„Lietuvos rytas“ – „Žalgiris“: apgailėtini žalgiriečių legionieriai, T.Pačėso rotacija ir G.Vainausko šou
(50)
Sekmadienį Karaliaus Mindaugo taurės turnyro finalo mūšyje triumfavo Vilniaus „Lietuvos ryto“ komanda, kuri 67:57 pranoko Kauno „Žalgirį“.
Portalas Krepsinis.net pateikia įdomiausius dvikovos akcentus, kurie turėjo lemiamos įtakos galutiniam mačo rezultatui.
Adamas Lapeta. Mainai tarp „Dzūkijos“ ir „Lietuvos ryto“ buvo sutikti pašaipiai, bet Tomas Pačėsas turėjo aiškų planą, kam reikalingas lenkas. Ir tas planas veikia. Finale vidurio puolėjas sudorojo Ianą Vougiouką, kuris atrodė bejėgiškai prieš savo oponentą. Taip pat A.Lapeta lopydavo spragas po vilniečių krepšiu, ką savo kailiu pajuto ir Olivier Hanlanas, kurio reidas buvo užgesintas galingu bloku. Nors A.Lapeta pelnė 5 taškus ir surinko 9 naudingumo balus, jo indėlis į triumfą yra bene pirmas po Antano Kavaliausko.
Sustabdytas Paulius Jankūnas. „Lietuvos rytas“ iš varžovų atėmė jų pagrindinį kozirį labai greitai. Aukštaūgis per 4 minutes gavo 2 pražangas ir buvo priverstas sėstis ant suolo. Ilgai pasėdėjęs ant suolo, kaunietis grįžo ant parketo ir antrajame ketvirtyje prabėgus 3 minutėms gavo 3-ąją pražangą. Sunku patikėti, bet savo pirmąjį metimą iš žaidimo Jankūnas pataikė 35-ąją minutę ir tai buvo tritaškis nuo lentos. Iki tol jis į krepšį metė vos sykį ir buvo realizavęs keturias baudas. „Lietuvos rytas“ visiškai sustabdė žalgiriečių lyderį, kuriam net nebūdavo progos išmesti kamuolį, ką jau kalbėti apie taškų rinkimą.
T.Pačėso rotacija. Vilniaus komandos treneris žaidėjus keisdavo lyg ledo ritulyje. Keitimų buvo atlikta tiek daug, jog seniai neteko matyti tokios dažnos rotacijos. Abu specialistai keisdavo krepšininkus ir reaguodami į tam tikrus vienas kito veiksmus. Pavyzdžiui, visada prieš I.Vougiouką buvo statomas A.Lapeta, o prieš Brocką Motumą ar P.Jankūną – Artūras Gudaitis. Net ir po sėkmingos A.Gudaičio atkarpos jam teko sėsti ant suolo, nes I.Vougioukas pasirodė ant parketo ir prieš jį gintis buvo pastatytas A.Lapeta. T.Pačėsas dažnai rotuodavo ir įžaidėjus, kadangi Kendrickas Brownas ir Denisas Lukašovas susirinko pražangų, o pasirodęs Žygimantas Janavičius nepataikydavo arba priimdavo neteisingus sprendimus.
Griežta T.Pačėso ranka atsispindėjo ketvirtajame kėlinyje, kai ant suolo liko visi trys įžaidėjai ir ant parketo pasirodė Marius Runkauskas, o atakas turėjo organizuoti Adas Juškevičius. Čia pat puolime Marius priėmė neteisingą sprendimą, o žalgiriečiai jį užspeitė kampe ir taip perėmė kamuolį bei pelnė lengvus du taškus. Tuoj pat T.Pačėsas pakeitė klaipėdietį ir daugiau jo į žaidimą negrąžino.
„Žalgirio“ legionieriai. Įprasta praktika stipriose Eurolygos komandose yra, jog legionieriai perkami kaip startinio penketuko žaidėjai arba labai svarbūs nuo suolo kylantys žaidėjai, kurie lemiamose kovose trauks ekipą paskui save. Visi „Žalgirio“ užsieniečiai buvo žemiau kritikos. B.Motumas gynyboje buvo talžomas kaip maža mergaitė, I.Vougioukas buvo bejėgis prieš lenką, Olivier Hanlanas kuo toliau, tuo labiau atrodo nevykęs pirkinys, Siimas-Sanderis Vene atliko epizodinį vaidmenį, o Kasparas Vecvagaras mėgaujasi paskutinėmis žaidimo akimirkomis, nes atvykus Jerome‘ui Randle‘ui latvis sės ant suolo galo. Penki legionieriai kartu pelnė 16 taškų ir surinko 5 naudingumo balus.
Jasikevičius
Šarūnas Jasikevičiaus švarkas. Ką daryti treneriui, kai idealioje situacijoje atsidūręs 208 cm ūgio žaidėjas neįkrauna į krepšį, o tavo komanda tuo metu per 5 minutes nėra pelniusi nė taško? Tik nusiimti švarką ir šveisti jį lauk. Taip padarė „Žalgirio“ treneris, kai B.Motumas sudrebino vilniečių krepšį, bet kamuolys tinklelio neskrodė. Kad ir kokios būna didelės emocijos, retai pamatysite vaizdą, kai treneris nusimeta švarką. Tiesa, netrukus Šaras neliko vienmarškinis ir užsivilko švarką.
Ankstyva techninė. „Su teisėjais ginčysiuosi tiek, kiek manysiu, jog reikia ginti savo žaidėjus ir klubą“, – taip spaudos konferencijoje tarė Šaras. Įprasta, kad treneriai dvikovos pradžioje išbando teisėjų ribas tarptautinėje arenoje, kai ne visi arbitrai gerai žinomi, bet Š.Jasikevičiui Tomo Jasevičiaus tikrinti nevertėjo – techninę pražanga užsidirbo jau 8-ąją dvikovos minutę. Akivaizdu, kad vėliau Šaras bandė daryti spaudimą teisėjams, bet jo veiksmai buvo apriboti, nes kita techninė būtų reiškusį, jog jam teks keliauti į rūbinę, o „Žalgiris“ ir taip problemų turėjo daugiau nei buvo įmetęs taškų.
Teisėjai. Š.Jasikevičius ir T.Pačėsas nebuvo pernelyg patenkinti arbitrų darbu. Šaras skundėsi, jog buvo leista per daug muštis, o Pačėsas pažymėjo, jog kartais kontaktų traktavimas buvo keistokas. Lietuviai teisėjai retai pasirodo tarptautinėje arenoje, kur vyksta įtemptos aukščiausio lygio rungtynės. Galbūt LKL klubai „susimes“ ir pasisamdys atkrintamosioms arbitrus iš užsienio? Serbai ar kroatai puikiai tam tiktų, o ir lietuviai teisėjai turėtų apie ką pagalvoti.
Geriausi žaidėjai. Neabejotinai, kad „Lietuvos ryto“ gretose ryškiausia figūra buvo A.Kavaliauskas. 28 naudingumo balai ir 20 pelnytų taškų viską pasako apie kapitono norą pagaliau laimėti titulą ir dideles „Žalgirio“ problemas po krepšiu. 22:47 pralaimėta kova dėl atšokusių kamuolių tik dar kartą išryškino būtinybę įsigyti vidurio puolėją.
Kauno klube išskirti galima du žaidėjus – Martyną Pocių ir Renaldą Seibutį. Pastarasis antrajame kėlinyje pelnė visus 6 „Žalgirio“ taškus. Pocius per 15 minučių spėjo pelnyti 13 taškų ir buvo tikrai naudingas – draskė varžovų gynybą ir drąsiai metė iš toli. Seibutis įmetė 8 taškus, surinko 14 naudingumo balų ir ypač puikiai dirbo gynyboje. Du šviesos spindulėliai tamsiame „Žalgirio“ koridoriuje.
Gedvydo Vainausko šou. „Lietuvos ryto“ klubo prezidentas visada rungtynes stebėdavo ložėje, tačiau šį kartą prisėdo ant prie pat aikštės esančių minkštų kėdžių ir šalia Algirdo Butkevičiaus, Remigijaus Šimašiaus bei kitų šalies įžymių žmonių stebėjo finalą. G.Vainauskas pasipuošė klubo spalvomis – juodomis kelnėmis ir švarku bei raudonais marškinėliais. Redaktoriumi vadinamas G.Vainauskas buvo labai emocingas ir reagavo į praktiškai kiekvieną epizodą aikštelėje. Kai „Lietuvos rytas“ smaigstė mačo likimą nusprendusius metimus, klubo vadovas nenustygo vietoje ir buvo pasiruošęs išbėgti į aikštelę bei taip išreikšti padėką A.Kavaliauskui už sunkų metimą apsisukus, o po Mindaugo Lukauskio tritaškio sumušė delnais su veteranu.
Viską vainikavo G.Vainausko pasirodymas tiksint paskutinėms sekundėms, kai jis prasibrovė prie komandos atsarginių suolo ir atbėgo apkabinti T.Pačėsą. Saldžią triumfo akimirką nutraukė apsaugos darbuotojas, kuris griebė „Lietuvos ryto“ prezidentą ir nuvilko šalin lyg nežinodamas, kas jis toks. A.Kavaliauskas buvo pakilęs nuo suolo ir grėsmingai artėjo apsaugos darbuotojo link tam, jog išgelbėtų Gedvydą, bet šis pats išsilaisvino ir, lyg nieko nebūtų nutikę, oriai nuėjo iš kur atėjęs.
Norėdami komentuoti prisijunkite.