„Lietuvos ryto“ ir „Žalgirio“ akistata: G.Krapiko penketukas, pasikeitęs J.Andersono vaidmuo ir M.Nicolos ranka vilniečių gynyboje
analizė (32)
Lietuvos krepšinio Olimpe – nieko naujo. Kauno „Žalgiris“ dar kartą įrodė, kad šiuo metu yra stipriausia šalies komanda. Trečią kartą sezone principinius varžovus iš Vilniaus nugalėję kauniečiai susigrąžino Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) taurę.
„Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ akistata sekmadienio vakarą LKF taurės finale leido giliau pažvelgti į naujoves abiejų komandų žaidime bei esamas problemas. Portalas Krepsinis.net pateikė penkis nesutaikomų priešų akistatos momentus, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį.
Nicola
M.Nicolos ranka „Lietuvos ryto“ gynyboje
Nė dviejų savaičių sostinės klube dar neišdirbęs argentinietis Marcelo Nicola jau spėjo palikti žymę „Lietuvos ryto“ komandos žaidime. Susitikimo pradžia su „Žalgiriu“ buvo puikus to pavyzdys.
Nuo pat pirmųjų minučių „Lietuvos rytas“ pademonstravo didžiulį intensyvumą ginantis, kuris glaudžiai koreliavo su keletu įdomių sprendimų, mėginusių išmušti žalgiriečius iš vėžių.
Svarbią užduotį „Lietuvos ryto“ gynyboje atliko Mindaugas Lukauskis, kuris nuo pirmųjų minučių dusino „Žalgirio“ lyderį Jamesą Andersoną ir neleisdavo amerikiečiui lengvai priimti kamuolio iš komandos draugų. Sėkmingai skaitęs kauniečių aukštaūgių statomas užtvaras geriausiai besiginantis sostinės klubo žaidėjas sėkmingai tvarkėsi su gynybinėmis užduotimis prieš svarbiausią „Žalgirio“ figūrą.
„Lietuvos ryto“ gynyboje taip pat galima buvo įžvelgti pakitimų ginantis „pikenrolo“ situacijose. Rungtynių pradžioje buvo mėginama naudoti labai grubų „stepoutą“ prieš pavojingiausią „Žalgirio“ snaiperį Artūrą Milaknį. Situacijose, kuomet vilniečių aukštaūgis keičiasi ginamaisiais, jis labai agresyviai atakuoja A.Milaknį, ką tuo pačiu daro ir tiesioginis jo ginamasis. Taip „Žalgirio“ snaiperis būdavo mėginamas užspausti į vadinamąją „dėžutę“.
Tokiose situacijose daug lemia dvigubinamo žaidėjo gebėjimas skaityti situacijas ir laiku pastebėti atsilaisvinusį komandos draugą. Tuo tarpu „Lietuvos ryto“ gynyba tuomet privalo reaguoti labai greitai ir kamšyti atsiradusias spragas. Rungtynių pradžioje keletą kartų šis agresyvus planas pasiteisino, tačiau vėliau „Žalgiris“ perkando vilniečių bandymus provokuoti klaidas ir svečiams teko už tai sumokėti praleistais taškais į savo krepšį.
Krapikas
G.Krapiko nestandartinis startinis penketukas
„Žalgiris“ finalo akistatą pradėjo labai nestandartiniu startiniu penketuku. Vietoje komandos kapitono Pauliaus Jankūno kauniečių strategas Gintaras Krapikas ryžosi nuo rungtynių pradžios išleisti Siimą-Sanderį Vene, kuriam šis turnyras klojosi itin sėkmingai.
Galima nuspėti, kad taip G.Krapikas tikėjosi neutralizuoti „Lietuvos ryto“ mobilųjį sunkųjį kraštą Gediminą Oreliką, kuris pridarė labai daug problemų pastarosiose tarpusavio rungtynėse Lietuvos krepšinio lygoje (LKL). Skirtingai nei įprastai „Žalgirio“ rungtynes sunkiojo krašto pozicijoje pradedantis Paulius Jankūnas, S.Vene yra panašaus plano žaidėjas, kaip ir tiesioginis jo oponentas sostinės komandoje.
Vis tik mėginimas prisitaikyti prie varžovų šį kartą neišdegė. Su S.Vene startiniame penketuke „Žalgiris“ rungtynes pradėjo 1:11, o vėliau estą pakeitęs P.Jankūnas įsuko šeimininkų puolimo mašiną, kuri perlaužė susitikimo tėkmę antrajame kėlinyje.
Nepaisant slogaus starto, S.Vene vėliau vilniečiams pridarė labai daug problemų ir tapo neabejotinu rungtynių „X faktoriumi“. Puolėjas per 19 minučių surinko 12 taškų ir atkovojo 4 kamuolius.
Ulanovas
„Lietuvos ryto“ gynybinis planas neišdegė
Be Kšištofo Lavrinovičiaus rungtyniavęs „Lietuvos rytas“ žinojo, kad pranašumo priekinėje linijoje tikriausiai neturės. Sostinės klubo treneriai, dėliodami žaidimo su „Žalgiriu“ planą, nusprendė sukoncentruoti gynybą baudos aikštelėje, taip mėginant neleisti šeimininkams pasinaudoti savo stiprybėmis.
Plano idėja – neleisti žalgiriečiams užbaigti atakų baudos aikštelėje, tikintis, kad perimetro linijos žaidėjai nepridarys daug problemų atakuodami iš toli. Panašiu gynybiniu planu šį sezoną ne kartą rėmėsi „Žalgirio“ varžovai Eurolygoje.
Tačiau „Žalgirio“ perimetro linijos žaidėjai rungtynėse su „Lietuvos rytu“ naudojosi galimybėmis atakuoti krepšį iš toli. Šeimininkai metė 19 tritaškių, iš kurių pataikė 10 (52,6 proc.). „Žalgirio“ perimetro linijos krepšininkai kartu surinko 46 komandos taškus iš 82 viso pelnytų (56 proc.), neįtraukus taiklių kauniečių priekinės linijos žaidėjų, S.Vene ir P.Jankūno, tritaškių (3/7 trit.).
Pastebėtina, kad „Lietuvos ryto“ gynyba daug erdvės suteikė problemų su tolimais metimais neretai turintiems Willui Cherry ir Edgarui Ulanovui. Tačiau pastarieji šį kartą progomis bausti varžovus už jų auką gynyboje naudojosi itin sėkmingai: W.Cherry pataikė 2 tritaškius iš 2 mestų, o E.Ulanovas – 3 iš 4.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į „Lietuvos ryto“ gynėjo M.Lukauskio gudrius sprendimus. Situacijose, kuomet „Žalgirio“ aukštaūgiai būdavo dvigubinami „prie ūso“, jie mėgindavo ieškoti laisvų komandos draugų prie tritaškio. M.Lukauskis, užuot pasislinkęs arčiau krepšio, gudriai tykodavo skersų „Žalgirio“ aukštaūgių perdavimų perimetro žaidėjams. Keletą tokių perdavimų „Lietuvos ryto“ gynybos specialistas perėmė. Viso susitikime su „Žalgiriu“ M.Lukauskis perėmė 3 kamuolius.
Andersonas
Naujas J.Andersono amplua
Pastebėtina, kad LKF taurės varžybos „Žalgirio“ trenerių štabui virto poligonu, siekiant spręsti komandos problemas puolime, su kuriomis susiduriama rungtyniaujant prieš aukštesnio lygio varžovus Eurolygoje. „Žalgiris“ nusprendė J.Andersonui perduoti visas žaidimo organizavimo vadeles. Amerikietis tapo stipriai išreikštu puolėju-įžaidėju.
Panašiai kūrėjų stokos problemą 2008–2009 metų sezone sprendė Rimo Kurtinaičio vadovaujama „Lietuvos ryto“ komanda. Tada į įžaidėjo poziciją buvo įlietas Chuckas Eidsonas. Įprastai lengvojo krašto puolėjo pozicijoje rungtyniavęs amerikietis išsiskyrė meistriškumu, gebėjimu skaityti situacijas, priimti teisingus sprendimus ir atiduoti tikslius perdavimus. Jis tapo tikru „Lietuvos ryto“ puolimo varikliu, į žaidimą įtraukusiu meistriškumu gerokai nusileidusius tuometinius komandos draugus.
Panašiai ir J.Andersonas tiek LKF taurės pusfinalio rungtynėse su Utenos „Juventus“, tiek finalo akistatoje su „Lietuvos rytu“ į krepšį beveik nežiūrėjo, atakavo tik pasitaikius idealiai progai ir nuolatos stengėsi pasinaudoti jam skiriamu padidintu varžovų dėmesiu, ieškodamas laisvų komandos draugų. Rezultatyviausias „Žalgirio“ krepšininkas Eurolygoje ir LKL čempionate susitikime su vilniečiais atliko 5 rezultatyvius perdavimus, krepšį atakavęs vos dukart.
„Šiandien man tiesiog nereikėjo pelnyti taškų. Aš tiesiog dariau tai, ką turiu daryti. Dalinausi kamuoliu, stengiausi suteikti gerų progų atakuoti savo komandos draugams, – po pergalės prieš „Lietuvos rytą“ portalui Krepsinis.net pabrėžė iki šiol „Žalgirį“ į priekį pelnomais taškais mėginęs tempti amerikietis. – Tai buvo šiek tiek kitoks mano vaidmuo.“
Tai yra įdomus posūkis „Žalgirio“ žaidime. Įdomu, ar tokiu būdu „Žalgiris“ mėgins pakelti komandos puolimą į aukštesnį lygį ir Eurolygoje?
Žalgiris
„Žalgirio“ problemos su spaudimu
Finalinėmis „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ akistatos akimirkomis G.Krapiko auklėtiniai dar kartą vertė savo sirgalių širdis ne kartą suvirpėti. „Žalgiris“ ir vėl susidūrė su košmaru, kurį išgyveno Eurolygos reguliariajame sezone. Egzaminas ir vėl buvo neišlaikytas.
Paskutinėmis rungtynių akimirkomis mėgindami panaikinti solidžią „Žalgirio“ persvarą sostinės krepšininkai pritaikė labai agresyvų aikštės spaudimą, kuris padėjo ne kartą gerokai sutrikdyti šeimininkus. Jie klydo dažnai, o kartą mėgindami įvesti kamuolį į žaidimą iš už galinės linijos, suklydo net du kartus paeiliui.
Suprantama, kad „Žalgirio“ perimetro linija stokoja žaidėjų, gebančių tokiose situacijose patikimai valdyti kamuolį ir vadovautis šaltu protu, tačiau tai, kad su spaudimu nesusitvarkoma jau ne pirmą ir ne antrą kartą sezone, verčia kalbėti apie šią situaciją kaip apie problemą. „Žalgirio“ trenerių štabas treniruočių proceso metu turėtų nepalikti šios problemos nesprendžiamos.
Norėdami komentuoti prisijunkite.