LKL reguliaraus sezono Oskarai ir „Avietės“
(19)
Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe-LKL“) – finišavo reguliarusis sezonas, o jau sekmadienį startuoja atkrintamosios kovos.
Portalas Krepsinis.net nusprendė išdalinti simbolinius reguliaraus sezono Oskarus, kuriuose išskyrė naudingiausią žaidėją, labiausiai nuvylusį krepšininką, geriausią trenerį, didžiausią pažangą padariusį atletą, geriausią naujoką bei „Kylančią žvaigždę“. Taip pat paskyrėme ir „Auksines avietes“ už tam tikrus nepavykusius dalykus, pažvelgs į viską šiek tiek su ironija.
Naudingiausias sezono žaidėjas – Ivanas Buva (Vilniaus „Rytas“): 23 min., 18 tšk., 6,2 atk. kam., 1 rez. perd., 20,2 naud. bal.
Labai žemai kabantis obuolys, bet kito pasirinkimo ir negali būti, kadangi kroatas yra naudingiausias žaidėjas statistiškai, o jo komanda labai reguliarųjį sezoną. Galima mėgti I.Buvą, galima jo nekęsti, bet LKL jis yra dominuojanti jėga. Net ir Prieš Kauno „Žalgirį“ centras rinko po 19 taškų ir 19,5 naudingumo balo. Apskritai vos viename susitikime iš 24 I.Buva nepelnė dviženklio taškų skaičiaus ir nesurinko dviženklio naudingumo balų skaičiaus – vasario 5-ąją prieš Utenos „Juventus“ – 3 taškai ir 1 balas. Įspūdingas I.Buvo žaidimas puolime, kur jam pretenzijų negali būti jokių. Taip, kūno kalba ir veiksmai gynyboje tikrai yra dalykai, kur jis turi taisytis, tačiau „Rytas“ buvo pirmas reguliariajame sezone, todėl nugalėtojai šiuo klausimu nėra teisiami.
Geriausias vietinis žaidėjas – Edgaras Ulanovas (Kauno „Žalgiris“): 25 min., 11,2 tšk., 4,7 atk. kam., 2,7 rez. perd., 15,9 naud. bal.
Reikia atiduoti duoklę ir šiam puolėjui, kuris yra brangiausias lygos lietuvis. Savo žaidimu LKL pirmenybėse E.Ulanovas tikrai pateisina lūkesčius, o ir Eurolygoje antra sezono dalis jam buvo sėkminga. Ne veltui „Žalgiris“ dar gerokai prieš atkrintamąsias pratęsė sutartį su šiuo žaidėju, kuriam prognozuojamas net komandos kapitonui raištis. Dažnai „Žalgirio“ žaidėjai LKL gauna pasireikšti mažiau laiko ir neturi galimybių užfiksuoti gražios statistikos, bet E.Ulanovas yra tas žaidėjas, kuris minučių turiu pakankamai, o dabar, kai „Žalgiris“ nebežaidžia Eurolygoje, apskritai žaidžia arti 30-ies minučių per susitikimą. Kazys Maksvytis labai pasitiki šiuo sau gerai pažįstamu puolėju ir puolimas sukasi aplink E.Ulanovą. „Žalgirio“ šio sezono likimas LKL labai stipriai priklauso ne tik nuo Luko Lekavičiaus, bet ir E.Ulanovo žaidimo.
Giedraitis
Geriausias naujokas lietuvis – Dovydas Giedraitis (Panevėžio „Lietkabelis“): 23 min., 8,3 tšk., 1,7 atk. kam., 2,5 rez. perd., 8,5 naud. bal.
Šiame sezone naujokų lietuvių buvo nemažai, bet dauguma jų savo komandose atliko epizodinį vaidmenį arba gavę minučių pernelyg nežibėjo. 21-erių 193 cm ūgio D.Giedraitis Lietuvoje yra žaidęs Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL), bet LKL duonos nebuvo ragavęs, nors buvo rungtyniavęs Ispanijos pirmenybėse, kurios yra vadinamos pajėgiausiomis Europoje. „Lietkabelis“ rizikavo su jaunu žaidėju pagrindinio atakuojančio gynėjo pozicijoje, bet viso sezono metu D.Giedraitis rodė progresą ir dabar atrodo kur kas solidžiau nei spalį ar lapkritį. Dar reikia pridėti, kad buvo patyręs traumą, dėl kurios nerungtyniavo mėnesį. Dabar D.Giedraitis dar ir pažaidžia įžaidėjo pozicijoje, kadangi reikia leisti pailsėti Kristupui Žemaičiui. Su šiuo lietuviu „Lietkabelis“ dabar geriau atrodo nei su Nikola Radičevičiumi, kuris po traumos nėra geros sportinės formos.
Didžiausią pažangą padaręs žaidėjas – Panagiotis Kalaitzakis (Panevėžio „Lietkabelis“): 25 min., 10,5 tšk., 4,2 atk. kam., 2,9 rez. perd., 1,6 per. kam., 12,8 naud. bal. Praėjusiame sezone: 20 min., 7,6 tšk., 4,1 atk. kam., 8,2 naud. bal.
Vasarą P.Kalaitzakis labai daug dirbo ties metimu iš perimetro ir šį rodiklį sugebėjo gerokai padidinti – nuo 33,3 proc. iki 39,2 proc. Dar reikia pabrėžti, kad šiame sezone per 28 mačus išmetė 120 tritaškių, kai pernai „Lietkabelyje“ per 22 susitikimus atliko 60 metimų, tad imtis yra dvigubai didesnė, o pataikymas – solidesnis. P.Kalaitzakio progresas labiausiai matomas buvo Europos taurėje, kur jis buvo vienas iš ekipos lyderių, todėl ne veltui jį jau medžioja Atėnų „Panathinaikos“. P.Kalaitzakis tapo „Lietkabelio“ sezono vagyste, kadangi už mažą atlyginimą (apie 3,5 tūkst. eurų per mėnesį) gavo žaidėją, kuris rungtyniauja lyg būtų bent jau 2 kartus brangesnis. Gaila, kad išsaugoti „Lietkabeliui“ šį graiką šansų nėra, bet klubas galės pasidžiaugti, kad turėjo gerą krepšininką ir dar gaus 35 tūkstančių eurų išpirka, o tai reikš, jog didžiąja dalimi atsipirks investicija.
„Kylančios žvaigždės“ prizas – Amaras Sylla (Kėdainių „Nevėžis-Optibet“): 29 min., 11,6 tšk., 7,6 atk. kam., 1,9 rez. perd., 2,2 blk., 17,2 naud. bal.
Būtų keista, jeigu tokį apdovanojimą gautų ne Kėdainių ekipos žaidėjas, kadangi ši komanda suteikė daug šansų jaunimui, o šis senegalietis buvo sunkiai sulaikomas. 20 metų 205 cm ūgio A.Syllai pasitarnavo faktas, kad „Nevėžis“ neturėjo kito centro, kuris galėtų bent jau šiek tiek sudaryti konkurencijos šiam legionieriui. Matas Jucikas neįsitvirtino, o padėti galėjęs Danielius Lavrinovičius ilgą laiką buvo traumuotas ir yra sunkusis kraštas, o ne vidurio puolėjas. A.Sylla jautėsi labai patogiai ir turėjo didelį trenerio pasitikėjimą, kurį pavertė labai gera statistika bei yra trečias naudingiausias turnyro žaidėjas, kuris neturėjo lygių blokuotų metimų kategorijoje.
Geriausias treneris – Virginijus Šeškus (Jonavos „CBet“): 16 pergalių ir 14 pralaimėjimų, 4 vieta
Čia skiltis, kur galima ginčytis ir kiekviena pusė turėtų argumentų – ar V.Šeškus, ar Giedrius Žibėnas, kurio komanda laimėjo reguliarųjį sezoną po ilgos pertraukos. Abiejų pusių argumentai būtų svarūs ir įtikinami, todėl LKL turbūt atiduos prizą G.Žibėnui kaip kylančiam treneriui ir tikrai nusipelniusiam šio prizo vien todėl, kad „Žalgiris“ buvo nugalėtas dukart. Mes skirsime V.Šeškui ir argumentacija labai paprasta – turnyro debiutantai iškart pašoko į 4-ą poziciją. Nepaisant visų traumų ir ligų, sugebėta išvairuoti į teigiamą pergalių/pralaimėjimų balansą, kurį užfiksavo apskritai tik keturios komandos lygoje. Jeigu „CBet“ būtų 6–7 vietoje, V.Šeškus nebūtų svarstomas, nes „komanda būtų savo vietoje“, bet už nugaros palikti „Šiauliai“ ir uteniškiai tikrai pakelia jo akcijas. Eilinį kartą V.Šeškus parodė, kad nebūtina vadintis krepšinio profesoriumi, kad LKL galėtum fiksuoti gerus rezultatus ir tai daryti su skirtingomis komandomis.
Vilys
Labiausiai nuvylęs žaidėjas – Domantas Vilys (Kėdainių „Nevėžis-Optibet“): 14 min., 4,6 tšk., 1,1 atk. kam., 3,2 naud. bal.
Praėjusiame sezone atradimu tapęs gynėjas šiame tikrai nuvylė. Galima buvo tikėtis, kad 22 metų atletas tikrai padarys dar pažangą, bet greičiau žengė žingsnelį atgal nei į priekį. Atvykęs į komandą Marius Valinskas atrodė viena ar net dviem galvomis geresnis žaidėjas, o kai buvo T.J.Starksas, apskritai likdavo tik trupiniai žaidimo laiko. Kai „Nevėžis“ liko su lietuviška įžaidėjų grandimi, tada D.Vilys gavo solidžiau laiko, bet pernelyg nesužibėjo. Geresniu metiku jis netapo – 32,1 proc. pernai ir 33,3 proc. šiemet. Tiesa, verta paminėti, kad praėjusiame sezone sužaidė 6 mačais daugiau, bet atliko net 2,7 karto daugiau metimų iš perimetro. Reikia tikėtis, kad D.Vilys dar dainuos, nors balsas ir prikimo.
Metų frazė: „Aš myliu ir gerbiu Prienų miestą ir šitą komandą, bet šiuo dėjimu norėjau parodyti, kad negerbiu daugumos Prienų žaidėjų, kurie žaidžia už mano gimtąjį miestą. Būtent po dėjimo atsisukau į jų suolelį ir pasakiau, kad man gėda, kai tokie žaidėjai, kurie nesistengia dėl pergalių, žaidžia už mano gimtą miestą“, – Edvinas Šeškus.
Simboliška, kad bene labiausiai įstrigusi frazė ir pats veiksmas prieš ją įvyko paskutinėse reguliaraus sezono rungtynėse Jonavoje. E.Šeškus dėjimu pelnė 100-ąjį tašką į Prienų ekipos krepšį, kai įprastai tokiose situacijose komandos neberengia atakos. Maža to, atsisuko į varžovų suolą ir kažką pasakė. Tada kilo kipišas po rungtynių, o E.Šeškus paaiškino savo veiksmus.
„Metų marketingo sprendimas neturint marketingo skyriaus“ ir „Nutildyti skeptikai“ – Alytaus „Dzūkija“ (11/19 – 8 vieta)
Prieš sezoną alytiškiams vėl buvo prognozuojama žema pozicija ir daugybė pokyčių sudėtyje. Pagrindo buvo, kadangi sudėtis buvo komplektuota vėlai, įsigyti rizikingi žaidėjai, tačiau viskas baigėsi tuo, kad „Dzūkija“ pateko į atkrintamąsias ir tai padarė gana užtikrintai, o per sezoną nepakeitė nė vieno žaidėjo – toks pats stabilumas buvo tik „Lietkabelyje“, kuris nei kažką įsigijo, nei su kažkuo atsisveikino. Tuo tarpu visi kiti klubai sezono eigoje korekcijas darė. Dar vienas aspektas – „Dzūkija“ padarė geriausią sprendimą – leido sirgalius už dyką. Nėra prasmės apmokestinti bilietų, kai niekas nesirenka į tavo rungtynes. Uždarbis yra minimalus, todėl esmės jokios biudžete nepadarys. Kai ateina žmonės už dyką, žaisti maloniau, kai yra šioks toks triukšmas. 347 žiūrovų vidurkis leido aplenkti mažus miestelius kaip Pasvalys ir Prienai. Patarimas būtent „Pieno žvaigždėms“ ir „Labas GAS“ – leiskite žiūrovus už dyką, tada galbūt arenoje bus bent jau 500 sirgalių lankomumas. Realiai užsidirbti galima tik iš mačų su „Žalgiriu“, todėl tada galima apmokestinti bilietus. Prisijaukinus sirgalių galbūt jis vėliau norės ateiti ir susimokėdamas už bilietą.
Labas GAS
Labiausiai nuvylusi komanda – Prienų „Labas GAS“: 3 pergalės ir 27 pralaimėjimai, 11 pozicija.
Siaubas, košmaras ir nesusipratimas – taip galima pavadinti šį prieniškių sezoną. Tikrai sudėtis nebuvo tokia prasta, kad būtų pasiektos vos trys pergalės per sezoną. Ir čia kaltinti Marių Leonavičių ar Tomą Gaidamavičių negalima – dažnas žaidėjų keitimas ir tiesiog NKL lygio krepšininkai nebuvo ta medžiaga, iš kurios galina nulipdyti pergalingą darinį. Rapolas Ivanauskas ir Ignas Sargiūnas buvo du šviesuliai lietuvių padangėje, o Juwanas Durhamas – legionierių korpuse. Užsieniečių veiksmuose ir veiduose dažnai stigo noro kovoti ir nesimatė degančių akių, nors turėjo būti visiškai atvirkščiai. Taip, agentūra galbūt patenkinta, kad jos klientai gavo minučių ir toks Tahjas Eaddy sunkiai turėtų progą mokytis europietiško krepšinio paslapčių kažkur kitur. Labai įdomu, kaip kitą sezoną atrodys Prienų klubas, kadangi toks agentūrinis projektas su 3 pergalėmis iš 30 galimų nepatinka nei sirgaliams, nei lygos vadovams.
„Metų komunikacijos nesusipratimas“ – Gedimino Žiemelio naujas projektas
Teoriškai ši komanda dar nėra LKL, bet kitą sezoną ten žais ir negalima nepaminėti komunikacinio nesusipratimo. Kovo 31 dieną buvo išplatintas pranešimas, kuriame teigiama, kad balandžio 28 dieną atskleis kortas ir pasakys, kuris klubas taps „Basketball Holding Company“ pirkiniu. Imta spėlioti, kad tai bus „Pieno žvaigždės“, nes ekipa nepateks į atkrintamąsias, bet visi šaltiniai bylojo apie „Dzūkiją“. Faktas toks, kad balandžio 28 dieną nieko nebuvo paskelbta, kadangi įsigytas klubas žaidžia atkrintamosiose. Kažkas, kas rengė pranešimą, pažiūrėjo į kalendorių, bet pamiršo, kad krepšinis nėra futbolas – čia dar žaidžiamos atkrintamosios.
„Per vėlai“ – Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ sudėties sukomplektavimas
Pasvaliečiai nepasimokė iš savo klaidų, kai sudėtyje sezono pradžioje vėl matėme nefunkcionuojančius legionierius ir aiškią spragą priekinėje linijoje. Užtruko, kol atvyko Markellis Johnsonas, tada Randy Culpepperis, o galiausiai – Dmytro Skapincevas. Daugybė centrų buvo siūloma pasvaliečiams, bet arba jiems netiko žaidėjas, arba susitarus jau atsirasdavo kitas variantas ir mažas Lietuvos miestas likdavo nieko nepešęs. Kovo 12-ąją ukrainietis debiutavo komandoje ir ji laimėjo 6 susitikimus iš 10-ies. Sutapimas ar ne, bet „Pieno žvaigždės“ pradėjo žaisti tada, kai jau nebeturėjo realių galimybių patekti į atkrintamąsias. Dar vienas nebūdingas dalykas – Kristapas Gluditis išbuvo visą sezoną Pasvalyje, kas latviams būna retas reiškinys, kurie užsivelka šios komandos aprangą. Mantui Šerniui šis sezonas kainavo daug nervų ir jo vietoje sutartį pratęsčiau tik tokiu atveju, jeigu gaučiau garantiją, jog galėsiu susikomplektuoti komandą ne vasarį, o rugpjūtį.
„Pasitraukė per vėlai“ – Žydrūno Urbono atsistatydinimas
Utenos komanda finišavo šešta ir dar turi visus šansus patekti į pusfinalį, bet galėjo būti aukščiau, jeigu vyr. treneriu dirbęs strategas būtų priėmęs sprendimą pasitraukti anksčiau. Kovo pabaigoje strategai įprastai nesitraukia, bet Ž.Urbonas buvo priėjęs liepto galą, kai pralaimėjo 7 žaidusiai Jonavos ekipai ir po jos suprato, jog komanda tiesiog nebetiki šiuo specialistu. Bandė „Juventus“ kviesti Rimą Kurtinaitį, bet jis atsisakė, kas yra logiška tokioje sezono stadijoje. Logiška ir suteikti šansą Nedui Pacevičiui, kuris yra vos 27-erių, kadangi geresnio varianto tiesiog nėra. Dabar „Juventus“ ekipoje atmosfera pagerėjo, žaidėjai jaučiasi gerai, todėl bent jau mikroklimato prasme situacija yra geresnė. Vis dėlto Ž.Urbonas matė ženklus, kad trauktis reikėjo dar net iki to plakato Utenoje, kuris skatino tai padaryti. Keista, kad treneris nejautė, kad jo vairuojamas traukinys niekur nenuvažiuos ir pats laikas keisti mašinistą.
„Blogiausias kainos ir kokybės santykis“ – Janis Strelniekas (Kauno „Žalgiris“): 20 min., 7,8 tšk., 1,6 atk. kam., 3,1 rez. perd., 7,8 naud. bal.
Daug kritikos šiam latviui skriejo viso sezono metu ir ji yra pelnyta. Traumų kamuojamas ir jų nukamuotas gynėjas jau buvo abejotinas pirkimas vos apie jį paskelbus, bet „Žalgiris“ nusprendė rizikuoti ir sudegė antrus metus iš eilės, kaip kad nutiko anksčiau su Patricio Garino. Taip, J.Strelniekas sužaidė daugiau mačų nei argentinietis, bet atnešta nauda toli gražu neprilygsta algai, kuri siekia apie 350 tūkst. eurų. Galima drąsiai sakyti, kad J.Strelniekas yra blogiausias kainos ir kokybės santykis lygoje. Kazys Maksvytis dar galvojo gaivinti gynėją prieš atkrintamąsias ir suteikė jam nemažai žaidimo laiko, konferencijoje legionierių vadino elitiniu pikenrolo žaidėju, tačiau tai yra labiau noras paglostyti auklėtinio širdį nei realios mintys. J.Strelniekas už pasitikėjimą K.Maksvyčiui nesugebėjo atsidėkoti nė vienu dviženkliu maču taškais ir vos sykį surinko daugiau nei 9 naudingumo balus. Įdomu, kur J.Strelniekas pasuks po šio sezono – 32-ejų krepšininkui dar ankstoka baigti karjerą, todėl Latvija laukia grįžtančio sūnaus paklydėlio.
Labiausiai nuvylęs legionierius, žaidęs visą sezoną – Lachlanas Andersonas (Jonavos „CBet“): 18 min., 6,1 tšk., 2,2 atk. kam., 4 naud. bal.
Jonavos ekipa turbūt ne tokio indėlio tikėjosi iš šio australo, kuris žiūrovams prisistatė 6 tritaškiais iš 7 į „Žalgirio“ krepšį, bet toliau realizavo tik 16 iš 78, o bendras pataikymas yra tik 27,1 proc. Turint omenyje, kad tritaškių puolėjas metė daugiau nei dvitaškių (85:70), toks procentas yra itin menkas. Varžovai drąsiai rizikuoja ties šiuo žaidėju ir kai jis taip šaudo pro šalį, gali drąsiai taip daryti. Žiūrint visą kontekstą, lygos naujokas Vitalijus Kozys ar veteranas Laimonas Kisielius geriau atrodo „CBet“ komandoje nei užsienietis. L.Andersonas yra labai gero charakterio žmogus, geras komandos draugas, bet kaip legionierius lūkesčių nepateisino.
„Metų karuselė“ – „Žalgirio“ trenerio pokyčiai
Paskaičiuokime, kiek šiame sezone LKL rungtynėse „Žalgiriui“ vadovavo skirtingų strategų: Martinas Schilleris, Arne Woltmannas, Jure Zdovcas ir Kazys Maksvytis – keturi skirtingi treneriai. Trys iš jų buvo nuolatiniai vyr. treneriai, bet tokie pokyčiai vis tiek neatvairavo kauniečių į pirmąją vietą reguliariajame sezone ir galimai atėmė dar nemenką pinigų sumą iš parduotų bilietą į vienerias finalo serijos rungtynes, jeigu bus ne ketverios rungtynės ir jeigu „Žalgiris“ pasieks lemiamą seriją. Seniai nematėme atvejo, kad „Žalgiris“ pakeistų tiek specialistų per vieną sezoną, o K.Maksvytis pasikviestas itin vėlai, jau pasibaigus Eurolygos kovoms, kai J.Zdovco auklėtiniai pralaimėjo Jonavoje. Buvo bandoma gelbėti sezoną, o ir su treneriu susitarimas buvo turimas kitam sezonui. Pažiūrėsime, ar tokia karuselė neapsuks pernelyg galvos ir „Žalgiris“ sugebės pratęsti dominavimą LKL, laimint titulą jau 12-ą sykį iš eilės.
Norėdami komentuoti prisijunkite.