M.Kiltinavičius: apie skambų V.Kariniausko palaikymą, netikėtą S.Jasaičio sprendimą ir dėl Prienų skaudančią širdį
interviu (36)
Marius Kiltinavičius prieš keletą dienų atsidūrė portalų antraštėse, kuomet stojo mūru ginti savo auklėtinio Vaido Kariniausko.
Lietuvos rinktinės įžaidėjui sulaukiant kritikos iš visuomenės ar sirgalių, prabilo jo treneris, kuris rašė: „Karinė yra žaidėjas, turintis vieną aukščiausių krepšinio IQ visoje Lietuvoje“.
Nuslūgus emocijoms M.Kiltinavičius teigė, kad tiesiog buvo atviras ir norėjo išsakyti tai, ką galvojo. Pasak jo, V.Kariniauskas net ir esant pilnai Lietuvos rinktinės sudėčiai būtų vertas vietos joje.
Mažeikių „M Basket“ treneris šiuo metu užsiėmęs ne tik krepšinio stebėjimu prie ekrano, bet ir pasiruošimu sezonui. Į Lietuvos krepšinio lygą („Betsafe-LKL“) sugrįžtanti ekipa jau pluša treniruotėse, o M.Kiltinavičius yra patenkintas – pavyko suburti tokį kolektyvą, kokio jis ir norėjo. Nors papildymų dar bus laukiama.
„Kaip treneris žinau, kad tai įmanoma, bet nenoriu to sau ar kitiems įvardinti kaip tikslo“, – apie atkrintamąsias kalbėjo Mažeikių klubo strategas.
Pokalbis su juo – apie Mažeikių klubo vasaros darbus, netikėtą Simo Jasaičio sprendimą grįžti ant parketo, Artūro Jomanto du vaidmenis, Prienų klubo bankritą ir Lietuvos rinktinę.
– Sezonas artėja, klubai pradeda pasiruošimus. Kaip jūs reziumuotumėte „M Basket“ vasaros darbus?
– Reziumuočiau 10 iš 10. Esu labai patenkintas tuo, kaip susikomplektavome, turime 800 tūkst. eurų biudžetą, išnaudojome jį ir galimybes.
– Kiek sudėtingos buvo lietuvių paieškos? Naujai pasipildėte Martynu Paliukėnu, Giedriumi Staniuliu, Vaidu Kariniausku.
– Manau, kad mums pavyko labai gerai. Džiaugiuosi, kad komplektuotis pradėjome anksti ir pasirašėme gerus lietuvius. Manau, visiems buvo nelengva, lietuvių nėra daug, dėl jų visi kovojo. Nors ir rašėmės kontraktus anksti, niekam nepermokėjome.
– Chauncey Collinsas lietuviams jau matytas veidas, o kaip rinkotės kitus keturis legionierius?
– Collinsas čia atvyko dėka Jomanto, su kuriuo turėjo gerus santykius ir kuris jį gerai žinojo. Man jis irgi tiko, labai džiaugiuosi, kad jis čia yra. Kitus rinkomės atrankos būdu. Žinojome, ko reikia, agentams pateikėme žaidėjų profilius, jog nesiųstų visko iš eilės, ir pagal biudžeto ribas ieškojome.
– Sudėtį rinkote ne vienas, tad kurie žaidėjai buvo jūsų asmeniškai itin norėti ir nusižiūrėti?
– Visi (Šypsosi). Esminis sprendimas būdavo mano. Esu labai dėkingas klubui už supratimą ir pasitikėjimą, leidimą imti tuos, kurių man labiausiai reikia.
Collinsas
– Kokiais argumentais viliojote legionierius? Kadangi Mažeikiai ko gero nėra patraukliausias miestas gyventi, o LKL naujokų statusas taip pat ne pats skambiausias.
– Galiu papasakoti, kaip pas mus atvyko Bruhnke. Mes su juo pasikalbėjome, papasakojau jam, ko iš jo tikiuosi, ką jis turi daryti aikštelėje, kaip jis bus išnaudojamas ir koks yra jo potencialas mano sistemoje. Jis suvokė tai ir priėmė sprendimą atvykti pas mus matydamas tame šansą jam. Daugiau mažiau pokalbis taip atrodė su visais. Krepšinis turėtų būti pagrindinis motyvas. O ir klubas nėra vien miestas. Klubas yra tai, kas vyksta viduje. Tai svarbu kiekvienam žaidėjui, treneriui ir personalo nariui. Aš pats nustebau, koks jaukus miestas yra Mažeikiai, kokie čia šilti žmonės, kiek visko čia yra. O jei nori važiuoti į didesnį miestą, Klaipėda nėra labai toli.
– Nelabai toli yra ir Telšiai, kuriuose žaisite namų mačus. Ar manote, jog svetima arena bus kiek negatyvus faktorius?
– Tai nėra pliusas, bet Telšiai yra visai šalia. Juntamas bendrumas tarp Telšių, Mažeikių, Plungės – Žemaitijos. Žemaičiai ambicingi žmonės, jie ateis mūsų palaikyti. Tiems patiems mažeikiškiams kelias nebus tolimas, džiaugiuosi, jog turime nuostabų sirgalių klubą, kuris vadinasi „Ventos Bardakas“. Linkėjimai jiems. Tikiu, kad žmonių bus ir iš Telšių, ir Palangos. Tikiuosi, jog turėsime areną, kurioje varžovams bus sunku žaisti.
– Kiek sudėtinga yra Artūrui Jomantui tvarkytis su dviem vaidmenis – žaidėjo ir sporto direktoriaus?
– Reikalų jam netrūksta, tiek galiu pasakyti. Manau, kad jis labai gerai tvarkosi, man patinka, kaip jis krepšininko patirtį konvertuoja į kitas pareigas. Jis labai perspektyvus šiame vaidmenyje.
– Kaip manote, ar rūbinėje išeis į naudą tai, kad žaidėjai šalia turės tokią tarpinę grandį tarp krepšininkų ir vadovybės?
– Man svarbi bendra komandos kultūra, kad niekas nebūtų atskiras vienetas, kad tai būtų šeima, kurioje visi žinotų, kas už ką atsakingas, kad būtų vertinamas kiekvieno darbas. Dėl to, kad Artūras yra rūbinėje ir yra komandos vadovas, matau tik pliusus. Kreditai jam, jis moka labai gerai bendrauti su žmonėmis ir perteikti savo patirtį, o taip pat pasižymi labai geromis žmogiškomis savybėmis. Toks žmogus bus labai svarbus ir aikštėje, jis atlieka daug nematomų dalykų. Veteranas gali patarti jaunam, jei jis gerai supranta krepšinį, yra auksas. Jei jaunimas tai supras, bus labai gerai.
– Esate dirbęs antrosios turnyro lentelės dalies LKL klubuose – Kėdainių „Nevėžyje-Optibet“ ir Prienų „Labas GAS“. Kokių skirtumų tarp organizacijų ir jų ambicijų matote, lyginant šias komandas su „M Basket“?
– Mano paties patirtys skirias kaip diena ir naktis. Laikas Kėdainiuose buvo sudėtingas iš tos pusės, kad negalėjau pats rinkti komandos. Dėl to vyko ir daug nesutarimų, tai normalu procese. Prienuose visi žino, kokia sudėtinga situacija buvo. Nelaikau jokių neigiamų emocijų Kėdainių atžvilgiu ir tuo labiau Prienų. Ten turėjome nuostabius santykius su vadovybe ir žmonėmis, kurie ten dirbo. Pagrindinis skirtumas tas, kad dabar galiu surinkti savo komandą. Žinodamas, kokio žaidėjo man reikia, galiu tiksliai padaryti savo darbą. Dabartinė sezono dalis – viena svarbiausių. Ką pasirašai vasarą, kokius krepšininkus ir asmenybes, gali būti lemiamas faktorius.
Jomantas
– Kokių ambicijų Mažeikių komanda turės artėjantį sezoną?
– Mano tikslas labai aiškus – kiekvienose rungtynėse tikėti, kad gali laimėti. Tai nėra aklas tikėjimas, mes galime tai, žinau tai. Tikslas – kuo aukštesni rezultatai, sau esu labai reiklus, bet nenoriu įsivardinti kažko tikslaus. Noriu, jog kiekviena treniruotė būtų maksimali. Faktas, visi nori atkrintamųjų, mes irgi žmonės – irgi to norime. Kaip treneris žinau, kad tai įmanoma, bet nenoriu to sau ar kitiems įvardinti kaip tikslo. Čia nėra tik žodžiai, nėra tik politkorektiškas atsakymas.
– Praeiti metai „Labas GAS“ ekipai buvo sunkūs ir galiausiai baigėsi bankrotu. Kokių pamokų išsinešėte iš šio sezono ir ar įžvelgiate kažkokių savo klaidų?
– Reikia suprasti, kad neklysti yra neįmanoma. Nėra neklystančių žmonių. Treneriai nuolat priima aibę sprendimų, neklystančio nerasite, o jei kažkas taip sakys – jis nelabai supranta, ką daro. Kuo sunkesnė patirtis, tuo daugiau pamokų yra joje. Tiek patirtis Prienuose, tiek Marijampolėje, tiek Kėdainiuose padarė mane tokiu, koks esu, vertinu tai.
– Atvykus į klubą sezono eigoje ir bandant jį gelbėti nuo paskutinės vietos, turėtų būti itin skaudu matant, kaip viskas baigiasi bankrotu. Ar jums skauda širdį dėl tokio Prienų ekipos likimo?
– Žinoma, man tikrai skauda, man nėra paprasta, nes atidaviau ten visą širdį. Tie žmonės man brangūs. Natūralu, kad taip jaučiuosi. Jaučiu kartėlį dėl to.
– Simas Jasaitis, kuris turėjo būti jūsų asistentu, nusprendė dar grįžti į aikštelę ir išvyko į Italiją. Ar nustebote?
– Nustebau, bet gerbiu jo sprendimą. Žmonės turi maksimaliai norėti daryti tai, ką daro. Jei Simas jautė, kad dar laikas neatėjo, jis ateis vėliau. Mes pasišnekėjome ir esu labai patenkintas, kad prie štabo prisijungė Darius Pakamanis. Su juo buvome kažkiek pažįstami, klubas informavo, kad jis grįžta į Mažeikius. Susitikome, pasikalbėjome ir iškart buvo viskas aišku, jog jis mums tinka.
– Kiek teko bendrauti su S.Jasaičiu anksčiau, ar turėjote ženklų, kad jis savyje dar nėra atsisveikinęs su žaidėjo vaidmeniu ir gali norėti tęsti karjerą?
– Ne, man tai buvo visiška naujiena.
Kariniauskas
– Gal skamba kaip iš kosmoso srities, tačiau Mažeikių klubas turi savo atstovą Lietuvos rinktinėje. Ar „M Basket“ organizacijai tai yra prestižas?
– Man tai neatrodo kosmiškai, nes vien iš pokalbio su Mažeikių komandos vadovais mačiau, kad viskas čia daroma labai profesionaliai. Išpildomos visos detalės, vadyba dirba puikiai. Nesvarbu, kad mums tai pirmas sezonas LKL po daug metų, šis klubas vertas tokių žaidėjų. Ar tai pasiekimas mums turėti Vaidą? Faktas.
– Neseniai parašėte žinutę socialiniame tinkle, kur stojote ginti Vaido Kariniausko. To retai galima sulaukti iš trenerių, tad kas lėmė jūsų tokį atvirumą?
– Aš toks žmogus, kuriam neteisybę rėžia ausį. Tai buvo bendri dalykai, kuriuos mačiau podkastuose, straipsniuose, komentaruose. Norėjosi pasakyti, kad tai yra netiesa, kad dalykai išsakomi nepakankamai įsigilinus į situaciją. Nesitikiu, kad žurnalistai taps krepšinio profesionalais, bet žinau, jog kas sakoma viešojoje erdvėje, formuoja žmonių nuomonę. Nenoriu eiti į detales, aiškintis, tik norėjau išsakyti, ką galvoju. Tai ir padariau.
– Kaip manote, ar buvote išgirstas?
– Žinau, kad Vaidas gerai atrodys rinktinėje ir savo žaidimu pakeis skepticizmus. Labai norėjau tiesiog palaikyti jį.
– Gerai pažįstate V.Kariniauską, kaip manote, šis etapas, žaidimas itin aukštame lygyje ir šalia to esantis spaudimas jam yra sunkiai pakeliamas?
– Suprasti reikia vieną dalyką – Vaidas pilnai atitinka rinktinės lygį. Žmonėms atrodo, kad jis ten yra, nes kažkas neatvyko. Ne. Net jei dabar būtų visi, mano manymu, Vaidas yra vertas šios rinktinės. Tai yra taktiniai sprendimai, rolės, emociniai dalykai. Vaidas su spaudimu puikiai tvarkosi ir manau, kad jis nei skaito, nei žiūri, o ir protingai daro. Žinau Vaidą, žinau, kokio lygio tai žaidėjas. Mane žavi tai, kad jis nori kovoti už Lietuvą, nori eiti ir žaisti, nepaisant visų dalykų.
– Ar jis pats sureagavo į jūsų žinutę?
– Su juo apie tai nekalbėjome. Nemanau, kad jis stebi viešą erdvę. Tikrai nedariau to, kad jis man padėkotų. Nereikia iš to daryti dramblio.
– Ko šiemet tikitės iš Lietuvos rinktinės?
– Sunku pasakyti. Svarbu, kad visi pajustų ritmą, suprastų savo vaidmenis ir pajaustų žaidimo malonumą. Visiems ten nėra lengva, neturime dalies žaidėjų, kitos komandos stiprios, visi jaučia spaudimą. Vyrai susitvarkys ir viskas mūsų rankose.
– Kas yra jūsų favoritai Pasaulio taurėje?
– Brač, nenustebčiau, jei kokie vokiečiai laimėtų. Gera komanda.
– O kurios komandos žaidimas jums kelia didžiausias simpatijas?
– Nelabai ką mačiau, sunku pasakyti. Labiausiai simpatizuoju Kazio Maksvyčio komandai (Šypsosi).
Norėdami komentuoti prisijunkite.