„Lietuvos ryto“ vidurio puolėjų „prakeikimas“: nuo C.Nalgos, P.Samardžiskio iki...

Pastaraisiais metais Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandoje žaidžiantys legionieriai vidurio puolėjai vis tapdavo pajuokos objektais dėl savo prasto pasirodymo.

Viskas prasidėjo dar 2010–2011 metų sezone, kai į sostinę atvyko turkas Cemalis Nalga. Angliškai beveik nekalbantis ir prastą krepšinio suvokimą turėjęs 208 cm ūgio „centras“ Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) nesugebėdavo padaryti absoliučiai nieko.

2,8 taško ir 2,1 atkovoto kamuolio per 10 žaidimo minučių – toks legionieriaus pasirodymas sostinės ekipoje. C.Nalgai sužibėti Eurolygoje ir vietiniame fronte padėjo vienas faktorius – Šarūno Jasikevičiaus atvykimas. Įžaidėjas C.Nalgai duodavo tokius „saldainius“, po kurių šiam belikdavo įmesti lengvus taškus.

Du geriausius savo mačus per karjerą „Lietuvos ryte“ C.Nalga sužaidė Eurolygoje: 14 taškų ir 19 naudingumo balų prieš Stambulo „Fenerbahce Ulker“ ir 16 taškų bei 19 naudingumo balų prieš Šolės „Cholet Basket“.

Skirtingai nei vėliau sostinės klube žaidę „centrai“ iš užsienio, C.Nalga baigė sezoną sostinėje ir kartu su Jonu Valančiūnu tapo LKL vicečempionu.

2011 metų rudenį Lietuvoje pasirodė Predragas Samardžiskis. Europos čempionate su Makedonijos rinktine lietuvius skaudžiai nubaudęs „centras“ atrodė daug žadantis, tačiau buvo gana nerangus ir su J.Valančiūnu nesudarė to grėsmingojo vidurio puolėjų tandemo.

Nepaisant daugybės kritikos strėlių, 215 cm ūgio makedonas išbuvo sostinėje iki sezono pabaigos, nors buvo girdėti daug kalbų apie persikėlimą į užsienį. Maža to, vasarą kontraktas nebuvo nutrauktas ir 2012 metų rudenį P.Samardžiskis vėl prisijungė prie „Lietuvos ryto“.

Jis ir Leonas Radoševičius turėjo kompensuoti į NBA išvykusio J.Valančiūno netektį. Šį kartą „Lietuvos ryto“ vadovų kantrybės taurė persipildė greitai – traumą besigydęs „centras“ iš karto po Naujųjų metų paliko Lietuvą ir persikėlė į Belgrado „Crvena Zvezda“ gretas.

Geriausias rungtynes „Lietuvos ryto“ P.Samardžiskis sužaidė 2012 metų rugsėjį, kai prieš Vilniaus „Sakalus“ įmetė 15 taškų ir surinko 18 naudingumo balų.

To paties sezono pabaigoje „Lietuvos ryte“ pasirodė Patrickas O‘Bryantas. Lėtas, antsvorio turintis ir abejingo veido amerikietis savo pasirodymą pradėjo daug žadančiai (10 taškų ir 11 naudingumo balų vidurkis per 4 mačus), tačiau tai buvo tik laikinas 213 cm ūgio „centro“ blykstelėjimas.

Vėliau P.O‘Bryantas nepakildavo nuo atsarginių suolo, o LKL finalo serijos įkarštyje jo paslaugų Dirkas Bauermannas atsisakė. Debiutinė dvikova su Utenos „Juventus“ ir buvo geriausia P.O‘Bryantui – 8 taškai, 6 blokuoti metimai ir 15 naudingumo balų.

2013–2014 metų sezoną pradėjo Andreas Glyniadakis. Eurolygos čempionas atvyko po sezono „Astana“ gretose. 215 cm ūgio milžino įsigijimas „Lietuvos ryto“ gerbėjams didelių abejonių sukėlė jau vasarą, kai buvo oficialiai paskelbta apie sutarties pasirašymą, tačiau optimistiškai nusiteikę sirgaliai ragino palaukti iki rudens, kai prasidės sezonas.

Labai nerangus ir lėtas graikas tapo pajuokos objektu. Vos po 12 minučių LKL gaudavęs pasireikšti krepšininkas išbuvo sostinėje pusę sezono ir iš karto po Naujųjų buvo atleistas.

„Galvojau, kad už O‘Bryantą jau nieko blogo nebus, bet tada atvyko Glyniadakis“, – tokie ir panašūs komentarai sklandė internete.

Geriausią susitikimą „Lietuvos ryto“ gretose A.Glyniadakis sužaidė prieš Panevėžio „Lietkabelį“, kai įmetė 16 taškų ir surinko 20 naudingumo balų.

Kol kas paskutinis nevykęs vidurio puolėjas iš užsienio – Kirilas Natiažka. Ukrainos rinktinės narys po Pasaulio taurės turnyro atvyko turėdamas antsvorio ir sezono pradžioje tiesiog negalėjo rungtyniauti, o jam buvo skirtas mėnuo tam, kad atsikratytų nereikalingų kilogramų.

24 metų 207 cm ūgio „centrą“ Virginijus Šeškus tiesiog bijodavo leisti ant parketo, nes su „Lietuvos ryto“ žaidimas smukdavo žemyn. K.Natiažka treniruotėse neprilydavo ne tik Antanui Kavaliauskui, bet ir Artūrui Valeikai, todėl mėnesį apskritai buvo neregistruojamas mačams.

K.Natiažkai viltis sužibo, kai „Lietuvos ryto“ vairą perėmė Marcelo Nicola, o traumą patyrė Kšištofas Lavrinovičius. Argentinietis suteikė šansą K.Natiažkai, tačiau liko juo nusivylęs kaip ir pirmtakas, todėl krepšininko paslaugų galiausiai buvo atsisakyta. 22 tūkstančius JAV dolerių per mėnesį gaudavęs ukrainietis geriausias rungtynes sužaidė prieš Kėdainių „Nevėži“ – 15 taškų, 9 atkovoti kamuoliai ir 22 naudingumo balai.

„Lietuvos ryto“ vidurio puolėjų iš užsienio „prakeikimas“ – tęsiasi. Belieka palinkėti vilniečiams kitą sezoną įsigyti „centrą“, kuris pateisins viltis. Turbūt daugelis prisiminsime Juaną Palaciosą, kuris žaidė labai gerai, tačiau jis buvo įsigytas kaip sunkusis krašto puolėjas ir persistūmė į vidurio puolėjo poziciją, kai komandoje esantys „centrai“ nepateisino lūkesčių.