M.Kuzminskas: apie ispaniško krepšinio subtilybes, Malagoje įvykusius pokyčius, galimybę persikelti į NBA ir pokalbius su J.Plaza

Įsibėgėjant 2015 metams, portalas Krepsinis.net tęsia naują straipsnių ciklą. Kiekvieną savaitę kviesime jus skirti dėmesį užsienyje rungtyniaujantiems lietuviams ir pateiksime jums pašnekesį su vienu iš jų.

Jaunas, perspektyvus, kuklus, visada besišypsantis ir spinduliuojantis gera nuotaika. Toks yra Malagos „Unicaja“ ekipai atstovaujantis Mindaugas Kuzminskas.

Nors kartais atsiranda linkusių kritikuoti kai kurias geraširdžio 25-erių sportininko charakterio savybes, panašu, kad kelių svarbių dalykų jam tikrai netrūksta – užsispyrimo, atkaklumo ir savikritiškumo. Tai akivaizdžiai rodo ir solidūs šio sezono rezultatai: lietuvis yra rezultatyviausias bei naudingiausias Malagos ekipos žaidėjas Eurolygoje. M.Kuzminskas per 22 minutes pelno po 9,9 taško, atkovoja po 4,7 atšokusio kamuolio ir renka po 12,5 naudingumo balo.

Vis stabilesnį žaidimą demonstruojantis lietuvis yra sulaukęs ir Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) komandų dėmesio, tiesa, apie galimybes persikelti už Atlanto M.Kuzminskas kalba nedrąsiai bei tik kukliai šypteli: „Blogas tas kareivis, kuris nenori tapti generolu.“

M.Kuzminskas, kalbėdamas su portalu Krepsinis.net, atvirai ir su šypsena pasidalino mintimis apie gyvenimą bei žaidimą Malagoje, ispaniško krepšinio subtilybes, galimybę persikelti į pajėgiausią planetos lygą ir pokalbius apie Lietuvą su treneriu Joanu Plaza.

– Mindaugai, kuo jums pačiam skiriasi debiutinis sezonas Malagoje nuo dabartinio?

– Vykdamas į Ispaniją prieš antrą sezoną jau daugmaž žinojau, ko tikėtis, todėl buvo kažkiek lengviau. Taip pat sumažėjo gynėjo ir lengvojo krašto puolėjo pozicijose žaidžiančių krepšininkų, pernai buvome šešiese, o šiemet – penkiese, tad natūralu, jog visiems padaugėjo laiko.

Džiugu, kad komandai šį sezoną gerai sekasi Ispanijos pirmenybėse, Karaliaus taurėje nužygiavome toliau nei pernai. Eurolygos „Top 16“ etapo pirmame rate buvo kiek sunkiau, tačiau tikiuosi, kad dabar rungtyniausime geriau. Viską bendrai sudėjus, tiek komandinius, tiek asmeninius pasiekimus, šis sezonas yra sėkmingesnis tiek „Unicaja“ ekipai, tiek man.

– Tikriausiai tiek Malaga, tiek pati komanda jau tapo sava, ar ne?

– Be abejo. Pradedant nuo to, kad gyvenu tame pačiame bute, ir baigiant tuo, jog komandoje liko pusė žaidėjų iš praėjusio sezono. Visi gyvename šalia, atmosfera puiki, esame gražiai susibendravę, tad manau, kad tai irgi padeda nesijausti vienišam svečioje šalyje (Juokiasi). Šiemet svečių iš Lietuvos sulaukiu kiek mažiau, nes grafikas yra ganėtinai įtemptas, bet artimieji atvyksta aplankyti ir praskaidrina nuotaiką, kuri ir taip nėra bloga. Vis tiek – smagu, nes ko labiausiai pasiilgstu iš Lietuvos, tai yra šeima bei draugai, o kai jie atvažiuoja aplankyti, jokių sunkumų nėra.

– Ar šį sezoną esate patenkintas gaunamu žaidimo laiku ir vaidmeniu ekipoje?

– Niekada negali būti visiškai patenkintas nei savimi, nei savo vaidmeniu komandoje, nei savo rezultatais, nes tokiu atveju sustosi. Reikia visada bandyti eiti į priekį, siekti daugiau, išmokti kažko nauja ir nesustoti ties dabartimi. Manau, kad tiek komandos rezultatai, kurie ir dabar yra gana neblogi, tiek mano rezultatai gali būti dar aukštesni. Tikiuosi, jog pavyks tai padaryti.

Kuzminskas

– Ką per šiuos pusantrų metų Malagoje jums pačiam pavyko labiausiai patobulinti? Ispanijoje rungtyniavę krepšininkai paprastai teigia, jog didesnį dėmesį tenka skirti gynybai.

– Aš tai šiek tiek apsikirpau ir įdegiau (Juokiasi). O jei rimtai, Ispanijoje žaidimas yra daug greitesnis. Yra komandų, kuriose, pradedant įžaidėjais ir baigiant vidurio puolėjais, visi bėga, meta tritaškius, todėl turi suspėti tiek gintis, tiek pulti. Prie to reikėjo priprasti. Žiūrint į statistiką, galima matyti, kad daugiausiai atakų per rungtynes organizuojančių Europos komandų sąrašo viršūnėje paprastai būna dvi ar trys Ispanijos ekipos. Tai ir pasako, jog viskas vyksta daug greičiau.

Taip pat Ispanijos čempionate kiek skiriasi taisyklių traktavimas, lyginant su Lietuva ar Eurolyga. Pavyzdžiui, atliekant verpstę, dažniausiai teisėjai sušvilpia žingsnius. Atrodo, gražus žaidybinis epizodas, bet nelabai gali juo naudotis. Kitoks yra ir baudų traktavimas. Nesakau, kad tai yra gerai ar blogai, bet tiesiog yra kitaip ir prie to reikia priprasti.

– Kokių dar skirtumų galėtumėte įžvelgti, lyginant konkrečiai Ispanijos pirmenybes ir pagrindinę Lietuvos krepšinio lygą?

– Ispanijoje žaidžia daugiau komandų ir yra daugiau intrigos. Gali žaisti su komanda, kuri užima, pavyzdžiui, šešioliktą vietą, ir turėsi atiduoti visas jėgas, kad laimėtumei rungtynes. Kiek žinau bei stebiu, dabar Lietuvoje situacija irgi šiek tiek pasikeitusi, visiems reikia kovoti. Žinoma, prisideda ir tai, kad Ispanija – daug didesnė šalis. Kai tenka žaisti išvykoje, keliauti reikia lėktuvu, o tai neprideda jėgų. Bet esu patenkintas, jog tenka tai patirti savo kailiu.

– Akivaizdu, kad esate laimingas, žaisdamas Malagoje. Gal norėtumėte čia likti ir kitą sezoną?

– Kol kas anksti apie tai kalbėti, nors komanda turi galimybę pratęsti sutartį dar metams. Vėliau matysime, kokia bus komandos vizija. Dabar norisi šį sezoną sėkmingai pabaigti, svarbiausia – be traumų, ir tada žiūrėsime.

– Kokius užmojus šiam sezonui išsikėlusi turi „Unicaja“ ekipa?

– Konkrečių tikslų prieš sezoną nesikėlėme, kalbėjome apie tai, ką pasiekti būtų gerai, ką – labai gerai. Mūsų pirminis siekis buvo pasirodyti geriau nei pernai. Tiek praėjusį, tiek šį sezoną patekome į Eurolygos „Top 16“ etapą. Tik dabar norėtųsi daugiau pergalių. Ispanijos pirmenybėse kol kas esame pirmi, o tokių atvejų ekipos istorijoje buvo nedaug. Karaliaus taurėje taip pat pasirodėme geriau, gaila, kad nepavyko nukauti „Barcelona“ ekipos.

Vis dėlto pagrindinis dalykas, kurį treneris mums visada akcentuoja, yra tas, jog galime pralaimėti, bet negalime nekovoti, privalome atiduoti šimtą procentų jėgų. Juk ir žmonės, ateinantys į rungtynes, nori matyti mus besikaunančius.

Kuzminskas

– Nėra paslaptis, kad jumis susidomėjimą reiškė NBA komandos. Ar jau norėtųsi praverti stipriausios pasaulio lygos duris, ar dar ankstoka tai daryti?

– Blogas kareivis, kuris nenori tapti generolu (Juokiasi). Kiekvienas žmogus, dirbantis savo darbą, nori pasiekti aukščiausių įmanomų rezultatų toje srityje. Krepšinyje aukščiausia, kas gali būti, yra NBA. Turbūt ji yra daugelio krepšininkų vaikystės svajonė, apie kurią paslapčia pamąsto visi. Nėra taip, kad žūtbūt veržčiausi į NBA, kaip sakoma, gyvenimas parodys. Reikia baigti šį sezoną, o tada bus matyti. Tuo labiau, kad šiuo atveju ne viskas tik nuo manęs priklauso. Visų pirma reikia stabiliai gerai rungtyniauti Eurolygoje ir tik tada gali kažko tikėtis.

– Tai manote, kad dar trūksta meistriškumo?

– Be abejo, kad trūksta. Visada trūksta (Juokiasi).

– Vasarą Jonas Kazlauskas sakė, kad su savo duomenimis turėtumėte žaisti NBA. Gal ne veltui tokie geri žodžiai iš trenerio lūpų?

– Nežinau, ar ten geri ir pagiriantys žodžiai buvo, ar ne. Jei į viską žvelgsi savikritiškai, greičiau buvo ne pagyros, o paskatinimas (Juokiasi).

– Savikritiškumo jums netrūksta. Ar ši savybė praverčia jums, skatina tobulėti?

– Sunku pasakyti. Yra daug savybių, apie kurias vieni sako, kad jos į naudą, o kiti – kad ne, čia – per geras, čia – per blogas. Bet koks esu – toks esu: mano toks charakteris, toks aš gimiau, taip mane auklėjo ir toks užaugau. Charakterio taip lengvai per kelias dienas nepakeisi. Bandai kažkaip stengtis, prisitaikyti, tačiau svarbiau būti ne geru krepšininku, o geru žmogumi (Šypsosi). Nuo to viskas prasideda.

– Ar su treneriu Joanu Plaza kartais pasišnekate apie Lietuvą? Ar strategui yra likę prisiminimų apie mūsų šalį?

– Retsykiais pasikalbame, bet ne per dažnai, nes sezono metu vis tiek yra įtampa tiek jam, tiek komandai, tad daugiau kalbame apie mūsų klubo problemas ir reikalus. Yra tekę prisiminti tiek geresnių, tiek prastesnių epizodų, susijusių su Lietuva. Žinoma, daugiau būna smagesnių (Juokiasi). Kalbų daugiausia būna po „Žalgirio“ rungtynių, kai jas pažiūrime bei galime padiskutuoti. O ką treneris prisimena apie Lietuvą, negaliu išduoti, gali papasakoti tik jis pats (Juokiasi).

„Ilgoji pertrauka“: Gedvilo pagalbos nepriėmęs Javtokas, „Wolves“ projekto ambicijos, išsikreipęs krepšinis, geriausias visų laikų LKL treneris, „Ryto“ sirgalių konfliktas su apsauga ir kas taps 10-a LKL ekipa