čempionu.
Ačiū, Martynai!
Norėdami komentuoti prisijunkite.