M.Kuzminskas: apie saldų kartėlį, nuskausminamuosius finalo ketverto metu ir erzelį aplink rinktinę
interviu
Atėnai pastarąjį savaitgalį priėmė FIBA Čempionų lygos finalinį ketvertą, kuriame antrus metus iš eilės triumfavo Malagos „Unicaja“ klubas.
Tarp keturių stipriausių šios lygos komandų pateko ir Mindaugo Kuzminsko atstovaujama Atėnų AEK ekipa, kuri dramatiškai krito pusfinalyje, tačiau atsitiesė mažajame finale ir iškovojo trečiąją vietą.
35 metų puolėjui iš Lietuvos nei pusfinalyje, nei mažajame finale sublizgėti ryškiau nepavyko. Prieš Malagos klubą M.Kuzminskas rinko 5 taškus ir 3 naudingumo balus, o trečiosios vietos mače su Tenerifės „La Laguna“ krepšininkais lietuvis taškų nepelnė.
Finalo ketverto metu krito ir lietuvio minutės – pusfinalyje jis ant parketo praleido 14 minučių, mažajame finale – vos tris.
Vis tik tam buvo svari priežastis. Antrus metus Atėnuose rungtyniaujantis lietuvis šiuo metu kenčia dėl nugaros spazmų, kurie ir apribojo jo vaidmenį šiame sezono etape.
„Gaila, kad šiame finaliniame ketverte turėjau žaisti su nuskausminamaisiais. Dėl to antrajame mače net nelabai galėjau rungtyniauti. Šiuo metu yra suspazmavusi nugara, tad sunku judėti net kasdieniniame gyvenime. Kiekvieną dieną dirbame ties tuo, kad galėčiau pabaigti sezoną. Labai gaila, kad tai nutiko būtent finalinio ketverto metu, nes vis pagalvoji „o kas jeigu…“ Vasarą susitvarkysiu viską iki galo ir judėsiu toliau“, – pozityviai į situaciją žiūrėjo ilgametis Lietuvos krepšinio rinktinės žaidėjas.
Nors Atėnų komandai nepavyko prasibrauti į finalą, tačiau mače dėl trečiosios vietos AEK įspūdingai sugrįžo į rungtynes ir iškovojo trečiąją vietą. M.Kuzminskas pabrėžė, kad nors dažnai į tokius mažuosius finalus žiūrima skeptiškai, tačiau jo klubui tai buvo didelės svarbos rungtynės.
„Esu nuomonės, kad tos trečios vietos rungtynės yra reikalingos bet kuriame europiniame turnyre. Dėl nacionalinių čempionatų galima diskutuoti. Čia atvyko sirgaliai iš Malagos, Tenerifės, susirinko mūsų aistruoliai. Atvyko ir mano paties šeima palaikyti. Pralaimėjome pusfinalyje ir ką tu atskridai dėl vienerių rungtynių? Visi nori matyti daugiau krepšinio. Jeigu rungtynės yra – eini jas laimėti. Prieš sezoną vyksta draugiški mačai ir tu vis tiek bandai juos laimėti. Man nekyla tokių klausimų ir tas požiūris atrodo keistas. Kuo daugiau tokių rungtynių, tokioje atmosferoje ir bus tik geriau. Net rungtynėse dėl trečios vietos arena buvo pilna, tai parodo, kad žmonėms rūpi tas mačas, o jei jos rūpi tiems, dėl kurių mes žaidžiame, kaip gali nerūpėti mums“, – apie mažojo finalo svarbą portalui Krepsinis.net pasisakė M.Kuzminskas.
Kuzminskas
– Atėnai yra sportu gyvenantis miestas. Ar per finalo ketvertą jautėsi kažkoks papildomas dėmesys būtent šiam renginiui?
– Tai yra miestas, kuriame renginių, rungtynių pasirinkimas yra milžiniškas. Dvi komandos pateko į Eurolygos finalinį ketvertą ir vyko atkrintamųjų rungtynės. Kad ir kas vyksta Atėnuose, miesto ritmas nuo to nesikeičia. Vis tik pats žmonių įsijungimas yra juntamas. Nesvarbu, ar tai AEK sirgaliai, ar ne. Sportininkai čia visuomet gauna daug dėmesio, nes graikams tai yra labai svarbu. Jie domisi sportu išties daug, dažnai prieina pabendrauti ir kitų komandų sirgaliai. Sportininkui tokiame mieste ir didžiulis malonumas, bet tuo pačiu ir didelė atsakomybė.
– Finalo ketvertas namuose, o AEK sirgaliai taip pat garsėja įspūdingu palaikymu. Ar ta atmosfera buvo kažkuo ypatinga?
– Buvau nustebęs. Čempionų lygos finalinis ketvertas ir bilietų kainos išties nemažos. Netgi nerimavau, ar susirinks tie mūsų tikrieji sirgaliai. Viskas buvo užpildyta ir pusfinalyje, ir mažajame finale. Gaila tik, kad patyrėme pirmąjį pralaimėjimą namuose Čempionų lygoje būtent pusfinalyje. Atrodė, kad jau rungtynės buvo mūsų rankose. Apskritai, šiame sezone savų sirgalių akivaizdoje esame nusileidę tik OLY, PAO ir, deja, Malagai. Puikus įrodymas, kad savos sienos ir sirgaliai tikrai padeda.
– Pusfinalyje po atkaklios kovos nusileista Malagos komandai. Ko pritrūko labiausiai tame mače?
– Šaltos galvos trūko labiausiai. Kelios klaidos iš eilės ir gera komanda to neatleidžia. Jie nežaidė geriausio savo krepšinio, kaip ir mes, tačiau buvo šansas imti. Kaip ir rašiau savo socialiniuose tinkluose – saldus kartėlis. Atrodo užėmėme trečią vietą ir pasiekėme didesnius tikslus nei daug kas tikėjosi po pernai, bet manau, kad galėjome eiti iki galo. Taip pat turbūt ilgai dar galvosiu, kaip būtų galėję būti, jei būčiau proc. pasirengęs ketvertui, nes šiuo atveju Malagos pranašumas buvo ir tas, kad turėjo ilgesnį atsarginių suolą.
– Prieš sezoną nebuvote tarp favoritų, bet susidaro įspūdis, kad formą įgavote antroje pusėje?
– Natūralu. Šį sezoną iš legionierių likau tik aš, keitėsi ir trenerių visas štabas, daugelis žaidėjų. Komandoms reikia laiko. Jeigu pažiūrėsime ir Eurolygos finalinio ketverto klubus, ta pati „Olympiacos“ jau ne pirmus metus žaidžia kartu. Stabilumas yra sveikintinas dalykas. Malaga taip pat branduolį išlaiko. Laimėjo taurę, du Čempionų lygos titulus ir smagu už juos. Buvo kažkiek tuo metu keistas sprendimas pasirinkti Čempionų lygą, o ne likti Europos taurėje ir bandyti kabintis į Eurolygą, bet manau, kad ilguoju laikotarpiu tai pasiteisino. Matome, kad prie Čempionų lygos jungiasi vis daugiau komandų ir tas čempionatas turės vis daugiau populiarumo. Ypač Tel Avivo „Hapoel“ ir „Valencia“ išvykus iš Europos taurės, manau, kad bent pirmų 10–12 komandų lygis šiose lygose tikrai daug nesiskiria.
– Atėnų klubui vadovauja D.Šakota. Strategas, kuriam jau yra 72 metai ir kuris treneriu dirba nuo 1983 metų, tačiau ar teisingas įspūdis, jog šis treneris yra gana šiuolaikiškas?
– Šakota yra šiuolaikiškas ne tik aikštelėje, bet ir gyvenime. Su juo visada gali pasikalbėti apie viską. Komandos vakarienės metu, po pergalės, jeigu nori komandą pavaišinti taure vyno, visada jo gali pasiklausti ir žinai, kad jis neprieštaraus. Nors tai ir vyresnis treneris, tačiau jis šiuolaikiškas tiek savo taktikomis, tiek požiūriu į gyvenimą. Apskritai norisi pagirti visą mūsų trenerių štabą. Turime puikius asistentus, kurie labai daug padeda. Dažnai krepšinyje esame linkę nuvertinti jų indėlį. Kiek tekę susidurti, tai rezultatas būna geras tada, kai šalia vyriausiojo trenerio dar būna ir geri asistentai. Vienam žmogui sunku sukontroliuoti tiek vykstančių procesų, tiek taktinių dalykų, tiek keitimų, ar galų gale, net ir kurti tą spaudimą teisėjams.
– AEK ekipoje P.Hubbas šįmet atsiskleidė šiek tiek kitomis spalvomis. Galbūt jis subrendo labiau kaip žaidėjas, ar surado tinkamą terpę?
– Mūsų komanda gavosi gana simpatiška. Tai galbūt nėra pats tinkamiausias krepšinis man, kai sužaidžiame individualiai, bet šiemet tas veikia. Ir ypatingai tai veikia dėl to, kad turime 5–6 žaidėjus, kur nežinai, kuris tą dieną iššaus. Visi susiklijavome ir už aikštės ribų ir tai atsispindėjo. Turėjome vienas svarbiausių rungtynių su Viurcburgo ekipa, kai iš 13 žaidėjų buvo 10 susirgusių, o 5 ar 6 buvo ligoninėje bei važiavo žaisti tiesiai iš jos. Tuomet pasikalbėjome tarpusavyje, susiėmėme ir namie sugebėjome laimėti tas rungtynes. Tokie momentai parodo, kai matai, jog aukojasi ne tik vietiniai krepšininkai, bet ir legionieriai labai daug pasako ir dar labiau sulipdo komandą. Kalbant konkrečiai apie Hubbą, tai labai nuostabus žmogus. Vienintelis dalykas, kad jam reikia pajusti žaidimą. Kuomet jis įsimeta metimą, jį sustabdyti yra labai sudėtinga. Tai „combo“ gynėjas, kuris neprapultų ir aukštesniame lygyje.
– Kitas itin įdomus AEK pirkinys yra R.Gray‘us, kuris debiutuoja Europoje. Ar šio žaidėjo fiziškumas gali leisti jam kilti aukštyn?
– Labai didelį įspūdį paliekantis žaidėjas. Pamenu pirmą treniruotę, esame tos pačios pozicijos žaidėjas ir iškart matau, kad jis žiauriai geras. Gray‘us turi puikų žaidimo skaitymą, perdavimų kokybė taip pat solidi. Iškart atvykęs į Europą jis nesistengė rinktis kažkokios statistikos, o orientavosi į komandos rezultatą. Iš pradžių jis strigo ir net turėjau su juo asmeninį pokalbį. Sakiau, kad tu pats nesupranti, koks tu geras ir koks stiprus esi. Manau, kai jis tai supras iki galo, nenustebčiau, kad jis žaistų ir Eurolygoje. Per treniruotes kartoju jam, kad veržtųsi per mane, nes negaliu jo sulaikyti ir ne tik dėl to, kad nesu pats geriausias gynėjas (juokiasi).
Gray'us
– Daugelyje šalių dar vyksta reguliarusis sezonas, o Graikijoje jau stebime pusfinalio etapą. Kaip pats vertinate tokį sezono modelį?
– Nenoriu kritikuoti kitų lygų, bet aš manau, kad šiemet Graikijos lygos tvarkaraštis yra patogus tiek žaidėjams, tiek žiūrovams, tiek nacionalinėms rinktinėms. Visą sezoną sekiau LKL, bet dabar, kai rungtynės vyksta vos ne kiekvieną dieną, aš jau nesusigaudau, kas čia vyksta ir kas su kuo žaidžia. Man atrodo, kad ir žiūrovų lankomumas turėtų būti pakritęs. Manau, kas per daug – tas truputį nesveika. Ypatingai galvojant apie rinktinės žaidėjus. LKL finalai užsitęs ir kiek jie turės poilsio? O jeigu kas nors iš lietuviškų klubų būtų toliau ėję Europoje, kaip tada būtų derinę, aš išvis neįsivaizduoju. Iš kitos pusės yra dalykai, kurių nežinau – įsipareigojimai rėmėjams, televizijai. Galbūt reikia tų rungtynių tiek iš komercinės pusės, nes pats LKL organizuotumas, transliacijos ir ypatingai KMT yra didelis pavyzdys daugeliui Europos lygų. Tačiau iš žaidėjų pusės manau, kad graikų modelis tikrai labai geras. Taip, daug kas sukasi aplink du klubus ir turime derintis prie jų. Kai jie žaidžia atkrintamąsias, tuomet Graikijos lyga būna išvis sustojusi. Pats rungtynių kiekis irgi yra logiškas ir nors daug kas diskutuoja irgi dėl trečios vietos rungtynių, bet irgi viskas čia teisingai. Žaidžia komandos ir dėl 5–8 vietų, kadangi sprendžiasi europiniai turnyrai. Net dėl iškritimo žaidžiamos atskiros rungtynės, o tai neleidžia anksčiau laiko atleisti žaidėjų. Priešingai, komandos pabaigoje bando dar labiau susistiprinti. Tai yra logiškiau nei kai yra komandos, kurios jau kurį laiką nežaidžia dėl nieko. Kaip ir minėjau, ir dėl trečios vietos yra vienerios rungtynės. Kaip bebūtų, yra du flagmanai ir tuomet jau tų likusių klubų lyga, kurią tikimės, jog pavyks laimėti.
– Su vienu iš tų flagmanų „Olympiacos“ turėjote atkaklų pirmąjį pusfinalio mačą, kurį pralaimėjote vos dviem taškais. Neišnaudota proga įkąsti favoritams?
– Tai buvo galimybė užkabinti seriją. Tuomet jau turėtume rungtynes namie ir jie jaustų spaudimą, tad niekada negali žinoti. Atvažiavo jie po sunkios serijos su „Real“, kurią laimėjo. Šiek tiek laimingi, šiek tiek atsipalaidavę ir galėjome nubausti. Gaila nepavyko.
– AEK ir „Olympiacos“ sirgalių priešprieša egzistuoja?
– Suprantame savo lygį ir negalime to vadinti kažkokiu derbiu. Vis tik Graikijoje nėra kažkokių draugysčių. Kiekvienam mače supranti, kad tai čia derbis tarp valdžios, tai tarp sirgalių, tai, kas pirmi herbą sugalvojo. Visada sulauki žinučių, kad būtent šitas rungtynes tikrai privalote laimėti.
– Ar karjerai artėjant prie pabaigos nekyla minčių apie komandą, kuri jau varžytųsi tik nacionaliniame čempionate?
– Turiu kontraktą kitam sezonui su AEK, tad kol kas dėl to sukti galvos nereiks. Vis tiek šiuo metu rinkčiausi komandą, kuri turi europinį turnyrą ir turbūt būtent žaidžiančią Čempionų lygoje. Tas grafikas daug kam nepatinka, ypatingai kai kurių klubų vadovams, bet žaidėjams jis nėra blogas. Lapkritį žaidžiame kas antrą savaitę, o vėliau jau žaidi reguliariai. Ritmas geras, formą palaikyti rungtynėse yra geriau negu treniruotėse. Man visada labiau patiko žaisti negu treniruotis. Kol galiu duoti naudos, tol šis formatas man tinka.
– Po paties atsisveikinimo rungtynių su rinktine, R.Kurtinaitis teigė, kad dar bandys perkalbėti. Buvo kažkokie bandymai dar kalbėtis po to?
– Kai jau buvau priėmęs sprendimą kalbėjausi su juo ir jau tada Kurtinaitis teigė, kad dar matytų žaidžiantį. Vis tik sprendimą jau buvau priėmęs prieš olimpinę atranką. Neseniai teko kalbėtis su Kurtinaičiu, bet kitais klausimais. Apie žaidėjus, su kuriais esu rungtyniavęs klubuose. Palietėme kažkiek aišku ir rinktinės reikalus.
Kuzminskas
– Kalbant apie pastaruosius rinktinės pasirodymus languose, įžvelgiama labai daug pozityvo. Kaip pačiam atrodė viskas iš vidaus? Ar buvo juntamas tas didesnis alkis?
– Galime paimti ir ankstesnius langus. Tiek su Maksvyčiu, tiek su Adomaičiu tas atrankas praeidavome gana užtikrintai. Pozityvių signalų aišku, kad yra. Rungtynės su lenkais nelėmė nei mums daug, nei jiems, bet sudaužėme juos ant 40 taškų. Komanda norėjo laimėti ir tai yra ir trenerių indėlis. Kažkokių ryškesnių skirtumų aikštelėje ar už jos ribų nėra. Apart to, kad kiekvienas treneris turi savo braižą. Tie langai, išskyrus vienerius metus, didelė problema niekuomet nebuvo.
– Visą tą erzelį aplink rinktinę dabar galite stebėti jau daugiau iš šono. Ar per savo ilgą karjerą prisimenate, kad apie vidinius nesutarimus būtų tiek aiškinamasi viešai?
– Nėra buvę ir neturėtų taip būti. Per visus tuos metus yra buvę konfliktinių situacijų, yra vyriška kompanija ir visi susirenka su dideliais ego bei dideliu noru. Būdavo visko, bet tie dalykai neišlįsdavo ir viską išsiaiškindavome. Su tuo pačiu Jonu, kurį statyčiau kaip patriotiškumo pavyzdį ir kuris žaidžia jau daug metų, kai tarsi galėtų skirti daugiau laiko sau, bet vis tiek visada važiuoja ir tai daro su dideliu noru. Tai net su juo esame apsižodžiavę, bet po dešimties minučių apsikabini, tas, kuris kaltas, atsiprašo ir toliau eini kovoti už Lietuvą. Jau nekalbant apie Joną Mačiulį, su kuriuo kiekviena treniruotė būdavo atskira kova ir ne pati gražiausia, tačiau iki pat šių dienų esame geri draugai. Manau, ir šioje situacijoje, kai treneris Pačėsas pasisakė turbūt neapgalvotai, yra vienas kelias. Dviems vyrams susitikti, išsikalbėti ir išsiaiškinti, kas kam patinka, nepatinka, kur kokios bėdos ir eiti toliau dėl vieno tikslo.
– Interviu metu paminėjote, jog didelį darbą atlieka būtent asistentai. Kokį įspūdį paliko naujasis rinktinės trenerių štabas? Kokį vaidmenį ten turi T.Pačėsas?
– Galiu pateikti pavyzdį iš anksčiau. Kuomet buvo Jonas Kazlauskas rinktinėje, tuomet tiek Benas Matkevičius, tiek Darius Maskoliūnas, tiek Gintaras Krapikas buvo nuostabūs asistentai. Languose viskas yra kitaip. Susirenkame tris dienas pasportuoti ir einame žaisti. Apsidėlioji bendrus akcentus ir daugiau žaidžia vis tiek noras, žaidėjų lygis, o taktikos kažkiek lieka nuošaliau. Dabar asistentai taip pat pasiskirstę darbus skirtingoms rungtynėms. Pačėsas kadangi eilę metų buvo Lenkijoje, turbūt galėjo papasakoti net apie jų šeimas, tad ir darė jų analizę. Didesni tiek žaidėjų, tiek trenerių vaidmenys išaiškės jau vasarą, kuomet bus didesnis laiko tarpas ir daugiau stresinių situacijų. Linkiu mums visiems, kad rinktinė šiemet būtų sėkminga ir galėtume visi koncentruotis tik į krepšinį bei rezultatus.
Norėdami komentuoti prisijunkite.